Aštuonios regiono valstybės Vilniuje sutarė bendradarbiauti stiprinant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje

Aštuonių Baltijos jūros valstybių energetikos ministrai ir jų atstovai pasirašė Vilniaus deklaraciją dėl bendradarbiavimo plečiant energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje.

Vėjo jėgainės,debesys,gervės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėjo jėgainės,debesys,gervės,orai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ūla Klimaševska

Apr 10, 2024, 1:14 PM

Ji patvirtinta trečiadienį Vilniuje vykstančio aukščiausio lygio Baltijos jūros regiono energetinio saugumo forumo metu.

Pagal deklaraciją Lietuva, Suomija, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija ir Švedija įsipareigoja palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro importo, ypač iš Rusijos, kartu vystyti energetikos infrastruktūrą Baltijos jūroje ir didinti jos atsparumą kibernetinėms bei fizinėms atakoms.

„Šis renginys ypač svarbus mums, nes Lietuvos žaliojo kurso tikslas pasigaminti elektros patiems ir daugiau negu jos reikia visuose mūsų dekarbonizacijos etapuose. (...) Mūsų jūros vėjas negali būti pilnai atskleistas nesuintegravus visos Baltijos jūros jūrinės energijos potencialo nesurinkus į vieną tinklą, nesujungus rinkų“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Šiaurės ir Baltijos jūros taps kaip plaučiai visai Europai“, – akcentavo jis. Belgijos energetikos ministrė Tinne Van der Straeten pabrėžė, kad pagrindinis jos šalies įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES) yra energetinis saugumas ir šios sistemos atsparumas, kurį galima užtikrinti vystant jūrinio vėjo energetiką.

„Aš tikiu, kad mes privalome įtraukti skirtingų Bendrijos regionų požiūrį formuojant bendrą Europos Sąjungos (energetikos – ELTA) politiką“, – teigė T. Van der Straeten.

Kaip pranešama, susitikime aptartos galimybės išnaudoti maždaug 90 GW (gigavatų) galios Baltijos jūros vėjo energetikos potencialą, bendrų infrastruktūros projektų plėtra ir galimas jų sujungimas per Baltijos jūros uostus, taip pat energijos tiekimo saugumas, energetinių atsargų rezervų užtikrinimas, vandenilio gamyba, suskystintų gamtinių dujų (SGD) infrastruktūros panaudojimą, taip pat aptarta geopolitinė situacija.

„Europos Komisija aktyviai dalyvauja pokalbiuose su Ukraina, siekiant užtikrinti, kad jų (energetiniai – ELTA) poreikiai yra patenkinti“, – komentavo ir Belgijos energetikos ministrė.

Pasak D. Kreivio, per dvejus metus vamzdynais į ES importuojamų rusiškų dujų kiekis sumažėjo nuo maždaug 150 mlrd. iki 44 mlrd. kubinių metrų, tačiau išaugo rusiškų suskystintų gamtinių dujų importas.

Dabar, pasak ministro, jis siekia nuo maždaug 13 mlrd. iki 19 mlrd. kubinių metrų.

Susitikime dalyvauja ne tik aštuonių Baltijos regiono valstybių ministrai ir jų deleguoti pareigūnai, taip pat atvyko NATO, Europos Komisijos (EK) atstovai, visų aštuonių valstybių elektros perdavimo sistemų operatoriai bei jūrinio vėjo energetikos vystytojai.

Ši energetinio saugumo konferencija vyksta Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) viršūnių susitikimo išvakarėse.

Taip pat tai yra 2022 metais Danijoje vykusio ES Baltijos jūros regiono valstybių vadovų susitikimo tęsinys.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką rodo triuškinanti G. Nausėdos pergalė rinkimuose?