Nerijus Mačiulis: tai yra šiek tiek netikėta, bet lietuviai netrukus sulauks gerų naujienų

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pristatydamas banko parengtą ekonomikos apžvalgą ir prognozes ateičiai, tikina, kad šalies ekonomikoje jau matomi atsigavimo ženklai. Nepaisant to, pasaulio ekonomikose išlieka rizikų: geopolitinė situacija, protekcionizmas ar galimos klaidos politikoje.

N.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvos BVP šiemet turėtų padidėti 1,8 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos BVP šiemet turėtų padidėti 1,8 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos BVP šiemet turėtų padidėti 1,8 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos BVP šiemet turėtų padidėti 1,8 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
N.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 18, 2024, 10:44 AM, atnaujinta Apr 18, 2024, 1:32 PM

Ekonomikoje – atsigavimo ženklai

„Ekonomikos fronte matome vis daugiau gerų naujienų“, – tikina N.Mačiulis, pridurdamas, kad tai yra „šiek tiek netikėta“ dėl geopolitinės situacijos pasaulyje, vis dar labai aukštų palūkanų normų.

„Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, kaip ir prognozuota anksčiau, šalies BVP turėtų padidėti 1,8 proc. Kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 proc.

Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių, o praėjusių metų problemos jau praeityje.

Lietuvos gyventojų lūkesčiai buvo ir yra aukšti, savo asmeninę finansinę padėtį vertina ypač gerai. N.Mačiulio nuomone, praėjusiais metais dauguma gyventojų turbūt net negalėjo pasakyti, kad jautė ekonomikos nuosmukį. Manoma, kad taip galėjo nutikti dėl to, jog darbo rinkoje užimtumas rekordinėse aukštumose, nedarbo lygis žemas, o darbo užmokestis auga.

Kaip anksčiau skelbė Statistikos departamentas, kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, prekių kainos buvo 2,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 proc.

Lietuvoje – kol kas mažiausia infliacija visoje Europos Sąjungoje pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Teigiama prasme išsiskiriame ir sparčiausiai augančiais atlyginimais ir gyventojų perkamąja galia.

Ekonomisto pastebėjimu, Lietuvos įmonės ir gyventojai gana nesunkiai išgyveno pasaulinę pramonės recesiją ir aukštų palūkanų normų laikotarpį. Pastebima, kad nedarbo ir bankrotų lygis – žemas, tačiau būsto įperkamumas pradėjo didėti, matomi ir atsigavimo ženklai.

Kaip minima apžvalgoje, jau šių metų pradžioje pradėjo augti mažmeninė prekyba, apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Lietuva – vienintelė šalis iš Baltijos šalių, kurioje auga pramonė.

„Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa,“ – prognozuoja N. Mačiulis. 

Padidinta ir vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozė iki 9,2 procento. Ekonomistas mano, kad šį augimą verslas gali amortizuoti – darbo užmokesčio augimą įmonės stebėjo jau visą dešimtmetį. Nors atlyginimai auga sparčiau už produktyvumą, pramonės įmonės rinkose konkurencingumo nepraranda ir kyla pridėtinės vertės kūrimo laipteliais.

Prognozuoja, kada ECB mažins palūkanų normas

„Swedbank“ ekonomistai mano, kad euro zonos ekonomikos augimas sieks tik 0,4 proc.: euro zonoje infliacija mažėjo sparčiau nei JAV, realios gyventojų pajamos vėl auga.

Kaip skelbiama apžvalgoje, nuo turizmo ir kitų paslaugų sektorių labiau prisiklausančioms Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai šiemet prognozuojamas gerokai spartesnis augimas nei Vokietijai, kurios pramonės apimtys išlieka žemiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį.

Pasak N.Mačiulio, taip yra dėl nesąžiningos kovos su Kinija, kuri turi pranašumą dėl rinkų, pigesnių energetinių išteklių.

„Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia Vokietijos eksporto rinka, dabar tapo viena pagrindinių konkurenčių. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį Vokietija pagamindavo penkis kartus daugiau automobilių nei Kinija, tačiau pernai ji jau pagamino beveik dvigubai daugiau automobilių nei Vokietija. Kadangi iš dalies šią konkurencinę kovą Kinijos pramonė laimi dėka mokestinių lengvatų ir subsidijų, Europos Komisija svarsto įvesti arba didinti importo tarifus. Kinija, žinoma, gali atsakyti tuo pačiu“, – dėsto N. Mačiulis.

Dėl to Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins lėčiau, nei buvo tikimasi anksčiau. Prognozuojama, kad šiemet jos bus mažinamos keturis kartus, pradedant birželio mėnesiu. Jos turėtų mažėti iki 3 procentinių punktų.

„Euro zona jau yra stangnacijoje nuo 2019 m.“ – priminė ekonomistas. Dėl šios priežasties, ECB turi imtis palūkanų normų mažinimo. Neatmetama, kad „sumaišyti kortas“ gali karai, kariniai konfliktai ar kiti politiniai sprendimai.

„Šių metų pradžioje paslaugų infliacija euro zonoje šiek tiek paspartėjo, o energijos ir kai kurių prekių kainas gali vėl pakelti neramumai Artimuosiuose Rytuose. Vis tik, priešingai nei JAV, stagnuojančioje euro zonoje perteklinės infliacijos rizika išlieka maža, todėl labai tikėtina, kad ECB palūkanų normas pradės mažinti jau birželį.

Kol kas aukštos palūkanų normos labiausiai paveikė nekilnojamojo turto sektorių, o daugeliui kitų įmonių ir gyventojų didelės neigiamos įtakos neturėjo.

Vis tik daugelyje euro zonos šalių paskolų paklausa mažėja, paskolų portfelis neauga, o investicijas ir vartojimas lieka prislopinti. Todėl tikėtina, kad bazinės palūkanų normos bus mažinamos ir kitais metais bei turėtų nukristi žemiau 2 procentų“, – pranešime cituojamas N.Mačiulis.

Svarbu ir tai, kad JAV ekonomika augo ir dar turėtų augti. „Matome, kad daugelis pasaulio valstybių išvengė sukrėtimų ir ypač didžiausia ekonomika, JAV, nustebino savo ekonomikos augimu“, – kalbėjo jis. Pernai JAV BVP augo 2,5 proc., o „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad augimas turėtų išlikti panašus ir šiemet.

Tuo metu Kinijos ekonomikos augimas šiemet šiek tiek sulėtės, sieks beveik 5 procentus. Apžvalgoje teigiama, kad ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad dabar svarbiau ne augimo tempas, o sparčiai besikeičiantys jo veiksniai – investicijos į nekilnojamąjį turtą toliau mažės, tačiau įsibėgėja pramonės investicijų augimas.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.