Savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) siekė iš „Veolios“ prisiteisti 850 mln. eurų, tačiau teismas patenkino apie 6 proc. ieškinio sumos, be to, priteisė apmokėti bylinėjimosi išlaidas kitai pusei.
Sudengus kiekvienai pusei Stokholmo arbitražo priteistas sumas, Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT teko 34,8 mln. eurų, kuriuos „Veolia“ jau pervedė į specialią sąskaitą Paryžiuje.
Tačiau teisinį procesą tarptautiniame arbitraže iš dalies finansavęs Liuksemburge registruotas rizikos kapitalo fondas pagal susitarimą su savivaldybe ir VŠT įgijo teisę į 12 mln. eurų „sėkmės mokestį“.
Teisėsaugos institucijos prašomos ginti viešąjį interesą ir stabdyti lėšų išmokėjimą užsienio fondui.
Įtarimų, kad teisinis procesas galimai finansuojamas neskaidriai, pažeidžiant pačios savivaldybės teisės aktus ir Lietuvoje taikomus pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, kilo jau prieš ketverius metus, kai savivaldybės administracija, VŠT ir jų samdomi advokatai sudarė finansavimo sutartį su Liuksemburge registruotu fondu teisiniam procesui Stokholme finansuoti.
Fondui sutartimi numatytas įspūdingas sėkmės mokestis sudomino ne tik miesto pačios savivaldybės Antikorupcijos komisiją, bet ir Lietuvos advokatūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), Generalinę prokuratūrą.
Oficialus tyrimas dėl sutarties nuostatų prieš ketverius metus nepradėtas, nes arbitražas dar nebuvo pasibaigęs, sėkmės mokestis nesumokėtas, taigi nepatirta ir galima žala viešajam interesui.
Tačiau Stokholmo abritražui praėjusių metų pabaigoje priėmus galutinį nutarimą ir savivaldybei pradėjus pervedinėti sėkmės mokesčio lėšas atsirado prielaidos teisiškai ginti viešąjį interesą, jeigu jis buvo pažeistas.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė VŠT dėl galimai teisinių procesų nesibaimina.
„Esame ramūs ir užtikrinti, kad tiek procesas, tiek kitos su šia byla, jos finansavimu susijusios procedūros buvo skaidrios ir teisėtos“, – naujienų portalui Alfa.lt teigė įmonė.
Kreipėsi į teisėsaugą
Vilniaus tarybos opozicijos lyderis, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas prašo teisėsaugos institucijų stabdyti planuojamą savivaldybės ir VŠT milijoninių lėšų išmokėjimą investiciniam fondui, kol nebus atskleisti tikrieji galutiniai sėkmės mokesčio naudos gavėjai.
Teisėsaugos institucijų taip pat prašoma įvertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybės, VŠT ir jiems talkinusi Lietuvos advokatų kontora „TGS Baltic“ galimai nepadarė nusikalstamų veiksmų, dėl kurių savivaldybė ir jos įmonė „prarado“ daugiau kaip 10 mln. eurų.
Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir FNTT raginamos ginti viešąjį interesą ir užginčyti 2019 m. sudaryto finansinio susitarimo nuostatas.
Pareiškime nurodoma, kad šios nuostatos galimai sudarė sąlygas užsienio fondui, kurio galutiniai naudos gavėjai nežinomi, įgyti teisę į ekonominių ir rinkos sąlygų neatitinkantį atlyginimą už finansavimą.
Pareiškime, kurio kopija perduota finansų rinką prižiūrinčiam Lietuvos bankui, buvęs sostinės meras išsako prielaidą, kad Vilniaus savivaldybė ir VŠT už teisines paslaugas minėtam rizikos fondui sumokės neadekvačiai didelę sumą, palyginti su teisinių paslaugų įkainiais, kai advokatai tarptautiniams ginčams pasirenkami konkurso būdu ir jiems atlyginama pagal sutartą valandinį atlygį.
Įtarimai dėl korupcinės schemos
Kad Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT gali būti įtraukti į įtartiną pinigų plovimo schemą, įtarimų kilo dar 2020 m. iš karto po to, kai buvo sudaryta minėta sutartis su užsienio fondu.
Viešojoje erdvėje svarstyta, kad Stokholmo arbitraže prieš „Veolią“ besibylinėjusi savivaldybė ir VŠT gali būti įtraukti į sudėtingą finansinės inžinerijos schemą, turinčią pinigų plovimo ir įtartinų finansinių operacijų požymių.
Įtarta, kad sutartį su savivaldybės administracija ir VŠT pasirašiusi garsi advokatų kontora „TGS Baltic“ tinkamai neįvykdė įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, kuriais siekiama užkirsti kelią su pinigų plovimu susijusioms veikloms. O Vilniaus valdžios bylinėjimuisi su Prancūzijos investuotojais finansuoti pasirinkta schema galimai leido paslėpti tikruosius naudos gavėjus bei pinigų kilmę.
FNTT 2020 m. rugpjūtį tvirtino, kad ši informacija jai žinoma ir analizuojama, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo nepradėjo.
Daugiau informacijos apie paslaptingą fondą žiniasklaidai neteikė Vilniaus valdžiai atstovavusi advokatų kontora „TGS Baltic“. Esą fondas yra juridinis asmuo, registruotas Liuksemburgo jurisdikcijoje bei joje veikiantis kaip reguliuojamas subjektas.
„Fondo veikla atitinka griežtus tiek ES, tiek ir Liuksemburgo pinigų plovimo bei kitus reikalavimus“, – teigė advokatai.
Kartu kontora pabrėžė, kad „TGS Baltic“ turi griežtą vidinę pinigų plovimo prevencijos politiką, kurią visuomet taiko įstatymų nustatyta tvarka.
Tuometis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis taip pat dievagojosi neturįs jokios informacijos apie galimus pažeidimus, susijusius su fondu, finansuojančiu advokatų paslaugas.
„Fondas yra pagal Europos Sąjungos ir Liuksemburgo teisę reguliuojamas subjektas, prižiūrimas Liuksemburgo priežiūros institucijos. Apie jokius su šiuo Fondu susijusius pažeidimus informacijos nėra“, – teigė jis.
Finansavo per užsienio fondą
Alfa.lt primena, kad, Vilniaus valdžiai tarptautiniame arbitraže bylinėjantis su „Veolia“ dėl investicijų į šilumos ūkį, dalį teisinių išlaidų nuspręsta finansuoti per Liuksemburge registruotą rizikos kapitalo fondą „Profile Investment“ (PI).
Tai numatė „TGS Baltic“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, VŠT ir PI 2019 m. vasario 26 d. pasirašytas finansavimo susitarimas.
Viešai skelbta, kad PI finansuos iki 5 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų, o jo sėkmės mokestis priklausys nuo priteistos sumos, o maksimali suma, į kurią fondas gali pretenduoti, yra 21,5 mln. eurų.
Vadovaujantis susitarimo nuostatomis, fondui suteikta teisė gauti sėkmės mokestį tuo atveju, jeigu savivaldybė ir VŠT, atstovaujami TGS, pasieks susitarime numatytą, bet viešai neatskleidžiamą rezultatą teisminiuose ginčuose.
Teisės ekspertus stebino numatytas minimalus sėkmės mokesčio dydis 5 mln. eurų, kuris turėjo būti išmokėtas, jeigu susitarimas bus įgyvendinamas ilgiau nei per 18 mėnesių.
Iš esmės tokiu būdu nurodyta suma buvo iš anksto užsitikrinta, nes praktika rodo, kad bylų Stokholmo arbitraže nagrinėjimas beveik visada trunka ilgesnį nei 18 mėn. laikotarpį.
Iš tikrųjų taip atsitiko – Stokholmo arbitražo sprendimas priimtas praėjus 48 mėnesiams nuo sutarties pasirašymo.
Tikslo nepasiekė
Alfa.lt primena, kad Stokholmo arbitražo teismo procesas tarp „Vilniaus energijos“ ir „Veolios“ iš vienos pusės ir Vilniaus miesto savivaldybės ir VŠT iš kitos truko septynerius metus ir baigėsi 2023 m. lapkritį.
Tačiau, nors bylinėjimasis Vilniaus valdžiai kainavo milijonus eurų, siekiamo rezultato nepasiekta – priteista suma sudarė vos 6 proc. ieškinio, o daugelis prancūzų investuotojams pateiktų kaltinimų subliūško.
„Vilniaus savivaldybė neturėtų džiaugtis bylos prieš „Veolią“ rezultatu, juk iš pareikšto 850 mln. eurų ieškinio tegavo tik apie 6 proc. Dar reikia pridurti, kad arbitražas priteisė iš „Veolios“ 2 mln. eurų, o iš Vilniaus savivaldybės – 15 mln. eurų bylinėjimosi išlaidų. Galima priminti, kad ir teisininkai, kuriuos samdė Vilniaus savivaldybė, kainavo ne vieną milijoną eurų“, – arbitražo sprendimą komentavo žinomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Alfa.lt primena, kad Stokholmo arbitražas Vilniaus miesto savivaldybei ir VŠT iš „Veolios“ ir jos valdomos „Vilniaus energijos“ priteisė daugiau nei 61,5 mln. eurų ir dar 21,5 mln. eurų vertės turto.
Po sprendimo „Veolia“ VŠT pervedė 34,8 mln. eurų į depozitinę sąskaitą Paryžiuje – skirtumą, kuris susidarė sudengus kiekvienai šaliai Stokholmo arbitražo priteistas sumas.
Ši suma nė iš tolo neprilygsta ieškinyje nurodytai sumai, kurią Vilniaus savivaldybė ir VŠT siekė prisiteisti iš prancūzų investuotojų.
Iš reikalautų sumokėti apie 850 mln. eurų ir palūkanų, tribunolas atmetė savivaldybės ir VŠT daugiau nei 300 mln. eurų siekusius reikalavimus dėl tariamo „Veolios“ neinvestavimo pagal nuomos sutartį.
Arbitražas taip pat atmetė visus savivaldybės ir VŠT reikalavimus dėl korupcijos, slaptų susitarimų, tariamai per didelių sąskaitų ir kainų. Visi šie reikalavimai siekė daugiau nei 500 mln. eurų ir palūkanų.
„Nepasitvirtino garsiai Lietuvoje skelbti pareiškimai apie neteisingai nustatytas Vilniuje centralizuotos šilumos kainas, neįvykdytas investicijas, neteisėtą pirkimą iš susijusių įmonių. Nepaisant savivaldybės pastangų proceso metu pavaizduoti „Veolią“ kaip korumpuotą įmonę, manipuliuojančią faktais, skleidžiančią netiesą bei nevykdančią sutartinių įsipareigojimų, arbitražas visus šiuos kaltinimus atmetė.
Vienintelis patvirtintas savivaldybės naudai sprendimas: pinigai už parduotus taršos leidimus, kurie turėjo atitekti savivaldybei, kaip šilumos tinklų savininkei, o ne jų nuomininkei – „Vilniaus energijai“, – arbitražo sprendimą anksčiau Alfa.lt komentavo V. Jankauskas.
Nežinomi tikrieji naudos gavėjai
VŠT Stokholmo arbitražo bylai nušviesti buvo sukūrusi specialią interneto svetainę, tačiau joje visuomenę dominančios informacijos teikė nedaug.
Įmonė, be kitko, aiškino, kodėl negali atskleisti būsimo sėkmės mokesčio „Profile Investment“ fondui dydžio.
„Tikslių sėkmės mokesčio skaičiavimo formulių negalima atskleisti dėl sutartyje esančių konfidencialumo įsipareigojimų, tačiau atlyginimo dydis koreliuoja su priteista kompensacijos suma. Bet kokiu atveju fondo atlyginimo dydis negali viršyti nustatytų lubų“, – tikino VŠT.
Buvęs sostinės meras A. Zuokas pareiškime teisėsaugai teigė, kad minėtas fondas nėra juridinis asmuo ar tikrasis lėšų gavėjas – esą už jo kaip tarpininko slepiasi tikrieji naudos gavėjai „investuotojai“, kurie investavo į tokio susitarimo sudarymą.
„Asmenys, kurie yra tikrieji savivaldybės ir VŠT lėšų gavėjai, lieka nežinomi, kadangi sudarant susitarimą buvo pažeistos ir imperatyvios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatos dėl privalomos informacijos apie tokio tipo „finansavimą“ vykdančių subjektų tikruosius naudos gavėjus surinkimą“, – teigia A. Zuokas.
Alfa.lt primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija dar 2020 m. sausį patvirtino išvadas dėl minėto finansinio susitarimo, kuriuo pripažino, kad sėkmės mokesčio skaičiavimo tvarka neatitinka savivaldybės tarybos suteiktų įgaliojimų jos interesams ginti.
Siūlyta susitarimą tikslinti taip, kad sėkmės mokestis ir visi mokėjimai rizikos fondui priklausytų nuo išieškotos sumos, tačiau į tai tuometė sostinės valdžia neatsižvelgė.
Atsivėrė kelias ginti viešąjį interesą
2020 m. pirminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo atliko Generalinė prokuratūra, tačiau oficialios procedūros nepradėjo, nes arbitražo byla dar nebuvo išnagrinėta ir tuo metu nebuvo aišku, koks sėkmės mokestis bus mokamas finansavimo susitarime nurodytam rizikos fondui.
A. Zuoko nuomone, tuo metu teisėsauga pagrįstai nepradėjo taikyti viešojo intereso gynimo procedūros, nes dar nebuvo patirta žala, tai yra fondui nebuvo sumokėti viešieji pinigai.
Tačiau dabar, kai tarptautinis teisinis procesas yra pasibaigęs, situacija pasikeitė iš esmės ir pagrindai pradėti ginti viešąjį interesą yra atsiradę.
Buvęs Vilniaus meras nurodo, kad viešojoje erdvėje nurodoma fondui mokėtina apie 10 mln. eurų sėkmės mokesčio suma nėra galutinė. Esą savivaldybė ir VŠT šiuo metu tik planuoja derėtis su fondu siekdamos sumažinti sėkmės mokestį dėl likusios dalies, priklausančios pagal 2019 m. finansinį susitarimą.
„Tai papildomai patvirtina faktą, kad ir pačiai savivaldybei yra suprantama, kad fondui mokėtinas sėkmės mokestis neturi nei teisinio, nei loginio, nei ekonominio pagrindo, o pats susitarimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis savivaldybės, VŠT bei vartotojų interesus“, – pareiškime teisėsaugai teigė A. Zuokas.
Buvęs miesto meras primena, kad savivaldybė ir VŠT dar iki finansavimo sudarymo su PI fondu už teisines paslaugas „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling LPP“ sumokėjo 2,6 mln. eurų.
Neadekvati suma rinkoje?
Kad Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT teisininkams, ir arbitražo procesui finansuoti galimai išleido neadekvačiai didelę sumą, rodo kitas panašus procesas.
2020–2023 m. valstybės kontroliuojamo bendrovės „Ignitis grupė“ įmonė Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) vykdė teisminį procesą Stokholmo tarptautiniame arbitraže prieš Lenkijos įmonę „Rafako“.
Arbitražo ieškinys apėmė „Rafako“ ieškinį, VKJ priešieškinį, du savarankiškus ginčus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, statybos rangos pretenzijų ir skundų valdymą prieš „Rafako“ ir „Budimex“, kurių bendra vertė 345 mln. eurų.
Pareiškime teisėsaugai A. Zuokas nurodo, kad konkurso būdu į Stokholmo procesą buvo pritrauktos advokatų kontoros PWC, „Ellex“, „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling LPP“. Teisininkų įkainiai už darbo valandą svyravo nuo 50 iki 110 eurų.
VKJ visiškai laimėjo Stokholmo arbitražą prieš „Rafako“, o visos arbitražo proceso išlaidos sudarė 250 tūkst. eurų.
O Vilniaus miesto savivaldybės ir jos įmonės VŠT vykdytas Stokholmo arbitražo procesas, kurį vedė ne konkurso būdu parinktos „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling LPP“, galimai kainavo ne mažiau kaip 20 mln. eurų.
„Procedūros buvo skaidrios ir teisėtos“
VŠT atsakyme redakcijai tikino, kad arbitražo byla prieš „Veolią“ ir „Vilniaus energiją“ pasibaigė pergale, nors pripažino, kad septynerius metus trukęs procesas buvo ypač sudėtingas.
„Tarptautinis procesas apėmė 19 reikalavimų ir priešpriešinių reikalavimų, kelis tūkstančius puslapių procesinių dokumentų, keliolika liudytojų parodymų, ekspertų ataskaitų, kelias savaites trunkančius posėdžius ir kt.
Esame ramūs ir užtikrinti, kad tiek procesas, tiek kitos su šia byla, jos finansavimu susijusios procedūros buvo skaidrios ir teisėtos. Visa priteista kompensacija (turtu ir finansine išraiška) yra išmokėtos“, – teigė VŠT.
Įmonė priminė, kad dar 2018 m. savivaldybė ir VŠT įvertino galimas rizikas, proceso sąnaudas, ribotą biudžetą ir nusprendė pasirinkti racionalesnį ir mažiau rizikos turintį proceso finansavimo būdą, kai pasitelkiami tarptautinį bylinėjimąsi finansuojantys fondai.
„Tai – įprasta praktika daugelyje tarptautinių arbitražo bylų tiek Europoje, tiek už jos ribų. Šiam sprendimui pritarė savivaldybės taryba“, – teigė VŠT.
Įmonė priminė, kad po griežtų atrankos procedūrų 2019 m. vasario 26 d. sudarytas finansavimo susitarimas su fondu „Profile Investment“ numatė, kad bylos pralaimėjimo atveju VŠT ir savivaldybė fondui neturės grąžinti investuotų lėšų.
„Vykdydamas susitarimą, per penkerius metus minėtas fondas iš viso padengė VŠT ir savivaldybės išlaidas teisinėms ir ekspertų paslaugoms už 5 mln. eurų“, – teigė VŠT.
Įmonė skaičiuoja, kad arbitražas VŠT ir savivaldybės naudai iš „Veolios“ priteisė 81,5 mln. eurų sumą, kurią sudaro „piniginės lėšos ir turto vertė“.
„Atsižvelgiant į tai, pagal finansavimo susitarimo sąlygas fondas įgijo teisę į 12 mln. eurų sumą, į kurią įskaičiuota fondo sumokėta 5 mln. vertės suma VŠT ir savivaldybės bylinėjimosi išlaidoms dengti“, – teigiama VŠT atsakyme Alfa.lt.
Įmonės skaičiavimu, atlygis fondui sudaro apie 13 proc. nuo VŠT ir savivaldybės visos gautos turto vertės, atskaičius kitų bylos šalių naudai priteistas sumas.
Vis dėlto VŠT atsisakė patvirtinti arba paneigti viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus, kad šiuo metu deramasi dėl galimo sėkmės mokesčio dydžio sumažinimo.
VŠT taip pat nenurodė, kiek iš viso savivaldybei ir VŠT kainavo Stokholmo tarptautinio arbitražo procesas prieš „Veolią“, bei atsisakė vertinti, ar ši suma yra adekvati, turint omenyje, kiek panašūs procesai kainuoja, kai teisininkai pasirenkami konkurso būdu.
