Į susitikimo vietą Jokūbas atskuba jau po pamokų. Kaip ir dera verslininkui, solidžiai apsirengęs.
„Viskas labai paprasta: kuo mažiau esi pasiekęs, tuo gražiau ir oficialiau turi rengtis.
Kai esi pasiekęs labai daug, pinigais visiškai nesirūpini, milijonai žmonių tave gerbia, tuomet tokie dalykai galbūt pradeda ir neberūpėti. Aš dar nesijaučiu daug pasiekęs”, – juokiasi paauglys.
Į verslą pastūmėjo knyga
Jokūbas pasakoja visą laiką, kiek atsimena, norėjęs tapti verslininku. Tačiau tik sulaukęs keturiolikos nusprendė imtis konkrečių veiksmų.
„Perskaičiau knygą „Pinigų srauto kvadrantas”, kuri mane labai įkvėpė, – prisimena J. Laukaitis. – Pradėjau vaikščioti į nemokamus verslo seminarus, bendrauti su patyrusiais verslininkais.”
Su pirmuoju verslo partneriu vaikinas susipažino kaip tik viename tokių seminarų. Abu buvo pasiryžę steigti savo verslą, o kai pasidalijo idėjomis, nusprendė veikti kartu. Tuomet Jokūbui buvo tik 15 metų, jo būsimajam kolegai – 38-eri.
Su partneriu dirbo neilgai
„Buvau susitaupęs 2 tūkstančius litų. Dar keturis tūkstančius litų šiaip taip pasiskolinau”, – apie pirmąją investiciją pasakoja jaunuolis.
Iki tol tėvai į Jokūbo ketinimus imtis verslo žiūrėjo skeptiškai ir netgi stengėsi atkalbėti, mat vaikinas tuo metu rimtai užsiėmė sportiniais šokiais, savo amžiaus kategorijoje buvo keturioliktas pasaulyje.
„Abu tėvai baigė Vilniaus dailės akademiją, jie yra meniškos sielos, todėl labai norėjo, kad ir toliau užsiimčiau šokiais”, – šypteli J. Laukaitis.
Tačiau sukrapštęs kelis tūkstančius litų jis nepirko šokiams skirtų kostiumų, bet investavo pinigus į interneto prekybą ir knygų leidybą.
Su vyresniu partneriu abu pasiskirstė darbais: Jokūbui teko vadovauti interneto parduotuvei, jo kolegai – knygų leidyklai. Tiesa, abu sutarė rūpintis ir vienas kito verslu.
Deja, darniais santykiais partneriai džiaugėsi tik vos ilgiau nei pusmetį.
„Pradėjome nesutarti dėl paprastų verslo principų. Supratau, kad turėtume pasukti skirtingais keliais, – pasakoja jaunuolis. – Todėl po žiemos sezono, kai visi perka dovanas, interneto parduotuvę uždarėme, o knygų leidyklos dalį pardaviau jam už keliasdešimt tūkstančių litų.”
Paieškos Silicio slėnyje
Nusprendęs veikti vienas J. Laukaitis pasirinko viena perspektyviausių laikomą internetinių technologijų (IT) verslo sritį.
Paauglys sugaišo nemažai laiko, kol surinko komandą ir pradėjo kurti interneto projektus.
„Buvo ištisas susitikimų maratonas, kalbėjausi su keliasdešimčia žmonių, kol išsirinkau tuos, su kuriais tikrai noriu dirbti. Tačiau dabar esu ramus, nes mano komandoje – tikri savo srities specialistai”, – pasakoja vilnietis.
Tiesa, visi bendradarbiai už jį gerokai vyresni. „Versle dar nesu dirbęs su savo amžiaus žmonėmis”, – sako Jokūbas.
Su skrupulingai atrinktais darbuotojais J. Laukaitis jau įgyvendino keletą interneto projektų, pavyzdžiui, įkūrė svetainę seforeceptai.lt.
Tačiau visus uždirbtus pinigus jis investuoja į naują išmaniųjų telefonų projektą „Pinaloc” (www.pinaloc.com).
Jokūbas taip įtikėjo savo idėja, kad lapkričio mėnesį vietoj pamokų licėjuje pasirinko kelionę į IT Meka laikomą Silicio slėnį Kalifornijoje.
„Visos geriausios IT kompanijos, labiausiai kvalifikuoti darbuotojai ir turtingiausi investuotojai yra kaip tik ten.
Kadangi savo darbais noriu pasiekti kiek įmanoma daugiau žmonių, manau, ten yra ta vieta, kurioje turiu perspektyvų”, – aiškina jaunasis verslininkas.
Pažintis su milijardieriumi
Silicio slėnyje anksčiau nieko nepažinojęs Jokūbas vos per mėnesį užmezgė ryšių su keliomis dešimtimis įtakingų IT sektoriaus veikėjų.
Su jais susitikdavo seminaruose, vėliau pažintis pratęsdavo privačiuose susitikimuose.
Tarp naujųjų J. Laukaičio verslo bičiulių yra ir Martenas Mickosas, buvęs kompanijos „My SQL” generalinis direktorius, savo verslą neseniai pardavęs už milijardą JAV dolerių.
Su juo „Pinaloc” įkūrėjas susitiko net tris kartus, iki šiol bendrauja elektroniniais laiškais.
M. Mickosas jam patarinėja verslo klausimais, padeda rasti reikalingų kontaktų.
Beje, Silicio slėnyje Jokūbas sutiko ir vieną būsimą savo darbuotoją.
„Jis yra baigęs mokslus Stanforde, viename iš penkių geriausių pasaulio universitetų, jau turi verslo patirties. Dabar jis dirba kurdamas kompanijos strategiją”, – nauju specialistu džiaugiasi verslusis lietuvis.
Baigęs mokyklą jau šią vasarą vaikinas vėl skris į Kaliforniją tartis dėl konkrečių investicijų, o vėliau mėgins pristatyti savo produktą rinkai. Žinoma, tam prireiks nemažai pinigų.
„Tokiame versle pradedama skaičiuoti nuo milijonų”, – aiškino moksleivis.
Gyventų dėl žmonos
Jokūbas ne visuomet būna rimtai nusiteikęs. Kadangi didžiąją laiko dalį praleidžia su gerokai už save vyresniais žmonėmis, laisvalaikiu jis nori pabūti su bendraamžiais.
„Smagu būti ir su jaunais, aktyviais, linksmais, per daug apie gyvenimą nemąstančiais žmonėmis”, – sako J. Laukaitis. Tiesa, draugus jis tikina atsirenkantis itin kruopščiai.
„Užtat su draugais elgiuosi skirtingai nei su žmonėmis, su kuriais dirbu. Tuomet tampu labai paprastu, linksmu ir spontanišku žmogumi.
Kalbamės apie viską, tačiau kai būnu vaikinų kompanijoje, kalbos dažniausiai sukasi apie, mano galva, tobuliausią pasaulio kūrinį – merginas. Be jų pasaulis būtų nykus, neįdomus ir ne toks nuostabus!” – dėsto verslininkas.
Į santykius vaikinas tikina žiūrintis labai rimtai ir savo išrinktąją labai brangina.
„Anksčiau maniau žinąs, kas yra meilė.
Tačiau dabar suprantu, kad turbūt dar to nesuvokiu. Mano mergina – nuostabi.
Noriu turėti tokią žmoną, kuri būtų kaip žvaigždė, šviečianti danguje ir neleidžianti man sustoti, padedanti judėti į priekį. Gyvenčiau vien dėl jos”, – patikina romantiškasis Jokūbas.
Apie universitetus nesvarsto
Beje, J. Laukaitis nelabai įsivaizduoja savęs kaip studento. Dažniausiai jis tvirtina ateityje studijuosiantis gyvenimą.
„Šiuolaikinėje visuomenėje pasiekti tikslą yra daug skirtingų būdų.
Manau, kad mokykla ar universitetas nėra pats greičiausias būdas įgauti reikiamų žinių.
Jei gerai seksis versle, studijuoti nenorėčiau, nors baigęs Vilniaus licėjų galėčiau mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose”, – neslepia paauglys.
Viską galima pasiekti
Paklaustas, ar versle nekyla sunkumų vien dėl jauno amžiaus, Jokūbas tik šypteli. Pasirodo, dažniausiai žmonės įsivaizduoja, kad jis gerokai vyresnis, neretai amžiumi net nepasidomi.
Kai Silicio slėnyje jo paklausdavo, kiek vilniečiui metų, jis pats užduodavo klausimą: „O kaip jūs manote?” Dažniausiai vaikinas išgirsdavo keistą atsakymą – daugiau nei 20 ar net 30.
Jokūbas įsitikinęs, kad sunkumų mes susikuriame patys, nors viską galime pasiekti, jei tiktai labai norėsime. Net ir čia, Lietuvoje.
„Tikiu, kad viskas yra labai paprasta. Jeigu manai, kad gali ką nors padaryti ir ką nors pasiekti, esi teisus. Jei manai, kad negali, irgi esi teisus.
Žmonės, kurie verkšlena, kad kas nors jais nepasirūpina, tiesiog apgaudinėja save. Gyvenimas mums nieko veltui neduoda: arba pasiimame iš jo tai, ko norime, arba ne.
Norint ką nors pasiekti, reikia to siekti, daryti klaidų, o svarbiausia – nuolatos iš jų mokytis”, – aiškina J. Laukaitis.
