„Iš pradžių sunkiausia buvo surasti baldų gamybai reikiamų medžiagų. Į Vilniuje esantį „Audėjo“ fabriką pirkti gobeleno su broliu važiuodavau traukiniu.
Išgirdę, kad Jonavoje yra prekiaujama porolonu, nuvykome ten autobusu ir klausinėdami praeivių susiradome reikalingą įmonę. Nusipirkome tik po kelis lapus porolono, nes daugiau panešti nepajėgėme.
Medžiagas kartu su broliu susikirpdavome tiesiog pasitiesę ant žemės, malkų pjovimui skirtu elektriniu pjūklu pagamindavome baldo karkasą, jį apkaldavome pačių kojomis minama senovine siuvimo mašina pasiūtu užvalkalu. Pardavę gaminį už gautus pinigus vėl važiuodavome pirkti medžiagų - jau dviem baldų komplektams.
O labiausia nerimavau, kai plečiantis gamybai savo vietą teko užleisti samdytiems darbuotojams. Atrodė, kad kiti tai tikrai nesugebės padaryti taip, kaip padarydavau aš, ir gamins tik broką“, - portalui lrytas.lt sakė įmonės „Grafų baldai“ direktorius.
Į UAB „Grafų baldai“ direktoriaus kabinetą galima patekti tik perėjus patalpą, kurioje dirba įmonės administracijos darbuotojai. Užėjus į direktoriaus kabinetą akys užkliūva už jame stovinčio didžiulio stalo su sertifikatais ir diplomais, negali nepastebėti ir remiamų sporto komandų iškovotais prizais apkabinėtų sienų.
Apsidairęs įdėmiau pamatai, kad direktoriaus kabinete nėra kompiuterio.
Tikrąją savo darbo vietą Ž. Grinius įsikūrė bendrovės administracijos patalpose, o atskirą kabinetą naudoja tik susitikimams ir pasitarimams.
Administracijos darbuotojams skirtų patalpų gale stovintis Ž. Griniaus darbo stalas niekuo nesiskiria nuo greta stovinčių įmonės vadybininkų darbo stalų.
Verslo idėja kilo talkininkaujant tėvams
Mintis užsiimti baldų gamyba Ž. Griniui kilo, kai tėvai paprašė pakeisti jau nusidėvėjusią jų minkštojo baldų komplekto gobeleną.
Kartu su broliu nauju gobelenu tėvų sofą lovą ir fotelius aptraukęs Ž. Grinius pamatė, kad tai nėra taip jau sudėtinga.
Profesinę technikos mokyklą, kurioje mokėsi medžio apdirbimo, baigęs Ž. Grinius iš pradžių pora metų dirbo staliumi taros bazėje, o laisvalaikiu triūsė per 30 hektarų žemės valdžiusių tėvų ūkyje.
Atlikus alternatyvią tarnybą tuo metu dvidešimties sulaukusiam Ž. Griniui reikėjo spręsti, kuriuo keliu gyvenime pasukti.
Kadangi baldų tuo metu stigo, vaikinas nusprendė pamėginti laimę šioje srityje, juolab kad pakeitęs tėvų minkštojo baldų komplekto dangą įsitikino, kad nieko sudėtingo šiame darbe nėra - tereikia kruopštumo ir darbštumo.
O šias savybes vaikinui jau nuo mažens buvo įskiepiję tėvai. Jie sūnų išmokė ir kantriai siekti savo tikslo.
Iš pradžių Ž. Grinius užsiėmė minkštų baldų apmušalų keitimu, o vėliau ėmė ir pats gaminti baldus.
Jaunuoliams teko aukoti laisvalaikį
Pirmuoju Ž. Griniaus pagalbininku tapo jo trejais metais jaunesnis brolis Audrius, kuris šiuo metu dirba UAB „Grafų baldai“ gamybos vadovu.
Tėvų name baldų gamybos cechą įkūrę broliai šiam užsiėmimui galėjo skirti tik vakarus, nes dieną tekdavo triūsti tėvų ūkyje.
„Aišku, dėl to kentėjo laisvalaikis. Kai kiti bendraamžiai pramogaudavo ar linksmindavosi šokiuose, mes su broliu laiką leisdavome ceche. Didesniam medžiagų kiekiui įsigyti stigo pinigų. Nebuvo ir kuo jų parsivežti.
Iš pradžių gobeleną ir poroloną iš Vilniaus ir Jonavos veždavomės traukiniu ar autobusu. Imdavome tik tiek, kiek patys pajėgdavome panešti.
Vėliau matydamas mūsų užsidegimą tėvas davė savo „Volgą“. Šiuo automobiliu ir prie jo prikabina priekaba jau galėjome parsivežti kur kas daugiau gamybai reikiamų medžiagų“, - verslo pradžią prisiminė Ž. Grinius.
Baldus užsakydavo jų net nematę
Prekybą pagamintais baldais trikdė ir telefono trūkumas. Mobiliųjų telefonų dar nebuvo, o į atokiau nuo gyvenvietės esančius Ž. Griniaus tėvų namus įvesti laidinio telefono niekas neskubėjo.
Iš pradžių skelbimus apie parduodamus baldus Ž. Grinius dėdavo nurodydamas savo Ginkūnuose (Šiaulių r.) ir Kelmėje gyvenančių tetų telefono numerius.
Pirkėjų Ž. Grinius ėmė ieškoti ir turgavietėse. Moderniai atrodantys ir kokybiškai pagaminti baldai buvo gerai perkami, atsirado norinčių jais prekiauti turgavietėse. Darbą palengvino ir į Ž. Griniaus tėvų namus pagaliau įvestas laidinis telefonas.
„Atsiradus telefonui, atsirado ir galimybė dirbti bei patiems priiminėti skambučius.
Žmonės tuo metu baldus užsisakinėdavo netgi nematę, kaip jie atrodo. Būdavo, paskambina telefonu, pasiteirauja, iš kokių dalių susideda minkštų baldų komplektas, kokia jo spalva, ir liepia atvežti“, - sakė Ž. Grinius.
Uždirbti pinigai grįžta į gamybą
Pirmieji Ž. Griniaus pagamintų minkštų baldų komplektai vadinosi „Vingis“ ir „Perlas“. O geriausiai tuo metu buvo perkamas minkštų baldų komplektas „Grafas“, kuris ir davė pavadinimą visai bendrovei.
Kelerius metus individualia veikla užsiėmęs Ž. Grinius uždarąją akcinę bendrovę „Grafų baldai“ įregistravo 1997 metų gruodžio 10 dieną.
Pirminį kapitalą verslininkas sukaupė iš prekybos savo paties pagamintais baldais.
„Už parduotus baldus gautus pinigus kaupiau, neišlaidavau. Taip litas prie lito ir pavyko sukaupti pradinį kapitalą. Pinigų prabangos prekėms netaškėme ir vėliau. Toks požiūris į pinigus išliko iki šiol – bendrovės akcininkai didžiąją dividendų dalį ne pasiima sau, o investuoja į gamybą“, - tvirtino Ž. Grinius.
Vadovų taupumas ir ūkiškumas savo vaisių davė užklupus krizei. Nors 2009-2010 metais UAB „Grafų baldai“ gamybos apimtys sumažėjo net 70 proc., bankinių įsipareigojimų neturinti bendrovė nežlugo net tuos pora metų dirbdama nuostolingai. Pavyko išlaikyti ir daugiau nei pusę įmonės darbuotojų.
Įsikūrė buvusiose fermose
Pagrindinis lūžis vystant verslą, Ž. Griniaus nuomone, įvyko individualiai įmonei tapus uždarąja akcine bendrove.
Tuomet bendri interesai Ž. Grinių suvedė su dabartiniu bendrovės komercijos direktoriumi, kuris ir užsiėmė rinkodara, pradėjo rūpintis produkcijos reklama bei pardavimu.
Išsiplėtusi baldų gamyba jau nebetilpo po tėvų sodybos stogu.
Baldų gamybos cechas buvo perkeltas į erdvesnes patalpas - iš bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės įsigytas ir renovuotas fermas.
Iš pradžių UAB „Grafų baldai“ įsigijo 600-700 kvadratinių metrų ploto pastatą, paskui jį išplėtė iki 2 tūkst. kvadratinių metrų ir pritaikė gamybai. Nors atrodė, kad šių patalpų užteks ilgam, netrukus teko pirktis dar kelias šalia esančias fermas ir gamybos plotą plėsti iki 6 tūkst. kvadratinių metrų.
Teko atsisveikinti su pažįstamais
Plečiantis gamybai prireikė ir daugiau darbuotojų.
„Iš pradžių darbo siūlėme pažįstamiems ir draugams.
Blogybė ta, kad iš žmogaus, su kuriuo kartu užaugai, nieko daug nepareikalausi. Kol apsišlifavom, kol atsisijojom, kol išsivaikščiojom kas kur, praėjo nemažai laiko.
Dabar su darbuotojais mane sieja labiau darbiniai santykiai - arba darbuotojas dirba savo darbą, arba su juo atsisveikini.
Naujai priimtus darbininkus darbo subtilybių teko mokyti patiems, nes minkštus baldus gaminančių darbuotojų niekas neruošia.
Pačiam ilgą laiką darius baldus užleisti savo darbo vietą kitam buvo kiek nejauku.
Iš pradžių atrodė, kad samdytas žmogus tikrai nedirba taip kokybiškai, kaip dirbai pats. Tačiau ateitis parodė, kad nieko blogo nenutiko“, - prisiminė Ž. Grinius.
Mokėsi ir iš savo klaidų
Gamybines patalpas savo lėšomis įsigijusi ir renovavusi UAB „Grafų baldai“ į banką kreipėsi tik ruošdamasi atnaujinti įrangą. Naujų įrengimų prireikė ir 2002 metais pradėjus korpusinių baldų gamybą.
„Pradėjus gaminti baldus man, kaip savamoksliui verslininkui, labai stigo informacijos, kaip vystyti verslą ir administruoti įmonę. Konsultacinių firmų tuo metu dar buvo nedaug. Teko mokytis ir iš savo klaidų.
Nepriklausau tam verslininkų ratui, kurie dėl savo nesėkmių linkę kaltinti tik netobulą mokesčių sistemą. Mano nuomone, mokesčių sistema yra tokia, kokia yra, ir prie jos reikia prisitaikyti. Jei neprisitaikai, tai užsidarai“, - portalui lrytas.lt sakė Ž. Grinius.
Modernūs ir kokybiški UAB „Grafų baldai“ gaminiai turėjo paklausą. Prieš krizę 14 mln. litų apyvartą pasiekti sugebėjusi bendrovė didžiąją dalį produkcijos realizuodavo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Įmonę išgelbėjo eksportas
„Jei produkciją eksportuojančioms įmonėms krizė smogė jau 2007-2008 metais, tai mes jos padarinius pajutome 2009-aisiais.
Situacija Lietuvoje išlieka sudėtinga ir dabar - žmonių perkamoji galia yra smukusi. Lietuvos rinka ir toliau mažėja, todėl kalbėti apie jos atsigavimą dar negalima. Daugumai vietos rinkai dirbančių baldininkų šie metai yra blogesni už praėjusius.
Kadangi banko paskolų nebuvome paėmę, tai mūsų nesužlugdė ir kelerius metus trukęs nuosmukis.
Gamyba atsigavo 2010 metais, kai ėmėme orientuotis į užsienio pirkėją ir skatinti eksportą“, - portalui lrytas.lt sakė Ž. Grinius.
Į Skandinavijos šalis apie 70 proc. pagaminamos produkcijos eksportuoti ėmusi UAB „Grafų baldai“ pernai pasiekė 10 mln. litų apyvartą ir jau gavo pelno. Pelno tikimasi gauti ir šiemet.
Gamybos perorientavimas pareikalavo ir papildomų išlaidų – teko investuoti į parodas, naujų baldų kūrimą. Tiesa, skandinavai nėra tokie išrankūs, kaip lietuviai, todėl jiems pagaminti baldus yra paprasčiau.
„Lietuviui minkštų baldų komplektas turi užimti nedaug vietos, turėti miegojimo funkciją ir patalynės dėžę. Skandinavų baldai paprastesni. Ten minkšti baldai yra skirti sėdėti, o ne sėdėti ir gulėti kaip Lietuvoje“, - skirtumus įvardijo Ž. Grinius.
Ruošiasi modernizuoti gamybą
Šiuo metu UAB „Grafų baldai“ dirba apie 100 žmonių. Prieš krizę čia darbavosi 130-140 žmonių, o užklupus sunkmečiui jų skaičius buvo sumažėjęs perpus.
Per krizę sumažėjus darbo krūviui, sumažėjo ir atlyginimai, todėl didžioji dalis darbuotojų iš darbo išėjo patys.
Ž. Grinius sakė, kad su dauguma darbuotojų buvo atsisveikinta gražiuoju - pagerėjus situacijai, kai kurie buvę darbuotojai vėl sugrįžo į įmonę.
„Piktumų nebuvo. Nedraugiškai atsisveikinome gal tik su kelias darbuotojais“, - tą laikmetį prisiminė Ž. Grinius.
Darbuotojų atlyginimai UAB „Grafų baldai“ visada išmokami laiku, o jų dydis nesiskiria nuo kituose tokio pat profilio įmonėse dirbančių žmonių atlyginimų. Darbuotojų kaita UAB „Grafų baldai“ nedidelė.
Bendrovės direktoriaus planuose – įmonės modernizavimas. Jau šį rudenį UAB „Grafų baldai“ rengiasi įsigyti naujų įrengimų: sukirpimo stakles, kompiuterizuotą kalimo įrenginį.
„Įsigydami modernius įrengimus stengiamės mažinti gamybos sąnaudas, kad išliktume konkurencingi. Nes konkurencija baldų gamyboje, kaip ir kitose srityse, tik didės“, - prognozavo šiuo metu apie 30-40 rūšių minkštų baldų komplektų ir per 20 rūšių korpusinių baldų gaminančios įmonės vadovas.
Aktyviai dalyvauja miesto gyvenime
Iš paprasto baldų gamintojo verslininku tapęs Ž. Grinius sakė, kad sąvoka „laisvalaikis“ yra reliatyvi. „Jei iškyla rimta problema, tai apie ją nepaliauji galvoti ir namuose, ir naktį prabudęs iš miego. Pats gyvenu netoli įmonės, todėl prireikus čia galiu pasirodyti netrukus.
Tai, ką susikūriau, yra ne investicija, o darbas visam gyvenimui. Gyvenu tuo darbu kiekvieną dieną, nebent išvykstu poilsiauti į užsienį ir žinau, kad ten būdamas įmonėje nieko nepakeisiu“, - atviravo Ž. Grinius.
Recepto, kaip elgtis kritinėse situacijose, verslininkas sakė neturįs.
„Įtampa, žinoma, yra. Kai nuo tavo veiklos ir sprendimų priklauso ne tik tavo, bet ir šimto tavo darbuotojų gerovė, įtampos neišvengsi. Manau, kad jos pasekme tapo ir padidėjęs kraujospūdis, kurį tenka reguliuoti vaistais“, - portalui lrytas.lt sakė Ž. Grinius.
Nemažai laiko iš Ž. Griniaus atima ir visuomeninė veikla.
Partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausantis Ž. Grinius yra Šiaulių rajono tarybos narys bei Šiaulių rajono verslininkų asociacijos tarybos pirmininkas.
Jei dirbčiau prie staklių, tikrai neturėčiau laiko visuomeninei veiklai. Kadangi mano darbo grafikas laisvesnis, galiu darbuotis ir vakarais, tai dienotvarkę pavyksta pasikoreguoti“, - sakė UAB „Grafų baldai“ direktorius.
Nori daugiau laiko skirti šeimai
Į namus sugrįžtančio Ž. Griniaus laukia žmona Audronė ir trys vaikai: netrukus dvylikos metų sulauksiantis Ainis, septynerių metų Adrijus ir jaunėlė dukra Austėja, kuriai šią vasarą sukaks dveji metai.
Jo vadovaujamoje bendrovėje vadybininke dirbusi Ž. Griniaus žmona šiuo metu į darbą neina, o namuose prižiūri jaunėlę dukrą.
Laisvalaikiu Grinių šeima mėgsta keliauti. Į keliones ar iškylas su baidarėmis jie leidžiasi lydimi draugų.
Anksčiau pats krepšinį ar futbolą pažaisti mėgęs Ž. Grinius pastaruoju metu sportui skiria mažiau laiko. „Sporto vietą užėmė žvejyba, o ir šiaip daugiau laiko norisi skirti šeimai“, - atviravo verslininkas.
UAB „Grafų baldai“ remia Šiaulių krepšinio lygoje ir Regionų krepšinio lygoje rungtyniaujančią komandą „Kristalas – Grafų baldai“, kuri šiemet tapo ŠKL čempione.
Ž. Griniaus vadovaujama bendrovė taip pat remia ir Kuršėnų „Ventos“ futbolo komandą. UAB „Grafų baldai“ nepamiršta ir vaikų namų „Šaltinėlis“ bei Kairių miestelio socialiai remtinų vaikų. Įmonės darbuotojams kasmet rengiamos sporto šventės ir išvykos.
Svarbu nenuleisti rankų
Į klausimą, koks jo gyvenimo credo, Ž. Grinius kiek pagalvojęs atsakė, kad svarbiausia - nenuleisti rankų: „Kol jų nenuleisi, tol viskas bus gerai.“
Tai, apie ką anksčiau svajojo - darbą, šeimą, namus, – turintis verslininkas sakė, kad bėgant metams pradedi suprasti, jog svarbiausia yra laimė ir sveikata. „Ateitis parodys, kaip sugebėsiu išsaugoti sveikatą, o laimė bus tokia, kokią susikursiu“, - sakė Ž. Grinius.
Baldų gamybos verslo bandė imtis ne vienas šiaulietis, tačiau išlikti šiame versle, o juo labiau iškilti pavyko nedaugeliui.
Paklaustas, kaip visko pavyko pasiekti, Ž. Grinius atsakė, kad daug dirbo ir atkakliai siekė užsibrėžto tikslo, o jį pasiekęs nepuolė išlaidauti ir uždirbtus pinigus investavo ne į prabangos prekes, o į gamybą. Verslininkas sakė, kad sėkmė nebūtų lydėjusi, jei nebūtų pavykę suburti darbščių ir kūrybingų darbuotojų.
„Kai neturi skolų ir paskolų, tai ir per krizę gali jaustis stipriau - gali bent jau kurį laiką, kol rasi išeitį, dirbti kad ir nuostolingai, tačiau išlaikyti gamybą bei darbuotojus.
O didžioji dalis tų, kuriuos pinigų spindesys apakino, kurie puolė pirktis prabangius namus, automobilius ar statytis didžiulius gamybinius pastatus, liko prie suskilusios geldos. Jei neįvertini rizikos, tai anksčiau ar vėliau esi pasmerktas žlugti.
Be to, svarbu sutelkti dėmesį į tai, ką darai. Pats turėjau pašalinį verslą. Bandžiau užsiimti sauga. Turėjau UAB „Nidos skydas“. Dėl ganėtinai didelio atstumo betarpiškai tvarkyti šios įmonės reikalų nebuvo įmanoma, todėl verslas nenusisekė – teko jį parduoti.
Tokiu būdu man gyvenimas parodė, jei pats mažai dirbi, mažai įdedi, tai nieko ir neišeina.
Turbūt kitose srityse savęs jau nebemėginsiu. Manau, kad ir baldų gamyboje dar toli gražu ne viską pasiekiau“, - baigdamas pokalbį tarė Ž. Grinius.
