„Tai aš visko kaltininkė“, - šypsodamasi prisipažino Tatjana Ramoškienė. Prieš dvylika metų į šį pamiškėje įsikūrusį Žagatpurvių kaimą ji užklydo visai netyčia. Iš tolo pamačiusiai apleistą, „susitūpusį“ namą, moteriai prieš akis iškilo vasaros, praleistos pas močiutę kaime. Netrukus ji čia atsivežė į vyrą, tačiau jo pamatytas vaizdas nesužavėjo.
„Žiūriu, eina vartelių link, klausiu, kur eini, o jis – tu pasilik, jei nori, aš pėsčias namo pareisiu“, - kvatodama prisiminė dabar jau puikiai sutvarkytos ir svečių gausiai lankomos sodybos šeimininkė. Ji su šeima atsikraustė galvodama apie tai, kad čia bus patogu ir gera auginti vaikus, aplink daug erdvės, auga sodas, greta miškas.
Pradžia - iš nesėkmės parodoje
2004-aisiais užderėjus gausiam aviečių derliui, Tatjana surinko būrį pagalbininkų, priskynė du šimtus kilogramų ekologiškų uogų ir išsiruošė į tarptautinę žemės ūkio ir maisto pramonės parodą „Agrobalt“. Tačiau tądien be perstojo lijo, pirkėjų nebuvo daug, tad moteriai teko vykti atgal su krepšiais neparduotų prisirpusių uogų.
„Kai pagalvojau, kad visas šias gėrybes teks išmesti į atliekų konteinerį, apėmė neviltis. Tada į galvą šovė pabandyti iš jų pasigaminti naminio vyno, juk vyro šeima daug metų tai darė. Česlovas gynėsi, jog neprisimena, kaip jį gaminti. Tačiau aš nepasidaviau – sėdome į automobilį ir nuvažiavome pas anytą į namus“, - apie sėkmingo verslo pradžią pasakojo Tatjana.
Namines užpiltines iš įvairių uogų ir vaisių moteris buvo dariusi ne kartą – tokiu gėrimu mielai pasivaišindavo ir svečiai. Sužinojusi pusantro šimto metų senumo Česlovo Ramoškos šeimos vyno receptą, pora ėmėsi eksperimentuoti. „Pirmieji bandymai labiau primena sirupą – vynas buvo saldus ir stiprus“, - tikino T. Ramoškienė. Dabartinio skonį su pirmuoju, anot jos, sunku net lyginti.
Ramoškos pasirinko gaminti desertinį vyną iš čia pat augančių vaisių ir uogų.
Vynas - ir iš daržovių
Dar neturint licencijos, devynioms jų vyno rūšims suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. Kasmet Česlovo Ramoškos prekinio ženklo vynas skina laurus šalies vyno čempionatuose. Geriausiu buvo pripažintas aviečių, svarainių, taip pat kelių uogų ir vaisių derinių vynai. „Gaminame iš visko, kas aplinkui auga, išskyrus vynuoges, nes vynuogių vyną Europoje gamina daug kas, jo galima nusipirkti kokio tik širdis geidžia. Mes sąmoningai pasirinkome neiti tuo pačiu keliu“, - paaiškino T. Ramoškienė.
Vyndarė patikino, kad vynui puikiai tinka ir daržovės, tačiau pati niekada negamintų iš burokėlių ir pastarnokų, nes gaminimo proceso pabaigoje jų kvapas nėra labai malonus. Mūsų klimato juostoje augantys vaisiai ir daržovės turi tiek cukraus, kad nepridėjus jo papildomai, galima pagaminti 4-5 laipsnių stiprumo gėrimą.
Ramoškų įkurta bendrovė tapo pirmąja Lietuvoje, kuriai suteikta licencija vynui gaminti. Pradėjusi nuo kelių butelių saviems poreikiams, šeima kasmet vis didina gamybos apimtis. Dabar jau nebepakanka ir 3,5 tonos per metus – norinčiųjų nusipirkti natūralaus skonio lietuviško vyno vis daugėja.
Oficiali riba - 13 tūkstančių butelių
Į Ramoškų sodybą, kurioje siūlomos ir kaimo turizmo paslaugos, nuolat užsuka svečių, čia rengiamos šventės, vestuvės. „Kaip svečių nepavaišinsi pačių pagamintu vynu? Taip ir įsisuko verslas“, - aiškino šeimininkė.
Mūsų šalies įstatymai leidžia gaminti vyno tiek, kiek nori, tačiau parduoti galima ne daugiau kaip 10 tonų per metus. Tai 13 tūkst. 0,75 litro talpos butelių.
Vynas pas ragautojus keliauja ištisus metus. Procesas užtrunka, nes viskas – pradedant uogų derliaus rinkimu ir baigiant etikečių klijavimu, daroma rankomis. Specialios mašinos padeda vaisius greičiau smulkinti ir išspausti, nors iš pradžių ir šį darbą teko daryti rankomis.
Ramoškos turi hektaro dydžio ekologiškų aviečių ūkį, augina ir pusę hektaro juodųjų serbentų, obuolių mainais į pagamintą vyną gauna iš kaimynų. Kitų vaisių perka iš netoliese gyvenančių ūkininkų. Viską auginti patiems esą neapsimoka, nes skynėjų aplink nėra, o patys nuimti gausų derlių nebepajėgia.
Apie lietuvišką Česlovo vardo vyną jau žino atokiausiuose pasaulio kraštuose. „Kiek galima iš Lietuvos lauktuvių vežti šakotį, rūkytą karšį ar skilandį? Užsieniečiai nori ko nors naujo lietuviško ir autentiško“, - didelio jų produkto populiarumo priežastį įvardijo T. Ramoškienė. Šeimos pagamintas vynas keliauja ir į Ameriką, ir į Australiją. Jo itin trokšta gausiai mūsų šalies pajūrį lankantys rusai.
„Česlovo aronijų vynas – šių metų čempionas. Paragavę nuspręsite, kodėl jis brangesnis“, - merkdama akį svečius intrigavo Tatjana.
