Tiesa, į šiuos sau mestus iššūkius muzikantas žvelgia filosofiškai: „Gabumai ir darbštumas patys savaime sėkmės nelemia. Už kiekvienos sėkmingos istorijos slypi tikėjimas, lūkesčiai ir pagalba tų, kurie savo laiku patikėjo projektu, idėja, ištiesė ranką, patarė ir palaikė.“
Vienija lietuvius
Trumpam užsukęs į Lietuvą E. Minkštimas atskleidė, kad gimtinėje jis ne tik lanko giminaičius, bet ir dirba prie įvairių visuomeninių projektų.
- Edvinai, šiuo metu gyvenate anapus Atlanto, tačiau į Lietuvą užsukate gana dažnai. Kas, be ilgesio šeimai ir gimtajai šaliai, jus skatina taip dažnai grįžti ten, kur užaugote? - portalas lrytas.lt paklausė pianisto E. Minkštimo.
- Siekiu, kad mane su Lietuva sietų prasmingi ryšiai. Noriu ir tikiu galįs prisidėti prie žmonių gerovės kūrimo, sudaryti galimybes kitiems. Nuo 2010 metų pabaigos iki šių metų rugsėjo dirbau organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ valdyboje.
To siekiau ir šiemet vykusiais „Kontaktų mainais“ Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, „Big Brother“ mentorystės programa, seminarais, diskusijomis, kitomis iniciatyvomis.
Dėl šių iniciatyvų Lietuvos jaunimas turėjo galimybę gyvai pabendrauti su tokiomis asmenybėmis, kaip Amerikos tarptautinio švietimo tarybos prezidentas Danas Davidsonas. Jo vadovaujama organizacija ir programos ne vienam žmogui iš Lietuvos atvėrė duris į studijas ir darbą JAV.
Amerikos tarptautinio švietimo taryba šiuo metu globoja ir JAV ambasados pradėtą „ExCEL“ programą, pagal kurią atrinkti vidurinių mokyklų moksleiviai turi galimybę pusei metų išvykti, gyventi ir studijuoti JAV.
Astronautas Carolas Bobko, buvęs Kosta Rikos prezidentas Jose Maria Figueresas, Lietuvos Vyriausybes atstovai, premjeras, verslo lyderiai yra dalyvavę „Globalios Lietuvos lyderių“ susitikimuose. Vykusiose diskusijose aptarėme itin platų temų spektrą: nuo lietuvybės identiteto iki specifinių, su verslo plėtros galimybėmis Lietuvoje susijusių problemų.
- Bet juk į darbo grafiką tenka įterpti ir jūsų paties pasirodymus. Ar visuomeninė veikla netrukdo jūsų, kaip pianisto, karjerai?
- Šiuo metu muzikinė mano veikla toli gražu neapsiriboja vien tik aktyviu koncertavimu. Užimtumas ir įvairiose veiklose pasiekiami rezultatai motyvuoja, uždega.
Šiuo metu esu Vašingtone vykstančių tarptautiniu festivalių „Embassy Series“ ir „Phillips Collection Music Series“ meno vadovas ir reziduojantis menininkas, „Mahler Philharmoniker“ Vienoje, Zalcburgo festivalio bei Vašingtono tarptautinio pianistų festivalio valdybos narys.
Darbas šiose organizacijose neapsiriboja sceniniu muzikavimu. Man tenka planuoti festivalių sezoną, sudaryti jų programas, derėtis su atlikėjais, dirbti su žiniasklaidos priemonėmis ir rėmėjais.
Kartais apmaudu, kad mažiau laiko skiriu grojimui. Iš kitos pusės, smagu žinoti, kad mano kasdienė veikla palengvina kelią į sceną kitiems.
- Ar darbas šiose organizacijose padeda jums praminti takus scenos link jaunesniems, talentingiems atlikėjams iš Lietuvos?
- Jauniems lietuviams padedu kaip išmanydamas. Šiemet JAV koncertavo iš muzikų šeimos kilęs pianistas Paulius Anderssonas. Kitais metais žadu rekomenduoti tris mūsų atlikėjus festivaliams Europoje ir JAV.
Didžiuojuosi ir tuo, kad mano globojami atlikėjai JAV publikai koncertuoja prestižinėse salėse, jais domisi spauda, radijas. Toks dėmesys jaunam atlikėjui atvykusiam iš Lietuvos – retas reiškinys.
Be to, JAV koncertuojantiems jauniems atlikėjams galime mokėti gana nemažą honorarą. Tokį, koks Lietuvoje yra sunkiai įsivaizduojamas. Vis dėlto pinigai nėra pagrindinė motyvacijos priemonė – kur kas svarbesnis pats faktas, kad jaunas žmogus turi progą save parodyti tarptautinei publikai.
Juk ateities domingus, pavaročius, abadus ar polinius reikia auginti dabar, sudarant jiems galimybes parodyti savo talentą viešai.
Migracija ar emigracija?
- Kokia realybe, jūsų akimis, gyvena jauni Lietuvos muzikantai? Ar nuolat girdimi teiginiai, kad Lietuvoje iš muzikos neišgyvensi, yra tiesa? Juk tą patvirtina ir gan ryški emigracija.
- Lietuvos muzikantai migruoja, ir aš tikiuosi, kad tai ateityje darys kuo dažniau. Noriu pabrėžti, kad žodis „migracija“ anaiptol nereiškia „emigracijos“. Muzikai, menininkai visais laikais buvo labai mobilūs.
Dar Renesanso laikais žymus polifonistas Josquinas des Prezas, gimęs šių dienų Nyderlanduose, beveik visą savo gyvenimą praleido Italijos ir Prancūzijos dvaruose. Zalcburge gimęs Wolfgangas Amadeusas Mozartas didžiąją gyvenimo dalį praleido kelionėse ir Vienoje. Tokių pavyzdžių yra aibės.
Juk niekas nepaneigs, kad Sergejaus Rachmaninovo muzika turi iš karto atpažįstamą sąlytį su rusų liaudies dainomis, bažnytiniu giedojimu, estetika, nors kompozitorius ir pianistas savo šlovės viršūnę pasiekė gyvendamas už Rusijos ribų. Kita vertus, savo šalį jis garsino kone visose pasaulio scenose.
- Bet ar gyvenimas svečioje šalyje neatšaldo jausmų gimtajai šaliai, jei ši šalis muzikantui leidžia pajusti ir pinigų vertę, ir šlovės skonį, ir pripažinimą?
- Ryšiai su gimtąja šalimi nenutrūksta. Jie kaip tik stiprėja išvykus. Menas neturi etninės tėvynės. Tobulėti siekiantis menininkas privalo pažinti pasaulį ir patirties semtis ne tik tarp gimtųjų sienų.
Manau, kad jaunimą išvykti iš savo šalies pirmiausia skatina noras tobulėti ir suvokimas, kad meno kūrėjai privalo būti nuolatiniai svečiai didžiausiuose pasaulio kultūriniuose centruose. Lygindami Paryžių, Londoną, Maskvą, Niujorką ar Vašingtoną su Lietuvos miestais mes elgiamės neteisingai - finansinės ir savirealizacijos galimybės yra neadekvačios.
Kita vertus, galime didžiuotis, kad tokioje mažoje valstybėje turime gausų būrį itin gabių ir gražių žmonių.
Lietuviai – užsigrūdinę
- Palyginkite JAV ir Lietuvos ugdymo sistemas: ko galėtume pasimokyti iš amerikiečių ir ko jie iš mūsų?
- Asmeninės iniciatyvos skatinimas ir aukšta studentų savimonė išskiria JAV universitetines bendruomenes pasauliniame kontekste. Be to, JAV yra bene stipriausi pasaulio universitetai, sutraukiantys žymius dėstytojus ir gabiausius studentus.
Lyginti šias sistemas sunku – mūsiškė, kaip ir visas visuomeninis gyvenimas, per pastarąjį amžių buvo daug kartų sukrėsta kraštutinių politinių ir socialinių aplinkybių. O JAV to nepatyrė, todėl dėl savo geografinės ir geopolitinės situacijos galėjo nenutraukiamai vystytis, kaupti išteklius ir pritraukti šviesiausius protus iš viso pasaulio.
JAV visuomenė yra atviresnė atvykstantiems iš svetur. Ir iš dalies taip yra todėl, kad ši valstybė buvo sukurta atvykusių iš kitų šalių. Daugiausia – Europos.
- Kaip kosmopolitiškos šalies kontekste pasirodo mūsų tautiečiai?
- Iš Lietuvos studijuoti atvykstantys menininkai greitai patenka į pačių geriausių studentų sąrašus. Mūsų jaunimo pastabumas, smalsumas, sugebėjimas kūrybiškai apdoroti informaciją leidžia jiems per trumpą laiką pasiekti labai gerų rezultatų. Be to, Lietuvos jaunimas yra užsigrūdinęs, ištvermingas, sugebantis prisitaikyti prie esamų sąlygų ir jas palenkti savo naudai.
JAV nėra išankstinio nusistatymo – jei tinkamai suformuluosi savo skleidžiamą žinią, surasi jos šalininkų. Todėl ten siekti tikslų – kur kas paprasčiau nei, tarkim, čia, Lietuvoje.
- O gal dirbti iki geriausio rezultato jaunimą skatina požiūris į kultūrą ir jos rėmimą? Juk JAV veikia privatūs fondai, gabiems studentams skiriamos dotacijos ir stipendijos. Lietuvoje viskas kur kas sudėtingiau – finansavimo nėra, kultūros rėmimas menkas.
- Kultūros rėmimas buvo menkas visais laikais. Žinoma, jei iš šio konteksto išmesime sportą, populiariąją muziką. O štai JAV įstatymai palankūs rėmimui - nepelno siekiančios organizacijos išvis nemoka mokesčių, o joms skirti lėšų ar nurašyti jas nuo mokesčių gali tiek fiziniai asmenys, tiek organizacijos.
Kita vertus, dėl to yra labai sunku gauti nepelno siekiančios organizacijos statusą. O tokį gavus, jį reikia išlaikyti ir nuolat teikti nuodugnias finansines ataskaitas JAV vidaus pajamų tarnybai, šalies federalinei mokesčių inspekcijai.
- Kurių, jūsų nuomone, jaunų Lietuvos muzikantų vardai netrukus nuskambės plačiau?
- Labai didelį įspūdį man paliko mecosopranas Eglė Šidlauskaitė. Turime visą būrį gabaus jaunimo - pianistai Lukas Geniušas, Paulius Anderssonas, Agnė Radzevičiūtė, Rokas Valuntonis, operos dainininkai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė, Liudas Mikalauskas, dirigentė Mirga Gražinytė, violončelininkė Dalia Kuznecovaitė. Nenoriu užgauti ir tų, kurių dar nesu gyvai girdėjęs, tačiau būrys tikrai nemenkas.
- Tarptautinę savo karjerą pradėjote gyvendamas Prancūzijoje. Ar rūbų madas diktuojantis Paryžius jas braižo ir muzikoje?
- Prancūzija mane visada domino kaip eksperimentas - turtingos istorijos, praeities bei stiprios humanistinės kultūros suvokimas visuomenėje skaudžiai susiduria su lyderiaujančias pozicijas prarandančios šalies, ekonomine, karine ir strategine prasme, realybe.
Paryžius iki 1920-ųjų buvo pasaulio kultūros sostinė, prancūzų kalba - pagrindinė Europos ir diplomatinė kalba. Deja, visa tai išnyko. Liko tik prisiminimai, praeities driskanos, į kurias įsikibus bandoma neigti šiandieną. Tas juntama ir kasdieniame gyvenime.
Kita vertus, jie gerbia meną, o vaikams jo suvokimą skiepija nuo mažens. Daugelis prancūzų vaikų mokosi muzikos – ar skambina pianinu, ar griežia smuiku, ar dainuoja. Paryžius išlieka turtingas savo kūrybinga aplinka, mieste verdančiu gyvenimu.
- Ko lietuviško labiausiai pasiilgstate klajodamas tarp pasaulio muzikos sostinių?
- Lietuvoje man miela viskas – vaikystėje išvaikščiotos gatvelės, žydinčių liepų kvapas, ąžuolų gilės po kojomis, rudeniniai kaštonai, dangus... O ypač - Ąžuolynas, parkas Kaune, šalia kurio užaugau ir kuriame praleidau vaikystę. Čia mane gena noras pamatyti draugus, apniukusį dangų, kuris per akimirką sugeba virsti akinamai skaidriu.
Man visada skaudu išvažiuoti. Tuomet pamiršti ir tuos, kurie su tavimi piktai šnekėjo, kurie skubėjo, buvo šiurkštūs, skundėsi visu pasauliu...
***
E. Minkštimas gimė 1980 metais Kaune. Baigęs studijas Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), prof. V. Vitaitės fortepijono klasę.
2001-2003 metais pianistas studijavo LMTA magistrantūroje ir Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, 2005 metais gavo Niujorko Juilliard mokyklos magistro diplomą, o 2012 metų gegužę pianistui buvo suteiktas muzikos menų daktaro laipsnis.
E. Minkštimas yra septynių tarptautinių konkursų laureatas, tarp jų - Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso nugalėtojas (2007 m.).
Pianistas jau nuo 1990 metais koncertuoja kaip solistas. Būdamas keturiolikos metų jis debiutavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. E. Minkštimas surengė rečitalių Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Kanadoje, JAV ir kitose šalyse.
2002 metais jis koncertavo Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniui princui Charlesui per jo vizito Lietuvoje metu. E. Minkštimo koncertų įrašai buvo transliuojami per Prancūzijos televizijos klasikinės muzikos kanalą „Mezzo“.
Pianistas yra žinomas ir kaip kompozitorius. Tarp jo kūrinių yra fantazija G. Bizet operos „Karmen“ temomis, dainų ciklas, etiudai, variacijos fortepijonui, kamerinių kompozicijų.
