Mergina greitai švęs 31-ąjį gimtadienį. Kelerius metus rašo blogą. Turi tris profilius „Facebook“ socialiniame tinkle, vienas jų greitai surinks 40 tūkst. gerbėjų.
Šį profilį lietuvė sukūrė, nes ieškojo pasakojimų trečiajai savo knygai. Ji bus apie išsipildžiusias žmonių svajones („When Dreams Come True“, liet. „Kai svajonės išsipildo“).
Pirmoji – „Dėkingumo galia“ – išleista labai mažu, kelių šimtų egzempliorių tiražu. Jolita ją taiso ir perleis kitąmet.
Antroji – „Žodžiai, sklindantys iš vidaus“ (angl. „Words from Within“) – virtuali, nemokamai prieinama Jolitos tinklaraštyje. Ją mergina taip pat netrukus pasiūlys įsigyti elektroninėje knygų parduotuvėje amazon.com.
„Mano tikslas – įkvėpti kitus žmones. Esu kaip deimantas, kurį reikia gludinti. Pats gyvenimas yra mano įkvėpimo šaltinis“, - aiškino palangiškė.
Traukė Londonas
Vaikystėje ji aktyviai rašė eilėraščius, trumpus pasakojimus. Užrašė visus mergaičių pamėgto filmuko „Candy, Candy“ dialogus, scenarijų.
Sužibėjo Palangos moksleivių laikraštyje „Paskutinis Suolas“. Buvo du kartus 1999 ir 2000 metais išrinkta geriausia jaunąja žurnaliste Klaipėdos apskrityje.
Po mokyklos įstojo į žurnalistiką Vilniaus universitete, bet mama negalėjo padengti įmokų už mokslą. Merginai teko rinktis kitą specialybę.
Taip Jolita baigė turizmo administravimą vienoje iš Vilniaus kolegijų.
„Pasiėmiau mažą lagaminą, 30 eurų ir išvykau iš Lietuvos. Anglų kalba buvo katastrofa. Galvojau metus pasibastysiu ir grįšiu“, - pasakojo turizmo vadybininkė.
Prieš išvykdama Vilniuje dirbo padavėja. Užsiregistravo agentūroje, kuri organizavo auklių darbą užsienyje. Po 7 mėnesių gavo kvietimą vykti į Olandiją pas šeimą su 5 vaikais.
„Išvykau 2003-ųjų gruodį, 3 dienos prieš Kalėdas. Man mokėdavo 275 eurus ir 17 centų (apie 950 litų) per mėnesį. Viską skirdavau kelionėms. Nepirkdavau net maisto ar rūbų“, - pasakojo keliautoja. Per 4 darbo mėnesius ji apvažiavo Olandiją, pabuvojo Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Liuksemburge, Vokietijoje.
Bet širdis traukė į Londoną. Pagyvenusi Belgijoje ir Graikijoje, ten ir iškeliavo.
Nuo pat ankstyvos vaikystės Jolita svajojo apsistoti Londone. „Aš net mamai, kai buvau 5-erių, pasakiau: „Mamyt, kai užaugsiu, gyvensiu Londone“. Ji tada iš manęs švelniai pasijuokė, bet savo žodį įgyvendinau“, - šypsosi Jolita.
Mergina į kelionę daug daiktų neėmė. „Planavau pabūti Londone tik mėnesį, nes jau buvau nusipirkusi bilietą į Šveicariją, kur buvo galimybė studijuoti prancūzų kalbą. Į Šveicariją tąkart taip ir nenuvažiavau“, - pasakojo londonietė. Jos netraukė prancūzų kalbos studijos.
Dėl rašymo atsisakė prestižinio darbo
Pirmas darbas, kurį mergina gavo Didžiosios Britanijos sostinėje, – padavėjos 4 žvaigždučių viešbutyje „Holiday Inn Mayfair London“. Vis dar prastai kalbėjo angliškai. Tai jai nesutrukdė aptarnauti lankytojų.
Po poros mėnesių ėmė dirbti prabangesniame, prancūzų 5 žvaigždučių viešbutyje barmene-padavėja. Po 14 mėnesių gerai uždirbusi ir pramokusi angliškai, darbą paliko. „Atsibodo. Žinojau, kad galiu pasiekti daugiau“, - paaiškino pašnekovė.
Pusmetį oro uoste organizavusi konferencijas užsienio verslininkams, Jolita tapo administratore teisininkų kompanijoje. Darbas pačiame Londono centre su fiksuotu laiku prarado prasmę ir vėl po 14 mėnesių mergina išėjo: „Labai gerai mokėjo, nuostabūs žmonės, bet pajutau didžiulį troškimą rašyti. Dirbdama visą darbo dieną, negalėjau to daryti.“
Jolita prisiminė posakį apie katiną, kuris mėgsta vaikščioti vienas. „Nuo pat mažens sakau, jog esu kate, kuri vaikšto viena. Niekas nuo studijų metų manęs neišlaikė, visada pati savimi rūpinausi. Todėl niekas negalėjo man priekaištauti ir kai atsisakiau gero darbo“, - aiškino rašytoja.
Ji užaugo su mama ir dvyne seserimi Diana. Dvynė Lietuvoje turi grožio ir SPA procedūrų verslą. Dvejus metus dirba su vyru, neseniai pagimdė vaikelį. Jolita gruodžio pradžioje buvo grįžusi į Lietuvą, aplankė seserį, taip pat mamą, kuriai operavo tulžį.
„Pabuvau jai morfijus – mane retai mato“, - juokavo rašytoja.
Pirma knyga – 300 egzempliorių tiražu
Teisininkų kontoroje Jolitai kilo įkvėpimas pirmajai knygai. „Ją parašiau per mėnesį. Tada ir prasimušiau su anglų kalbos rašyba. Nors iki šiol nesu patenkinta kalbos įgūdžiais, niekada nebūsiu patenkinta“, - tikino „New age“ (liet. Naujasis amžius) judėjimo rašytojų įkvėpta lietuvė.
Knygai „Dėkingumo galia“ rašytoja leidėją rado per vieną naktį. Man tai buvo vienas didžiausių gyvenimo stebuklų ir dovanų. Pusę sumos už knygos leidimą mokėjo leidykla „Paul Mould Publishing“, kitą pusę – autorė. 2008 liepą parašyta, knyga kitų metų balandį buvo išleista ir pristatyta Londono knygų mugėje.
„Tuo metu buvau ištekėjusi. Mano vyras, šeimos nariai, draugai, kolegos ir gerbėjai išpirko knygas. Tiražas tebuvo 300 vienetų. Vėliau pasijutau nepatenkinta knyga. Po metų ėmiau ją tvarkyti. Kitais metais perleisiu“, - pasakojo rašytoja.
Knyga buvo svarbi ne dėl uždarbio, bet kaip įrodymas sau ir kitiems: „Kai nutariau rašyti, visi iki vieno sakė, kad švaistau laiką. Čia buvo įrodymas man ir kitiems, kad galiu tai padaryti.“
Kad išgyventų, mergina dirbo papildomus darbus. Dar turėjo santaupų iš darbo teisinėje kompanijoje. Be to neblogai uždirbo buvęs jos vyras.
1000 gerbėjų per dieną
2011 sausį taikiai išsiskyrusi su sutuoktiniu, Jolita pradėjo gyventi viena. „Mane buvo apėmusi apatija. Nutariau daryti tai, ko negalėjau per 6 santuokos metus, – keliauti“, - prisiminė avantiuristė.
Prasidėjo gyvenimas „ant lagaminų“. Grįždavo, išsikraudavau mantą, vėl susikraudavo ir išvažiuodavo į dar nematytą pasaulio kraštą lankyti draugų ir dirbti prie įvairių projektų. Taip 2011 metais rudenį atsidūrė Argentinoje. Kaip ji pati sako, į Argentiną ją nuskraidino meilė.
„Turėjau ten draugą. Argentinoje praleidome kartu 8 mėnesius. Išleidom antrąją mano knygutę „Žodžiai, sklindantys iš vidaus“, kuriai savo skaitmeninį meną – piešinius padovanojo menininkas Michaelas Brooksas iš Kalifornijos. Ši knyga – kaip mano vizitinė kortelė. Joje pristatau savo darbą. Tai – fikcija. Poezija, citatos, trumpos istorijos. Publikuoju ją internete“, - pasakojo lietuvė.
Argentinoje Jolita gyveno ir „Facebook“ aukso amžių. Buvo dienų, kai per parą jos profilio „Dreams That Came True“ gerbėjais tapdavo tūkstantis žmonių.
Pirmosios Jolitos knygos leidėjas išleido antrąją knygą simboliniu 30 egzempliorių tiražu: „Jis man padarė staigmeną, tuomet planavau daryti tik internetinį variantą.“
Knygą autorė mėgins pardavinėti internetinėje knygų parduotuvėje amazon.com: „Tai tokia kavos staliuko knyga. Daug gerbėjų rašo, kad norėtų skaityti mano mintis ant popieriaus“, - pasakojo rašytoja.
Slapyvardis taps pavarde
Paklausta, kodėl pasivadino Jolita Kelias, mergina paaiškino: „Keliauskaitė – mergautinė mano pavardė. Ji man visada asocijavosi su keliavimu. Nuo vaikystės taip vadinausi – Kelias. Nuo kitų metų tokia bus mano oficiali pavardė.“
Lietuvė gyvena su drauge dviejų kambarių bute. Daug keliauja, dar nežino, kur apsistos ateityje. „Gyvenu šia diena, rytojaus man niekas nepažadėjo. Mano namai, mano šaknys yra Londone. Gali būti, kad grįšiu į Lietuvą, į Vilnių. O gal keliausiu į šiltus kraštus. Labai intensyviai svarstau, ką toliau daryti, bet kol kas Londonas – mano mylimasis“, - tikino mergina.
Šiuo metu ji pragyvenimui uždirba rašydama tekstus, taisydama juos, padeda individualiems užsakovams, žmonių grupėms ar įmonėms reklamuotis, kai tai neprieštarauja jos įsitikinimams. „Imu didelę kainą, nes manau, kad atlieku darbą tobulai“, - sakė lietuvė.
Ji savęs nebepopuliarina, už ją tai daro jos kūryba ir darbu besižavintys žmonės. Vienas iš prioritetinių Jolitos darbų šiuo metu yra sukurti svetainę jolitakelias.com, kur bus sudėti visi jos darbai.
