Surizikavus teko nusvilti finansiškai
Aistis šiuo metu studijuoja Europos sąjungos teisę ir valdymą Mykolo Romerio ir Bordo Monteskjė IV universitetų magistrantūroje. Savo verslą sukūręs jaunas vyras studijomis yra labai patenkintas ir sako, kad jei tik nori, studentas gali labai daug gauti bet kuriame universitete.
Daug Aisčio simpatijų atitenka būtent magistrantūros studijų dėstytojams - tiek Mykolo Romerio, tiek Bordo Monteskjė IV universiteto. Jį ypač žavi mintis, kad dalis dėstytojų yra tiesiogiai prisidėję prie ES kūrimo proceso ir apie teisės aktų kūrimo užkulisius žino ne iš knygų.
Nesuklysiu sakydama, kad 23 metų Aistis turi keturis darbus, du iš jų – jo įkurtose įmonėse. Prieš dvejus metus studentas kartu su draugais įkūrė renginių organizavimo įmonę. Kelerius metus Aistis su kolegomis rengė 15 tūkstančių jaunų žmonių pritraukusius Rugsėjo 1-osios koncertus Vilniuje ir Klaipėdoje. Jau kirba mintis į Lietuvą atvežti ir pasaulinio lygio atlikėjų.
„Norėjome į Lietuvą atvežti Robie Williams, bet Estija šį kartą buvo pirmesnė“, - juokiasi Aistis.
Jaunas verslininkas pasakoja, kad būtent dėl šio verslo teko nukentėti finansiškai. 100 tūkstančių litų tiekėjams už suteiktas paslaugas Aisčiui ir jo partneriams teko atiduoti iš savo ir tėvų kišenių. Tai, pasak Aisčio, vos pradėjus vystyti veiklą, buvo didelė suma.
„Su viena idėja stipriai nusvilau finansiškai. Buvo vienas koncertas, tačiau neįvertinome aplinkos, kurioje viskas vyko. Tuo metu Lietuvoje buvo rengiamas Europos krepšinio čempionatas. Neįvertinome, kad dalis auditorijos nutekės į šį renginį. Tuo metu žaidė Lietuvos krepšinio rinktinė, lauke - blogas oras. Visos nepalankios aplinkybės atsisuko prieš mus. Susirinko gerokai mažiau žmonių, nei turėjo. Ši patirtis smogė per kišenę, tada teko pamatyti ir kolegų tikruosius veidus - dalis jų labai greitai dingo. Džiaugiuosi kad liko vienas draugas, kuris nepabūgo atsakomybės ir kartu toliau tęsiame veiklą. Kaip sakoma - draugus nelaimėje pažinsi“, - pasakoja A. Ramanauskas.
Kelis mėnesius Aistis ir jo partneriai buvo nusivylę ir žadėjo nesiimti rizikingų projektų, tačiau praėjus nusivylimo bangai, jie nusprendė rizikuoti toliau. Puse lūpų Aistis užsimena apie vasarą organizuojamą grandiozinį koncertą, tačiau detalių atsargus studentas dar nenori pasakoti.
Žada žengti į Indijos rinką
Jaunas vaikinas bando įsitvirtinti ir reklamos srityje – jo įkurta įmonė kuria ir vykdo reklamines kampanijas didžiosioms Lietuvos įmonėms. Tiesa, sėkmingai startuoti jiems padėjo jaunatviškas maksimalizmas.
„Vienam renginiui buvo reikalingos reklaminės priemonės. Turėjom gana didelį užsakymą, kadangi Lietuvoje jokie tiekėjai nesiryžo per trumpą laiką įgyvendinti tokio masto užsakymo, todėl užsakovai kreipėsi į mus. Kadangi mes buvome naujokai rinkoje, tai dirbom dieną naktį, kad tik atliktume tai, ką esame prisižadėję. Iš pradžių patikrinome, ar Lietuvoje kas nors mums gali padėti. To padaryti niekas negalėjo, tad kreipėmės į Europos tiekėjus – jie irgi sakė, kad per tokį trumpą laiką negalės niekuo padėti, o užsakymą reikėjo įvykdyti per septynias dienas“, - pasakoja vaikinas.
Užsakovų nuvilti nesinorėjo, todėl vos susikūrusi Aisčio įmonė nusprendė žengti į Kinijos rinką. Teko greitai susiorientuoti ir atskirti apgavikus nuo sąžiningų partnerių.
Užsakymą Aisčio įmonė įvykdė netgi greičiau negu buvo prašyta. Tokiu būdu jie stengėsi parodyti, kad gali susitvarkyti su užgriuvusia atsakomybe. Aistis pasakoja, kad įgijus tarptautinės patirties, įmonės darbuotojai ėmė jaustis tvirčiau, todėl žada žengti ir į Indijos rinką.
Kuria apyrankę neregiams
Vaikinas, be šių dviejų įmonių turi dar du darbus. Aistis konsultuoja Europos Sąjungos paramos klausimais ir dirba projektų vadovu Vilniaus jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritas stalas“. Be to, Aistis dalyvauja jaunimo verslumą skatinančiame projekte „Septynių jūrų kapitonai“. Į šį projektą Aistis pasinėrė prieš metus, perėjo visus etapus ir dabar, kartu su kitais dalyviais bei mokslininkais kuria prietaisą, kuris padės erdvėje orientuotis neregiams. Kuriamas prietaisas leis neregiams drąsiai judėti nepažįstamoje vietoje.
„Šis prietaisas neregiams pakeis baltąją lazdelę. Jis fiksuos erdvėje esančias kliūtis ir specialiai sukurtoje matricoje atvaizduos tą erdvę aplink žmogų, kuris turi regos sutrikimų. Prietaisas parodys, kokioje erdvėje yra tas žmogus ir kokios kliūtys šalia jo“, - pasakoja Aistis.
Prietaisas neregiui bus pritaisytas prie rankos, ar prie krūtinės. Kadangi neregiai yra jautrūs prisilietimams, atvaizdavus erdvę 3D modeliu, gavę impulsą jie suvoktų, kur yra kliūtys.
„Iš pradžių norėjome kurti apyrankes pagyvenusiems žmonėms, kurie serga Alzheimerio liga, tačiau peržvelgę rinką sugalvojom orientuotis į vieną tikslinę grupę, būtent – neregius. Šiuos prietaisus realizuosime Europoje, vėliau galbūt - pasaulyje. Ambicijų turime daug. Jei atsirastų Marse neregių – manau nusigautume ir ten“, - sako Aistis.
Jaunimas pats turi imtis iniciatyvos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, po susitikimo su naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre, šią savaitę paskelbė, kad jaunimo nedarbas – visos Vyriausybės problema. Strėlės lėkė link Darbo biržos, esą šios institucijos neveiksnumas yra nepateisinamas. Šalies vadovė tikino, kad Vyriausybė turi patvirtinti nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą.
Po susitikimo su D. Grybauskaite, socialinės apsaugos ir darbo ministrė prakalbo apie Vokietijoje taikomą modelį, kai jaunas žmogus už rankos lydimas nuo studijų vietos iki darbo. Tokį modelį norima taikyti ir Lietuvoje. Tiesa, kaip skatins verslininkus priimti praktikuotis studentus, ministrė pasakyti negalėjo, tik atskleidė, kad tokios praktikos bus derinamos su Švietimo ir mokslo ministerija.
Prezidentės ir ministrės mintims jaunasis verslininkas A. Ramanauskas neprieštarauja, tačiau pasigenda jaunimo indėlio sprendžiant jų pačių problemas. Pasak Aisčio, jauni žmonės turi įdėti daugiau pastangų, kad į juos darbdaviai atkreiptų dėmesį, o visa tai pradėti vykdyti jis siūlo kuo anksčiau.
„Visų pirma, reikia kalbėti apie patį jaunimą, kurie turėtų rodyti pastangas ir dėti jas. Manau, kad šiuo metu jaunimas daug pastangų susirasti darbą nededa. Vienas kolega neseniai manęs prašė patarimo, kaip į darbą galima prisikviesti motyvuotą jaunimą. Kokie dar neišbandyti būdai mano akimis yra. Darbo paieškos portalai – jau nebeveikia. Pirmiausia pats jaunimas turi pasiūlyti naujus būdus, kaip jie galėtų save pateikti. Yra jaunimo informacijos centrai, jaunimo organizacijos, galima bandyti eiti tokiu keliu. Reikia parodyti iniciatyvą, vėliau kažkas tikrai atkreips į tą jauną žmogų dėmesį“, - sako Aistis.
Siūlo organizacijose įgytą patirtį prilyginti darbui
Jaunas verlsininkas teigia, kad dirbdamas visuomeninėse organizacijose jaunimas galėtų įgyti didelę darbo patirtį, kuri būtų privalumas ieškant darbo.
„Be abejonės, norėtųsi, kad valstybė šią visuomeninėse organizacijose įgytą patirtį taip pat oficialiai pripažintų darbo stažu - tai padėtų spręsti problemą, kad jaunimas be darbo patirties į kai kurias vietas tiesiog negali pretenduoti. Iš kitos pusės, kuo daugiau organizuoto jaunimo bus, tuo labiau valdžios koridoriuose girdimas bus jaunimo balsas“, - sako A. Ramanauskas.
Kita svarbi dalis, kalbant apie jaunimo nedarbą, pasak Aisčio, jaunimo užimtumo ir verslumo programos. Jis teigia, kad tokios programos kartais vykdomos atsainiai.
„Dirbdamas su jaunimu, jaunimo organizacijomis matau, kad dažnos programos, finansuojamos valstybės lėšomis yra neefektyvios. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad reikia įsisavinti pinigus ir kažkaip pasiekti rodiklius. Tačiau požiūris galėtų būti ir kitoks. Turėtų būti taikomi kitokie modeliai. Yra kelios sėkmingos programos, tačiau jų galėtų būti kelis kartus daugiau“, - sako Aistis.
Du verslus sukūręs ir su jaunimu dirbantis studentas sako pastebintis, kad dažnai jaunimas nori viską gauti iš karto - ir atsakomybę ir gerą darbą. Tačiau būtent atsakomybės naštą jaunam žmogui dažnai būna pakelti sunku.
„Jei neišeina paprastai ir lengvai, atrodo, kad rankos nusvyra. Pastebiu, kad jaunoji karta nori iš karto visko, bet atsakomybės pabaigti pradėtus darbus jiems pritrūksta. Jauni žmonės tiesiog mėgsta gauti. Jie sako - reikia gauti darbą, atsakomybės, gerą atlyginimą, bet niekada nekalba apie tai, kad visa tai reikia susikurti. Norėtųsi, kad jaunimas būtų ne tik darbgaviai, bet ir darbdaviai. Reikia susikurti darbą, atlyginimą, užduotis įvairias ir sau, ir galbūt kitiems. Kartais pritrūksta tos iniciatyvos. Manau, kad reikia kurti programas, kurios išlaisvintų jaunus žmones iš savo kiauto, nes vidinės jėgos jiems netrūksta - trūksta noro ją panaudoti. Ir tos programos neturi būti vykdomos tik formaliai, bandant atitikti tik reikalaujamus kriterijus“, - teigia A. Ramanauskas.
Visgi A. Ramanauskas sako pastebintis ženklų, kad į savo ratą verslininkai vis aktyviau priima jaunimą ir nebijo jiems patikėti pinigų, jei tik idėja, kuri sukasi jauno žmogaus galvoje yra įgyvendinama.
„Pinigų yra, bet reikia progresyvaus požiūrio. Reikia jaunimui išmokti pasiimti pinigus. Jie turi įrodyti, kad gali sukurti pridėtinę vertę, ne tik gauti, bet ir duoti nuo pat pradžių“, - sako Aistis.
