Vos prieš savaitę po sunkios operacijos atsigavęs kėdainietis batų dizaineris Žanas Maslauskas neatsisako savo plačių užmojų eksportuoti provincijos paslaugas į didmiesčius ir jau šį savaitgalį Vilniuje atidaro „Batų namų“ saloną. Be to, avalynės dizaineris jau gamina avalynę ir teatrui.
Pirmas, bet ne paskutinis
„Tai tik pirmieji mūsų žingsniai stengiantis išsiplėšti iš provincijos. Jei užteks sveikatos, rudenį pristatysime naują rankų darbo batų kolekciją ir dar šiemet salonus atidarysime Klaipėdoje ir Kaune, o pagrindinės dirbtuvės liks Kėdainiuose.
Be to, norisi prisidėti ir prie Lietuvos lengvosios pramonės atkūrimo, tad labai tikimės, kad per artimiausius kelerius metus pavyks pradėti ir serijinę batų gamybą. Šie batai būtų konkurencingi parduodamiems eilinėse batų parduotuvėse“, – sakė Ž. Maslauskas.
Tokie platūs iš batsiuvystės meną kuriančio jauno verslininko sumanymai šiek tiek gąsdina kartu su juo dirbančią žmoną Jurgitą, mat Žanas nuo paauglystės serga diabetu ir jau yra patyręs du infarktus, o vos prieš savaitę jam atlikta inkstų ir kojos kraujagyslių zondavimo (išplėtimo) operacija.
Tačiau Žanas į visus nuogąstavimus tik ranka numoja ir atsako plačia šypsena: „Jei neturėsiu tiek veiklos, greit ligoniu pasijusiu. Nėra kada sirgti. Kasdien dirbu maždaug po 14 valandų ir pripažįstu, kad tai yra mano varomoji jėga. Visi, kurie ko nors pasiekė, puikiai žino, kad sėkmė ateina tik tuomet, jei beprotiškai daug dirbi neskaičiuodamas savo laiko.
Puikiausias pavyzdys – geriausias visų laikų Lietuvos mados dizaineris Juozas Statkevičius. Neabejoju, kad ir jis, ir kiti geriausi pasaulio mados specialistai vienareikšmiškai įvardintų, kad sėkmės formulės be labai daug darbo, neretai net alinančio, neįmanoma sukurti“.
Plėtra būtina kaip oras
Ž. Maslauskas neslepia, kad iš ramaus provincijos miestelio į didmiesčius suka dėl susiklosčiusių nepalankių sąlygų verslui ir tiesiog nebeturėdamas kitos išeities.
„Minimalaus atlyginimo padidinimas mūsų mažoms dirbtuvėms, kuriose dirba tik penki darbuotojai ir mudu su žmona, reiškia tai, kad arba turime atleisti dalį darbuotojų, arba branginti paslaugas, arba plėstis ir taip didinti apyvartą.
Be to, verslui nepalanki ir patentų sistema. Apie kokią konkurenciją galima kalbėti, kai vieni stengiasi eiti į priekį, investuoja į kokybę, o kiti sėdi apšnerkštuose kioskuose ir naudodami pigias, bet nekokybiškas medžiagas, kerta per paslaugų kainas.
Beveik esu įsitikinęs, kad už kiekvieno patento slypi dar po vieną – du nelegalius darbuotojus, nes sumokėti visus mokesčius ir dar užsidirbti pragyvenimui vienam batsiuviui beveik neįmanoma.
Joks verslas neturės perspektyvos, jei neinvestuosi, o mūsų versle avalynės taisymo kainos, deja, tokios, kad iš jų negali atidėti investicijoms būtinos dalies. Investuoti galiu tik tai, ką pats uždirbu iš naujos rankų darbo avalynės mažindamas pragyvenimui skiriamų lėšų dalį“, – apie avalynės taisymo verslą pasakojo Ž. Maslauskas.
Konkuruoti nesiruošia
Ž. Maslauskas tikina, kad nei Vilniuje, nei kituose didmiesčiuose nesiruošia konkuruoti su avalynės taisymo paslaugų teikėjais. Jis tikina, kad jo tikslas vienas – dirbti ir savo vertę įrodyti konkrečiais darbais.
„Batų kulnus pakalti ar puspadžius pakeisti paprasčiausia, o štai pakeisti batų modelį, susiaurinti aulus, sutaisyti avalynę panaudojant aplikacijas ir atnaujinant batus, Lietuvoje kol kas galime bene mes vieninteliai.
Siūlome bemaž dešimt paslaugų, kurių neteikia nė viena kita taisykla. Tai ir yra didžiausias mūsų pranašumas“, – Žaną papildo „Batų namuose“ už avalynės taisymo sritį atsakinga jo žmona Jurgita.
J. Maslauskienė sako, kad jei jos vyras nekurtų ir rankomis negamintų naujos avalynės, šiandien jų dirbtuvės negalėtų didžiuotis išskirtiniu avalynės taisymu, nes neturėtų tokios odos ir medžiagų pasiūlos, kurių atraižas naudoja ir taisydami batus.
Keliolikos metų avalynės taisymo patirtis atsispindi ir Žano kuriamoje avalynėje.
„Esu išardęs ir sutaisęs nesuskaičiuojamą daugybę batų. Per daugiau kaip dvidešimt metų išanalizavau visas įmanomas avalynės konstrukcijas, medžiagų ir detalių ypatybes, tad natūralu, jog žinau visus niuansus, ką daryti, kad avalynė būtų ne tik graži, bet ir, svarbiausia, patogi.
Sukauptą taisymo patirtį tiesiog investuoju į naujų batų kūrimą,“ – sako Ž. Maslauskas, batus savo rankomis gaminantis nuo pirmųjų eskizo štrichų popieriaus lape, iki pat paskutinės siūlės ir pado bei kulno pritvirtinimo.
Sunkmetis skatina kūrybiškumą
Ž. ir J. Maslauskai pripažįsta, kad sunkmetis skatina kūrybiškumą. Prieš kelerius metus šis reiškinys juos nuvijo į internetą – teko sukurti „Batų namų“ interneto svetainę. Dabar jie jau teikia tokią paslaugą, kurios nėra visoje Lietuvoje – suteikia galimybę žmonėms susitaisyti batus net neišėjus iš namų ar biuro.
Sulaukę skambučio, nusiunčia kurjerį, o gavę batus, skambina klientui, išsiaiškina, kokių taisymo paslaugų šis tikisi ir netrukus grąžina jau sutaisytus.
„Naujovės negali aplenkti ne tik taisymo, bet ir naujos avalynės gamybos. Jau dabar kuriu ir gaminu avalynę ne tik pagal individualius užsakymus, bet ir „Batų namų“ salonui, kad mėgstantiems pirkinius įsigyti čia ir dabar, nereiktų laukti kelių savaičių, kol batai bus pagaminti.
Kol kas galiu pasiūlyti tik kelias dešimtis jau pagamintų porų. Žinoma, jie pigesni nei tie, kuriuos gaminu individualiai, bet netolimoje ateityje kainų skirtumas bus dar ryškesnis, nes po kiekvienos kolekcijos pristatymo planuoju pagaminti maždaug po penkis kiekvieno modelio skirtingų dydžių batus.
Mudu su žmona siekiame sukurti ir avalynės gamybos, ir taisymo tinklą, nes nesiplečiant mažoms specializuotoms įmonėms, o ypač provincijoje, išgyventi beveik neįmanoma. Be to, labai noriu, kad mada ir stilius būti prieinami ne tik turintiems didesnes pajamas“, – sako Ž. Maslauskas.
Laimės kūdikis?
Iš pirmo žvilgsnio Ž. Maslauskas atrodo tartum laimės kūdikis, kurį nuolat lydi sėkmė, bet paklaustas apie verslo nesėkmes taip pat turi ką pasakyti.
„Nemažai investavau pastatydamas modernias ir šiuolaikiškas „Batų namų“ dirbtuves Kėdainių senamiestyje. Labai norėjau, kad pas mus užėjęs kiekvienas žmogus jaustųsi gerbiamas ir laukiamas, tačiau ši investicija nepasiteisino. Ji pernelyg didelė tokiam mažam miestui ir kaip buvo optimistiškai planuota, neatsipirko. Bet tik dėl to, kad surizikavai ir tai nepasiteisino, neverta nusivilt, būtina eiti į priekį“, – įsitikinęs kėdainietis.
Bekalbant apie sėkmę, Ž. Maslauskas neslepia, kad tam nemažai įtakos turi ir gyvenime jį nuolat lydintys atsitiktinumai bei sutapimai. Net ir įkurtuves Vilniuje paskubino palankiai susiklosčiusios aplinkybės – tik pradėjus dažnai važinėti į Vilnių ir kurti avalynę Rusų dramos teatro spektakliams, netikėtai paskambino viena patalpų nuomotoja ir pasiūlė idealiai salonui tinkančias patalpas sostinės senamiestyje. Greit naujomis idėjomis užsidegantis kėdainietis net nepaisydamas vėl staiga užklupusių didelių problemų dėl sveikatos, nutarė nedvejoti.
„Kada jei ne dabar? Manau, kad visi turime gyventi ne šia diena, o orientuotis į perspektyvą, tam, kad susigrąžintume į Lietuvą išvykusius vaikus“, – sakė Ž. Maslauskas, kuriam, nors sveikatos pagailėta, bet kūrybiškumo atseikėta su kaupu.
