Šeimos gydytoja prisipažino – verslo ėmėsi dėl to, kad reikėjo rasti būdą, kaip išgyventi. Prieš devynerius metus šeimą užklupo nelaimė – sunkiai susirgo vyras. Supratusi, kad likus su keturiais vaikais reikės ir kasdien slaugyti ligonį, moteris darbo kabinetą perkėlė iš valstybinės poliklinikos į greta esantį butą. B. Jankuvienė sako pasiekusi tai, apie ką net nedrįso svajoti. Vyras pasveiko, o klinika – viena populiariausių mieste.
„Kartais prireikia spyrio, likimas tave ima ir gerai papurto, taip ir man nutiko“, - nuosavo verslo pradžią prisiminė B. Jankuvienė.
Šeimos mediciną pasirinkusi medikė savęs verslininke nelaiko ir dabar, nors jos klinika klesti, ją renkasi skirtingo amžiaus žmonės ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš kitų apskrities vietovių.
Verslas padėjo išgyventi
Likimo spyriu gydytoja vadina onkologinę ligą, dėl kurios šeima atsidūrė itin sunkioje padėtyje. Tuo metu B. Jankuvienė dirbo vienoje iš Klaipėdos poliklinikų, o susirgus vyrui ant jos pečių užgulė visi rūpesčiai, reikėjo ne tik pasirūpinti ligoniu, bet ir keturiais nepilnamečiais vaikais.
Negalėdama prarasti darbo ir vienintelio pajamų šaltinio medikė ryžosi drąsiam žingsniui – įkurti privatų kabinetą tame pačiame daugiabutyje, kad visada galėtų būti šalia sergančio vyro.
„Gydytojai prognozavo, kad vyras gyvens ilgiausiai dar penkerius metus, tad supratau, kad turėsiu būti greta dieną ir naktį. Nuosavas verslas mums tapo galimybe išgyventi tuo sunkiu laiku, tai buvo būtinybė“, - tikino B. Jankuvienė.
Gydytoja pripažino neįsivaizdavusi, ko prireiks kuriant nuosavą kliniką.
„Jei būčiau žinojusi, kad bus taip sunku, nebūčiau ryžusis. Tačiau kai nežinai, eini ir kakta į sieną trankaisi neįsivaizduodamas, kiek tų sienų dar bus. Galiausiai, kai pamatai, kiek jų jau nugriovei, net baisu pasidaro. Tačiau procesas nesibaigia, tau kabina vis naujus inkarus, atsakomybė didėja. Bet aš nedejuoju ir nesiskundžiu – man labai įdomu“, - pasakojo klaipėdietė.
Baldai ir įranga - iš paskolų
Pradžia buvusi itin sunki. Įsikurti ir pradėti dirbti reikėjo nedelsiant, o santaupų nebuvo. B. Jankuvienė įkalbėjo kaimynystėje gyvenusią senyvą moterį, po vyro mirties likusią vieną, parduoti savo dviejų kambarių butą ir persikelti į mažesnį vieno kambario.
Šiame bute įrengti pirmieji du kabinetai. Butui pirkti ir įrengti prireikė imti paskolą. B. Jankuvienė prisiminė, jog pagalbos ranką šeimai ištiesė visai nepažįstami žmonės.
„Visi bankai atsisakė man suteikti paskolą, nes mano atlyginimas tuo metu buvo tūkstantis litų, vyras sirgo, o namie keturi vaikai.
Tačiau vienas bankas patikėjo mano idėja ir sutiko paskolinti pinigų. Suradome statybos įmonę, kuri sutiko skolon suremontuoti butą, iki šiol esu be galo dėkinga tiems žmonėms už gerumą“.
Medikė suskaičiavo, kad pirmosios investicijos siekė apie 100 tūkst. litų. Iš skolintų pinigų buvo įrengti kabinetai, medicininę įrangą taip pat pirko išsimokėtinai. Tačiau verslas įsisuko sėkmingai, jau po trejų metų moteris lengviau atsikvėpė – skolas pavyko grąžinti.
Neišbėgiojo nei darbuotojai, nei pacientai
B. Jankuvienė neturėjo planų kliniką plėsti, iš pradžių dirbo dviese su slaugytoja, kurią pasikvietė iš ankstesnės darbovietės. Tačiau greitai suprato, kad tūkstančiams pacientų aptarnauti reikia didesnės komandos. Išgirdę, kad B. Jankuvienė įkūrė nuosavą kliniką, dirbti pasisiūlė dar keli šeimos gydytojai. Dabar dirba trise, kiekvienas turi savo kabinetą.
Pacientų vis daugėjo, tad kliniką teko plėsti. Galiausiai šeima klinikai paaukojo ir savo butą. Dabar jos plotas siekia pusantro šimto kvadratinių metrų. Įrengta registratūra, procedūrų, ginekologinės apžiūros, odontologijos kabinetai, kuriuose tam tikromis dienomis konsultuoja gydytojai specialistai.
B. Jankuvienė džiaugėsi, kad iki šiol pavyko išsaugoti darnią darbuotojų komandą – klinikos nepaliko nė vienas gydytojas – visi tebedirba.
„Nesvarbu, ar dirbtum viešojoje sveikatos priežiūros įstaigoje, ar privačioje, esminis dalykas – mylėti savo profesiją. Jeigu to nėra, gali sukurti kokį nori verslo modelį, prisiplėšti pinigų, bet nebūsi laimingas, nesijausi savo rogėse“, - įsitikinusi ji.
Algos - ne valdiškos
Klinikos duris B. Jankuvienė atrakina pusę septynių ryte, o išeina paskutinė – 19 val. „12 valandų darbo – įprastas režimas visus šiuos devynerius metus. Man gėda prisipažinti, kad per šį laiką neturėjau atostogų.
Bet aš nesijaučiu nuskriausta. Kad ir kaip kartais būna sunku, mėgaujuosi savo darbu. Kuo toliau, tuo labiau jį myliu. Kitam iš šalies gali atrodyti, kad neįmanoma tokiu krūviu dirbti daug metų“, - kalbėjo medikė.
Moteris prisipažino, kad galvoje sukasi įvairių minčių, idėjų, kurias galėtų paversti realybe, tačiau plėšytis dėl to, kad uždirbtų daugiau – ne jai: „Uždirbu tiek, kiek užtenka patenkinti šeimos poreikius. Nesivažinėjame po pasaulį, neperkame prabangių mašinų, neturiu brangių papuošalų, man to visiškai nereikia. Svarbiausia, kad galime jaustis sotūs ir gyventi oriai“.
B. Jankuvienė nenorėjo atskleisti, kiek vidutiniškai uždirba jos klinikos gydytojai, tačiau patikino, jog algos yra didesnės nei šalies vidurkis. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metų paskutinį ketvirtį vidutinis gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius siekė 3 tūkst. litų.
Vertina nepriklausomybę
Pietinėje miesto dalyje, Jūrininkų prospekte veikianti „Birutės šeimos medicinos praktika“ aptarnauja apie 4 tūkst. pacientų.
„Mano sukurtas modelis, manau, idealiai atitinka dabartinio sveikatos apsaugos ministro lūkesčius. Mes esame įsikūrę miesto pakraštyje, nepriklausome jokiai didelei poliklinikai, kad būtume apkaltinti, jog išviliojame pacientus, neturime ryšių su jokia vaistine.
Mes absoliučiai nepriklausomi, mūsų neįkūrė stambi farmacijos kompanija, kuriai turėtume atidirbti“, - veiklos laisve džiaugėsi B. Jankuvienė.
Nors jau beveik dešimtmetį dirba be poilsio, gydytoja tikina, jog dabartinio gyvenimo į nieką nekeistų.
„Man patinka žmonės. Su jais įdomu, ypač kai gali padėti išspręsti jų problemas, surasti išeitį. Aišku, negali su pacientu kartu numirti, negali atiduoti savo kepenų operacijai. Tiesa, kartą norėjau paaukoti inkstą vienam pacientui, bet mane atkalbėjo“, - prisiminė gydytoja.
B. Jankuvienė neslėpė džiaugsmo, kad jos pėdomis nusprendė sekti ir atžalos. Martynas ir Eglė studijuoja mediciną jau penktame kurse, ir ateityje planuoja grįžti dirbti į Klaipėdą. Jaunėlė Greta, kuriai dabar 17 metų, taip pat svajoja apie medikės kelią.
Vyresniųjų vaikų antrosios pusės taip pat gydytojai. B. Jankuvienė neabejoja, kad ateityje klinikos vairą perduos į labai patikimas rankas.
