Jau senokai neatsiejama bet kurių švenčių dalis Lietuvoje yra aptemusiame danguje įvairiomis spalvomis pražystančios pirotechnikos puokštės, rašo „Lietuvos rytas”.
Be fejerverkų neapsieina miestų renginiai, įmonių švenčiamos sukaktys, vestuvės, žmonių jubiliejų šventės.
Didžiausią profesionalių fejerverkų paslaugų rinkos dalį Lietuvoje užima Vilniaus bendrovė „Blikas“, dirbanti jau daugiau nei 20 metų.
Prasidėjo darbymetis
Prasidėjusi vasara per 300 užsakymų per metus sulaukiančiai įmonei – pats darbymetis.
Nuo gegužės iki spalio gaunamos pajamos siekia apie 70–80 procentų visos metų apyvartos. Vėliau fejerverkų paklausa išauga tik per Kalėdų ir Naujųjų metų šventes.
Jau šiandien „Blikas“ turi 50 užsakymų iššauti fejerverkus šią vasarą, tačiau neretai užsakovai jų užsimano ir likus dviem dienoms iki renginio.
„Tai nėra būtiniausia paslauga, greičiau prabangos prekė, kuriai skiriami tik nuo kitokių poreikių likę pinigai.
Kai jų nėra daug, žmonės fejerverkams neišlaidauja. Tačiau užsakymų gausėjimas yra objektyvus ekonominio atsigavimo ženklas“, – teigė bendrovės „Blikas“ direktorius Gytis Lagunavičius.
Sulaukdavo keistų užsakymų
Sunkmetį išgyvenusios bendrovės vadovas sakė, kad užsakymų skaičius dar pernai pasiekė ikikrizinį lygį, kai 2007 metais pinigai fejerverkams lengva ranka buvo leidžiami atsiradus menkiausiai progai.
Tuomet „Blikas“ sulaukdavo prašymų pašaudyti net per draugų pobūvius. Įmonės direktoriui keistai atrodydavo, kai fejerverkų pageidaudavo vestuves už iš banko paimtą paskolą rengiantys jaunųjų tėvai.
Per 3 mln. litų apyvartą per metus pasiekianti įmonė jau gali leisti atsisakyti keistų užsakovų, kurių sumanymai kartais prasilenkia su sveiku protu.
Kartą įmonė sulaukė neįprasto vieno vyro prašymo pašaudyti fejerverkus prie gimdymo namų sulaukus momento, kai jo žmona pagimdys kūdikį.
„Užsakovas pageidavo rimtų fejerverkų už porą tūkstančių litų. Laimei, nuo šio sumanymo būsimąjį tėvą pavyko atkalbėti. Jam sakėme, kad po tokių fejerverkų visos moterys pagimdys vienu metu“, – juokėsi G. Lagunavičius.
Atsilaikė per sunkmetį
Prieš ketverius metus vasaros savaitgaliais įmonė sulaukdavo iki 3 užsakymų. Dabar šaudyti fejerverkų į įvairias Lietuvos vietas „Bliko“ specialistai važiuoja tris kartus dažniau.
Didesnę šios paslaugos paklausą įmonė jaučia dar ir dėl to, kad šalyje sumažėjo konkurentų.
Prieš sunkmetį, kai fejerverkai būdavo toks pat privalomas renginio atributas kaip tortas ant šventinio stalo, Lietuvoje buvo atsiradę nemažai šias paslaugas teikiančių įmonių.
Tačiau atėjus sunkmečiui, kai pirotechnikos paklausa staigiai krito, užsakymų nebegaunančios mažesnės bendrovės bankrutavo.
G. Lagunavičiaus manymu, išsilaikyti „Blikui“ padėjo Lietuvoje jau žinomas įmonės vardas ir didžiųjų miestų renginių organizatorių užsakymai, nes tradicinių švenčių fejerverkams savivaldybės pinigų surasdavo net ir per krizę.
Mokėsi iš senų knygų
„Dabar net ir aukštos klasės fejerverkais nustebinti žmones darosi vis sunkiau. Susirinkusieji pažiūrėti saliutų pageidauja vis įspūdingesnių pirotechnikos reginių“, – teigė „Bliko“ vadovas.
Tačiau G. Lagunavičius gerai prisimena laikus, kai trijų šūvių į dangų užsakovams buvo per akis.
Prieš Nepriklausomybės atgavimą Naujųjų metų proga profesionalius fejerverkus šaudydavo tik sovietinė kariuomenė.
Pirmuosius privačius fejerverkus tuomet chemiją Vilniaus universitete studijavęs G. Lagunavičius pradėjo šaudyti per Chemikų dienas.
„Patys iš cheminių medžiagų darydavome mišinius, konstruodavome primityvius šaudymo mechanizmus. Į mūsų eksperimentus palankiai žiūrėdavo ir dėstytojai“, – pasakojo G. Lagunavičius.
Išvydę pirmuosius fejerverkus savo šventes taip pat panoro papuošti ir fizikai.
Prasidėjus pirmiesiems užsakymams G. Lagunavičius su bendraminčiais susirado carinės Rusijos knygas, kuriose buvo aprašyta pirotechnikos mišinių sudėtis, kaip juos maišyti, fejerverkų šaudymo įranga.
Džiaugsmą kėlė ir keli šūviai
Pirmąjį profesionalų fejerverką Lietuvai pademonstravo Algirdas Kaušpėdas per Atgimimo metais Kaune Santakoje organizuotą koncertą.
Tuomet jis fejerverkų specialistus atsivežė iš Charkovo pirotechnikos gamyklos.
1993 metais iš Vakarų Europos atvykę pirotechnikai aukštos klasės fejerverkus šaudė per pirmąjį teatrų festivalį LIFE. Tuomet jau susikūrusi „Bliko“ bendrovė pradėjo sulaukti pirmųjų fejerverkų užsakymų.
„Palyginti su šiuolaikiniais fejerverkais, tuomečiai mūsų pačių pagaminti saliutai buvo tik vaikų žaidimai.
Keli šūviai į dangų užsakovams sukeldavo euforiją“, – prisiminė G. Lagunavičius.
Tokiems fejerverkams pakakdavo vieno kilogramo pirotechnikos medžiagos mišinio.
O sutinkant 2013-uosius Vilniaus fejerverkui vien tik cheminių medžiagų mišinio buvo sunaudota beveik pusė tonos.
Kainos – skirtingos
Dažniausiai užsakomam įprastam 3–4 minučių fejerverkui už 2 tūkstančius litų reikia apie 200 šūvių.
Tačiau tokios pat trukmės fejerverkui, kuris kainuoja 4–5 tūkst. litų, prireikia jau 500 šūvių, jie atliekami ne iš vienos vietos, o mažiausiai 50 metrų ilgio ruože.
Didžiausi fejerverkai šaudomi per didelių miestų šventes. Jų sąmata siekia nuo 10 iki 15 tūkst. litų.
Brangiausias „Bliko“ fejerverkas buvo per 50 tūkst. litų kainavę pirotechnikos efektai 2011 metais per Hanzos dienų šventę Kaune.
Įspūdingi beveik 20 minučių muzikiniai fejerverkai sostinės dangų nušvietė pernai per Vasario 16-ąją.
Tobulėti vertė užsakovai
Pirmasis rimtesnis „Bliko“ užsakovas buvo Nidos popmuzikos festivalius ėmęs organizuoti Arūnas Valinskas.
„Fejerverkams jis skirdavo visus nuo festivalio likusius pinigus, už juos jau buvo galima padaryti ką nors įspūdingesnio“, – teigė G. Lagunavičius.
Tai „Bliko“ komandą vertė skubiai ieškoti naujų ir originalių sprendimų.
Tokiam 3–4 min. trunkančiam fejerverkui pačių darbuotojų pasigaminto mišinio jau nepakako: pirotechnikos gaminių teko atsivežti iš Kinijos, Lenkijos.
Dabar „Blikas“ yra rimtas Kinijos pirotechnikos įmonių užsakovas, jo užsakymai skaičiuojami tonomis.
Sceniniams fejerverkams kelių žmonių įmonės komanda nedideliame ceche gamina apie 80 proc. reikalingų mišinių. Profesionaliems fejerverkams patys vilniečiai naudoja tik penktadalį pačių pasigamintos pirotechnikos.
Tačiau kasmet brangstanti Kinijos produkcija įmonę verčia daugiau dėmesio skirti gamybai. Per 10 metų iš šios šalies įvežami gaminiai pabrango 2–3 kartus, jų kaina jau susilygino su „Bliko“ produkcijos savikaina.
Mąsto apie gamybos plėtrą
„Bliko“ vadovas teigė rimtai mąstantis apie nedidelės pirotechnikos gamyklos įkūrimą.
Juolab kad Vakarų Europos šalyse vykstančių pirotechnikos festivalių metu pamatę, kaip veikia lietuvių pasigaminti užtaisai, jų pageidauja nusipirkti ir kolegos iš užsienio.
„Kol kas dar neskubame plėsti gamybos, nes mums svarbiausia atitikti visus saugumo reikalavimus, kuriems įdiegti reikia nemažai investicijų“, – sakė G.Lagunavičius.
Pirotechnikai naudojami mišiniai sudaro tik trečdalį fejerverko sąmatos. Sąnaudas labiau didina transporto išlaidos ir žmonių darbas.
Be to, nemažai kainuoja investicijos į fejerverko valdymo įrangą. Minimaliam fejerverkui reikalingos įrangos vertė siekia 10–12 tūkst. litų, o prieš porą metų per Hanzos dienų šventę Kaune reikėjo atsivežti aparatūros, kurios vertė – 300 tūkst. litų.
Daugelio festivalių nugalėtojai
1993 metų pradžioje įkurta „Bliko“ bendrovė yra dalyvavusi daugiau nei 10 įvairių tarptautinių fejerverkų festivalių ir čempionatų.
Pernai Lenkijoje vykusiame festivalyje „Elk, ogien i woda“ lietuvių komanda laimėjo Didįjį prizą.
2010 metais „Blikas“ tapo Lenkijoje, Ustkos mieste, vykusio 9-ojo fejerverkų festivalio nugalėtojais.
Tais pačiais metais pirmoji vieta iškovota Vokietijoje, Holcmindeno mieste vykusiame festivalyje „Fauer, Farbe, Phantasie“.
2009 metais Baltarusijoje fejerverkų festivalyje „Bliko“ pirotechnikų komandą vertinimo komisija apdovanojo papildomu prizu už profesionaliausią fejerverko atlikimą.
