Paprastai sakant, ši kompanija gamina lempas, kuriomis apšvietus objektus galima paryškinti ar pablyškinti spalvas (panašiai kaip žiūrint televizorių). Šią technologiją sukūręs A.Žukauskas teigia, kad steigti kompaniją buvo tiesiog būtina.
„Tai yra normali praktika – JAV daugybė profesorių turi kompanijas, ne tik 57-erių, bet ir 75 metų jas steigia. Jei dirbi aukštųjų technologijų srityje ir nekuri kompanijos, tai amerikiečiai nesuprastų, ką tu ten veiki. Technologijų srityje turint įdirbį, išradimus, turėtum žinoti kažką, ko nežino kiti, tai būtinai reikia kurti bendrovę“, – sakė jis.
Šviesų valdovai
Idėja sukurti modernią šviesos diodų (angl. light-emitting diode, LED) lempą, kuri galėtų keisti apšviečiamų objektų vaizdą, gimė ne per dieną. Tam prireikė net kelerių metų.
Puslaidininkių fizikos srityje ne vienerius metus dirbęs A.Žukauskas dar prieš gerą dešimtmetį pradėjo ieškoti naujų šios srities pritaikymo būdų: „Lietuvoje puslaidininkių fizika buvo smarkiai išvystyta, todėl reikėjo ieškoti naujų jos pritaikymo būdų. Kita vertus, aš pats ieškojau kažko naujo, šviežio.“
Ilgą laiką jis su kitais mokslininkais ir studentais tyrinėjo šviesos diodus, jų savybes bei pastebėjo, kad naudojant keturių spalvų šviestukus baltą spalvą galima išgauti įvairiausiais būdais. Keičiant parametrus, kinta ir apšviečiamų objektų spalvų sodrumas. „Mes to paties atspalvio baltą šviesą galime išgauti begale būdų ir visi jie skirsis spalvų perteikimu. Mūsų technologijos esmė yra ta, kad mes žinome, kaip valdyti algoritmą, kaip valdyti tą keturspalvę sistemą“, – teigė A.Žukauskas.
Prieš daugiau nei metus buvo pateikta šios technologijos patento paraiška, o vėliau įkurta kompanija, pagamintos pirmosios, kaip sako A.Žukauskas, naujos kartos lempos.
Profesorius įsitikinęs, kad verslas bus sėkmingas, kadangi jų sukurta technologija yra unikali visame pasaulyje, o pritaikymo galimybės – neišsemiamos. Tiesa, jis smarkiai nenukentėtų ir nesėkmės atveju: į verslą pats investavo nedidelę sumą ir nei buto, nei kito turto užstatyti neprireikė. „Jei mes nieko daugiau nedirbtume, rizika būtų didelė. Dabar mes visi gauname kitas pajamas, daug nerizikuojame. Jaunimas entuziastingai nusiteikę, mato perspektyvą, jie matyt dirbs ir įsuks tą verslą. Manau, čia gali būti vienas iš sėkmingų verslų“, – tikisi pašnekovas.
Darbas – žinoti
Įmonės veikloje pats A.Žukauskas aktyviai nedalyvauja, o prisideda tik esant poreikiui. Savo pareigas „Ledigmoje“ profesorius apibūdina žodžiu „žinoti“ (kiti gi skaičiuoja, montuoja, lituoja ir t.t.).
Ateityje pereiti dirbti į savo įsteigtą kompaniją jis nesvarsto. „Aš tai jau vargu ar pereisiu... Gal aš jau per senas grynai išeiti į verslą. Šiaip ar taip, turiu akademinį įdirbį, esu Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, dabar mesti mokslą ir eiti grynai į verslą – nesuprastų niekas. Ar to man reikia? Turiu pajamas, padėtį tam tikrą visuomenėje, tai vargu ar išeisiu ten dirbti. Ten jaunų doktorantų vieta, – sakė A.Žukauskas. – Kol kas iš jos nieko negavau ir nežinau ar gausiu. Bet kadangi esu akcininkas, jei duos pelną, senatvėje galbūt kažką ir prisidursiu. Geras verslas būtų ir parduoti akcijas.“
Šiuo metu „Ledigma“ derasi su viena Italijos kompanija dėl licencijos pardavimo. Jei sandoris bus sėkmingas, lietuvių startuolis užsitikrintų lėšų veiklos plėtrai.
Ieškoti finansinės paramos Lietuvoje fizikai nesitiki – esą čia nėra verslininkų, kurie investuotų į rizikingus verslus.
Restauracija be teptuko
Koks spalvas sodrinančios (ar slopinančios) lempos potencialas? A.Žukauskas įsitikinęs, kad ši technologija galėtų užkariauti visą pasaulį: pirmiausia muziejus, vėliau – parduotuves, restoranus, o galiausiai ir gyventojų būstus.
Į muziejus ir meno galerijas nusitaikyta pirmiausia, nes jiems tokia technologija yra ypač aktuali. Mat juose kabantys paveikslai ir kiti meno kūriniai laikui bėgant blunka, praranda spalvas, taigi atrodo nebe taip, kaip tuomet, kai buvo sukurti.
„Ledigmos“ produktais jau susidomėjo ir Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, kuriame ateityje paveikslai bus demonstruojami grąžinus laiko išblukintas spalvas.
„Kaip televizoriaus ekrane galima nustatyti sodresnes arba mažiau sodrias spalvas, taip mes galime elgtis su apšviečiamais objektais, – teigė A.Žukauskas. – Mūsų technologija leidžia spalvas, kurios išbluko, iš dalies paryškinti. Tarkime, M.K.Čiurlionio paveikslų problema ta, kad jis buvo neturtingas ir pirko pigų, prastą popierių. Jis parudavo ir dabar, po šimto metų, kai kurie paveikslai tapo vos įžiūrimi, nes pastelės sluoksnis labai plonas ir per jį tas rudumas labai matosi.“
Novatoriškas apšvietimas išspręstų ir dilemą dėl restauravimo, kadangi jį naudojant paveikslai „atšviežėtų“ nė neprilietus teptuku. Tad kas žino, galbūt ateityje Moną Lizą apšvies lietuvių pagamintos lempos?
