Maidane jis – paslaptingas didvyris. Vyras, kuris naktimis ateina į lauko ligoninę užimtuose Profsąjungų rūmuose ir padeda operuoti mūšiuose sužeistus sukilėlius. Padeda patarimais, didele patirtimi ir rankų miklumu. Niekas nežino, kas jis, žino tik vardą. Dar žino, kad jis lietuvis medikas, dirbantis Ukrainoje.
Jaunas vyras sėdi ant kėdės Profsąjungų rūmų trečiame aukšte, žiūri į vieną tašką ir ritmiškai linguoja. Rudos akys taip tvirtai įsmigusios į purviną koridoriaus sieną, kad atrodo net praeiti neįmanoma pro kietą žvilgsnio liniją. Veidas išteptas oranžiniu tepalu, o pro riebaluotą sluoksnį matyti suodžiai.
Improvizuotose sukilėlių ligoninėse tokių sustingusių žvilgsnių daug. Per parą medikų pagalbos prireikia šimtams kovotojų, savanorių ir žurnalistų. Vieni – išoperuoti, kiti – ištikti kontuzijos, šoko ar psichozės.
Tikslus sužeistųjų skaičius nėra žinomas, nes protestuotojų suvestinėse registruojami tik labai sunkias traumas patyrę žmonės. Tačiau akivaizdu – septynios Maidane veikiančios lauko ligoninės ištisą parą dirba lyg kūnų ir sielų lopymo cechai.
Tą sudėtingą pareigą atlieka šimtai Ukrainos medikų, kurie, pabaigę darbus valstybinėse ar privačiose ligoninėse, paslapčia atvyksta į Maidaną. Jie slepiasi, nes supranta, kad rizikuoja karjera – valdžios institucijos persekioja sukilėlių draugus.
Vienas labiausiai patyrusių Maidano medikų yra lietuvis. Pavadinkime jį Algirdu. Dienomis jis dirba oficialų darbą, o naktimis lieja prakaitą vienoje iš Maidano lauko ligoninių, užimtame pastate.
Žino tik lietuvio vardą
Jei nesi sužeistas žmogus arba medikas, patekti į lauko ligoninę užimtame pastate bus labai sudėtinga. Teks pereiti tris patikrinimo punktus, kuriuose dirba sukilėliai: prie pastato durų, fojė ir trečiame aukšte, kur ir veikia ligoninė. Sargybą einantys protestuotojai pasirūpina, kad žioplinėtojų būtų kuo mažiau.
Į improvizuotą ligoninę atvykęs medikas taip pat turi pereiti patikrinimą ir užsiregistruoti. Maidane egzistuoja griežta tvarka ir taisyklės, kurių turi laikytis visi sukilėliai ir savanoriai.
Iš dalies registracija reikalinga dėl planavimo – medikai iš anksto pasako, kuriomis dienomis atvyks į Profsąjungų rūmus, todėl sukilėliai žino specialistų darbo grafiką. Kita vertus, registracija reikalinga ir tam, kad pasibaigus karui šalis nepamirštų savo didvyrių.
Tačiau Algirdą, matyt, pamirš.
„Jie žino mano vardą, žino,iš kur aš esu, kur dirbu, bet aš niekada nesiregistruoju. Mano oficialus darbas yra toks, kad jei kas nors sužinotų, tai būčiau išsiųstas iš šalies“, – šypsodamasis kalbėjo Algirdas. Jo balse negirdėjau baimės – labai patyręs specialistas, tiesiog toliau nori dirbti savo darbą.
Maidane – nuo pirmos dienos
Į Maidaną lietuvis atėjo prieš du mėnesius, pirmąją dieną, kai protestuotojų stovyklos dar tik buvo kuriamos. Pasivaikščiojo po protestuotojų minią ir nuėjo į medicinos punktą.
„Jau tada buvo aišku, kad čia viskas gražiuoju nesibaigs. Šita valdžia tiesiog nesiklauso žmonių. Pamaniau, kad gal jiems reikės mano pagalbos“, – sakė Algirdas.
Tuo metu savanorių medikų ir slaugių buvo nedaug. Tačiau ir sužeistųjų buvo palyginti mažai. Pavyzdžiui, gruodžio 13 dieną, kai įvyko pirmieji sukilėlių ir milicijos susirėmimai, traumų buvo, tačiau labai sunkių ligonių – ne.
Operavo dvi paras
Padėtis pasikeitė sausio 19 dieną, kai įvyko žiaurus ir kruvinas sukilėlių susirėmimas su „Berkut“. Tą naktį Maidane buvo tik keli medikai, todėl Algirdas liejo prakaitą visą parą.
„Tą naktį buvo apie šimtą sužeistų žmonių. Mūsų buvo nedaug, dirbome be poilsio, bet labai rimtai sužeistų, kad jau gyvybei grėstų pavojus, buvo tik trys. Buvo daug paragavusių dujų“, – kalbėjo lietuvis medikas.
Tačiau tai buvo tik tyla prieš smurto audrą.
Jau kitą dieną į Maidaną pradėjo plūsti savanoriai medikai, o į pasaulio žiniasklaidą – pranešimai apie nužudytus sukilėlius. Sausio 20 dieną krauju laistomoje Kijevo širdyje jau darbavosi šimtai medicinos specialistų, atliekančių savo pilietinę pareigą.
„Sunku buvo. Labai daug trauminių sužeidimų. Ten dirbo daug puikių, aukščiausios klasės chirurgų, bet mažai kas turėjo tokios patirties. Aš negaliu sakyti, kad buvau koordinatorius, bet stengiausi jiems patarti“, – kalbėjo Algirdas.
Tą naktį į Maidano ligonines sruvo apšaudyti guminėmis kulkomis, apdraskyti nuolaužų ir skeveldrų, subadyti vinimis, kurias „Berkut“ smogikai klijuodavo prie garsinių granatų, nudeginti, supjaustyti žmonės.
„Jei žmogus gavo skeveldrą, tai išvalius žaizdą negalima jos iškart užsiūti – reikia tik sutraukti odą ir tris dienas stebėti, valyti. Jei po to laiko nepūliuoja, nėra komplikacijų, tik tada reikia užsiūti. Ten dirbo labai geri chirurgai, bet jie nežinojo tokių dalykų, nebuvo susidūrę“, – aiškino lietuvis medikas.
Operuoti taip pat buvo sudėtinga. Pavyzdžiui, Profsąjungų rūmų ligoninės operacinė įkurta nedideliame kažkokio tarnautojo kabinete. Priešoperacinė patalpa – paprastame, biurokratija kvepiančiame koridoriuje.
Labai sunkiai sužeistus žmones išveždavo greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Tokie protestuotojai buvo gaivinami ir gydomi valstybinėse ligoninėse. Tačiau greitai paaiškėjo, kad atiduoti ligonius į valstybinių medicinos įstaigų rankas yra pavojinga – iš ten žmonės dingdavo. Liudininkai pasakojo, kad juos išsivesdavo milicija.
Tomis sunkiomis dienomis Algirdas be poilsio operavo ir lopė sukilėlius, gelbėjo gyvybes, patarinėjo bendražygiams iš Ukrainos.
Siaučia nuovargis ir psichozė
Algirdas pasakojo, kad dabar tokių sužeidimų Maidane nebebūna, nes nevyksta susirėmimai. Kai mūšių audros nekilnoja suodžių Kijevo širdyje, tai daugiausia darbo turi sielų lopytojai. Tarp barikadų siaučia ne kulkos, bet išsekimas, nušalimai, nudegimai ir psichozė.
„Jūs buvote pirmosiose barikadose? Matėte tuos žmones? Ten jie savaitėmis budi, paromis nemiega, patiria nuolatinę įtampą, stresą. Visa tai priveda prie psichozės. Toks žmogus būna labai aktyvus, energingas, agresyvus, muštis nori. Tada mes suleidžiame raminamųjų, nes svarbiausia, kad jis gerai išsimiegotų“, – paaiškino lietuvis.
„Berkut“ smogikai ir žvarba iš Maidano žmonių neišveja jau du mėnesius. Priešakinėse barikadose stovi sukilėliai, kurie kovoja nuo pirmos dienos. Tokių žmonių Maidane – daug. Todėl nuo praėjusios savaitės ligoninėse kuriami psichologų kabinetai. Specialistai čia taip pat dirba slapčia.
„Daugiausia darbo prie M.Hruševskio gatvės, ten žmonėms labai sunku, – sakė specialistas iš Lietuvos. Toje gatvėje stovi priešakinės sukilėlių barikados, kurias talžo ne tik „Berkut“ atakos, bet ir įtampa. – Tai yra labai drąsūs, fantastiški jaunuoliai, kurie neturi sovietinio baimės jausmo ir eis iki galo. Gali būti, kad šalis nueis iki pilietinio karo. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau laimės ta nauja karta.“
Sunkiai sužeistus išveža slapčia
* Didžiausia sukilėlių ligoninė – M.Hruševskio gatvėje, priešakinėse pozicijose. Ten nuolat dirba apie dvidešimt medikų.
* Pasibaigus pamainai, kuri trunka nuo dvylikos iki dvidešimt keturių valandų, ateina kiti specialistai.
* Algirdas negalėjo pasakyti tikslaus Maidane dirbančių savanorių medikų skaičiaus, tačiau vienu metu jų būna apie 120–150. Kiti tuo metu ilsisi arba dirba savo oficialiose darbovietėse.
* Kijevo širdyje yra visokių specialistų: chirurgų, traumatologų, odontologų, dermatologų, psichologų.
* Tarp jų yra ir aukščiausio lygio, labai brangiai mokamų specialistų. Tarp barikadų ir pagrindinėje aikštėje patruliuoja medicinos studentai arba jauni daktarai.
* Medikai iš protestuotojų negauna specialaus signalo, kad dėl kokio kruvino įvykio reikia skubios pagalbos – signalai yra žiniasklaidos pranešimai. „Matome, kad kažkas vyksta, tai ir lekiame“, – paaiškino Algirdas.
* Lietuvis sako, kad Maidano ligoninės yra antrojo lygio. Pagal turimą techniką ir medikamentus, kuriuos suneša žmonės, lygis yra aukštesnis nei įprastų poliklinikų. Iki aukščiausio lygio trūksta sterilumo, specialių patalpų operacijoms, palatų.
* Skaudžios patirties pamokyti, sukilėliai nebeveža savo draugų į valstybines ligonines. Labai sunkiai sužeistus ligonius paslapčia išveža į privačias klinikas, su kuriomis yra sutarta, kad pacientų neregistruos.
* Dauguma Maidane dirbančių medikų palaiko protestuotojų kovą ir idėjas. Kiti tik sąžiningai atlieka savo pareigą padėti žmonėms.
