Jaunasis šachmatų karalius iš Norvegijos, kurio kovą dėl čempiono vardo jo šalyje per televiziją stebėjo rekordinis skaičius žiūrovų, o mokyklose nevyko pamokos, neabejotinai yra ryškiausias dabartinės kartos talentas prie šachmatų lentos.
Nori mąstyti - sveikai maitinkis
„Šachmatų Mozartu“ vadinamo M.Carlseno pranašumas prie šachmatų lentos - sveika dozė natūralios intuicijos, gili analizė ir sugebėjimas įteikti kitiems, kad būtent jis kontroliuoja žaidimą.
„Šachmatų esmė - intuicija", - tikina jaunasis čempionas. Anot jo, žaidžiant klasikiniais šachmatais, kiekvieną ėjimą lemia jo paties intuicija.
„Žinoma, žaisdamas apskaičiuoju daug situacijų, bet dažniausiai darau taip, ką pakužda pirma mintis", - savo žaidimo paslaptis atskleidė M.Carlsenas.
Bet kad ir koks puikus ir talentingas šachmatininkas būtų, M.Carlsenas atvirauja - prasti pusryčiai ar netikusi porcija prie pietų stalo - ir visas pasiruošimas svarbiai šachmatų partijai gali nueiti perniek.
„Visai neseniai suvalgiau mėsainį ir dėl to jaučiuosi blogai, - prisipažino M.Carlsenas, kuris tikina, kad kai jaučiasi sveikas, žaidžia geriau. - Todėl, jei dabar būtų svarbi šachmatų partija, ko gero, žaisčiau baisiai. Jeigu gerai jautiesi, esi sveikas, tavo protas dirba geriau. Tiesiog gali ilgiau žaisti."
Tikslas - įveikti seserį
M.Carlsenas šachmatais pradėjo žaisti būdamas 8 metų. „Labai norėjau įveikti savo vyresnę seserį“, - prisimena vaikinas.
Bėgant metams jis vis dažniau įveikdavo ir savo tėvą, kuris ne ištisas dienas praleisdavo prie šachmatų lentos ir Norvegijoje buvo žinomas šachmatininkas.
Šachmatų pasaulį berniukas iš Norvegijos nustebino būdamas 13 metų - greitųjų šachmatų partijoje jis įveikė pasaulio čempioną Anatolijų Karpovą ir lygiosiomis sužaidė su Gariu Kasparovu, kuris vėliau tapo jo treneriu.
2013-ųjų lapkritį Čenajuje (Indija) M.Carlsenas anksčiau laiko įveikė 43-ejų metų indą Viswanathaną Anandą (2775). Po dešimtosios pertaijos norvegas pirmavo 6,5-3,5 ir tapo nebepavejamas tituluotam varžovui.
M.Carlsenas įsitikinęs, kad grakštus jo žaidimo stilius yra tiesiog idealus žaidžiant greitųjų šachmatų partiją.
Kai žaidėjai turi vos keletą minučių pagalvoti apie ėjimą, norvegas yra tiesiog neįveikiamas - geras šachmatų išmanymas ir intuicija jo niekada nenuvilia.
Būdamas visai jaunas M.Carlsenas mėgdavo žaisti agresyviai, tačiau laikui bėgant suvokė – kovodamas prieš geriausius pasaulio šachmatininkus vien agresija nelaimėsi.
Dabar norvegas žaidžia gerokai universaliau, taktiškai susitvarkydamas su įvairiomis situacijomis.
Sėdėdamas prie šachmatų lentos jis akimirksniu suplanuoja 20 artimiausių ėjimų į priekį. Jis puikiai atsimena visas šachmatų partijas, kurios vyko prieš septynerius metus. Giliuose jo smegenų vingiuose išlieka kiekvienas atliktas ėjimas.
Variklis – noras pažinti
M.Carlseno mastymas ir įžvalgos turėtų būti naudingos ir verslininkams, kuriems, kaip ir profesionaliems šachmatininkams, reikia galvoti greitai, nuolat stebėti, įvertinti grėsmes ir galimybes, dieną ir naktį mokytis savo amato, išlaikyti pasitikėjimą, kuris gąsdintų konkurentus.
„Man svarbiausias dalykas - aistra mokytis. Linksmintis, žinoma, laimėti, bet svarbiausia - mokytis. Ir nuolat augti - tą darau ir dabar. Stengiuosi išmokti skirtingai vertinti situacijas, kiekvieną kartą atsirenku tam tikras smulkmenas. Patirtis ateina kaskart žaidžiant ar treniruojantis. Niekada tiksliai nežinau, kaip viskas įvyksta, bet jaučiu, kad man tai gerai" - kalbėjo M.Carlsenas.
Pasaulio čempionas nėra pamišęs dėl šachmatų, tačiau didžiąją dalį savo gyvenimo skiria būtent šiam žaidimui - žinių praplėtimui skaitant specialią literatūrą, žaidimo analizei, treniruotėms, turnyrams .
„Dažniausiai darydavau tuos dalykus, kurie man patinka. O dažniausiai tai buvo šachmatai. Todėl daug laiko skiriu knygų apie šachmatus skaitymui, šachmatų žaidimui internete, dalyvavimui įvairiuose turnyruose.
Jeigu nori tapti tikrai geru šachmatų žaidėju, tai būtina daryti. Jeigu nori tapti vienu iš geriausių, neužtenka keletą kartų per savaitę nueiti į šachmatų klubą. Neužtenka vien tik treniruotis. Turi tai jausti, tuo gyventi", - kalbėjo jaunasis norvegas.
Treniruotės - su kompiuteriu
Magnusas sugeba žaisti su dešimt varžovų iškart nežiūrėdamas į lentą, bet skeptiškai žiūri į šachmatininkų dvikovas su kompiuteriais. „Tai slegia", - tikina pasaulio čempionas.
Tačiau jis neslepia - nori stiprinti savo, kaip šachmatininko, įgūdžius, išbandyk jėgas su kompiuteriu.
„Tai padeda suvokti šį žaidimą, aišku, jeigu žinai, kaip visa tai panaudoti. Bet jeigu tu aklai tuo pasitiki, tai taip pat nėra gerai.
Kompiuteriai žaidžia neįtikėtai dinamišką ir pozicinį žaidimą. Vis dėlto, tai nepadeda ruoštis kovai su žmonėmis, kurie yra tikrieji mano varžovai", - dėstė M.Carlsenas.
Pralaimėjimai - lyg pamoka
„Nekenčiu pralaimėjimų", - tokius žodžius ištaria kiekvienas didis žaidėjas, nesvarbu, kurioje sporto šakoje jis būtų geriausias.
Ne išimtis ir M.Carlsonas.
Tačiau, kaip ir verta tikram šachmatininkui, į nesėkmes jis žiūri ramiai, brandžiai ir filosofiškai.
„Ko gero, daugiausia išmokau iš mačų, kuriuos pralaimėjau. Aš nutuokiu, ką padariau blogai. Esu linkęs manyti, kad tai buvo konkreti mano asmeninė klaida.
Kita vertus, supranti ir tai, kad situacija buvo gerokai sudėtingesnė ir padarei daugiau klaidų nei galėjai. Žodžiu, nors ir nesu sovietinio stiliaus, kai uoliai stengiamasi analizuoti savo pralaimėjimą, gerbėjas, bet iš savo klaidų neabejotinai daug pasimokau", - atviravo norvegas.
Lyginamas su legenda
Norvegijoje tikra žvaigžde tapęs M.Carlsonas lyginamas su šachmatų genijumi vadintu Bobby Fischeriu - nepaprastų gabumų žmogumi, padariusiu perversmą šachmatų istorijoje.
Jaunasis norvegas žavisi 2008 metais mirusiu amerikiečiu, tačiau jo keliu eiti nelinkęs.
„B.Fischeris, be jokio abejonės, buvo vienas geriausių visų laikų šachmatininkų. Vienas iš šio žaidimo inovatorių.
Skirtumas tarp jo ir manęs yra tai, kad jis buvo tiesiog apsėstas šachmatų, o tai nėra sveikas dalykas. Aš tokiu keliu neinu. Stengiuosi nepainioti šachmatų ir gyvenimo. Kai nežaidžiu, darau tokius dalykus, kuriuos daro ir kiti“, - teigė M.Carlsenas.
Vaikystėje jis turėjo mėgstamiausią žaidėją. Jis žavėjosi Vladimiru Kramniku, o jo knygos 11-mečiui Magnusui tapo tikrais šachmatų vadovėliais. Jis turėjo ir daugiau mėgstamų žaidėjų, tačiau nė vieno iš jų žaidimo stiliaus nekopijavo.
„Stengiuosi mokytis ir iš kiekvieno didžio žaidėjo pasiimti tai, kas geriausia. Pernelyg negarbinu žmonių, o stengiuosi išmokti tai, ką jie darė", - kalbėjo M.Carlsenas.
Taps visų laikų geriausiu?
Anksti užklupusi sėkmė ir pavydėtina atmintis nesugadino M.Carlseno, kuris stebina aplinkinius švelniu būdu.
Pirmasis pasaulio šachmatų čempiono treneris Simenas Agdesteinas, buvęs geriausias Norvegijos šachmatininkas ir buvęs šios šalies futbolo rinktinės narys, teigia, kad Magnuso jo gyvenimas nesisuka vien tik apie 64 juodų ir baltų langelių lentą.
M.Carlseną šachmato paslapčių mokė ir garsusis G.Kasparovas. Buvęs pasaulio čempionas neabejoja - jei M.Carlsenas ir toliau taip konkuruos su varžovais, jis taps vienu geriausių visų laikų šachmatininku.
Pats M.Carlsenas teigia, kad be G.Kasprovo pagalbos jis nebūtų pasiekęs viršūnės - legendinio rusų šachmatininko rafinuoto žaidimo paslaptys ir psichologiniai patarimai leido jaunajam norvegui tapti brandžiu žaidėju.
Parengė Tautvydas Mikalajūnas
