Pirmas užsakymas – paauglystėje
Nors L.Adomavičienė yra įgijusi konditerininko specialybę, tokio darbo niekada taip ir nedirbo. Jos pašaukimas – įvairūs rankdarbiai. „Pati išmokau megzti, siūti, nerti, siuvinėti“, – pasakojo lrytas.lt panevėžietė.
Dar būdama paauglė ji užsidirbdavo pinigų megzdama įvairius drabužius – nuo megztinių iki paltų. Iki šiol prisimena pirmąjį užsakymą – pusamžė moteris paprašė penkiolikametės mezgėjos numegzti madingo modelio megztinį ir sumokėjo už darbą 60 litų. Tuo metu tai buvo dideli pinigai – panevėžietė iki šiol stebisi, kad klientė pasitikėjo paaugle.
„Kai kiti moksleiviai džiaugdavosi, kad pasibaigus pamokoms galės pramogauti, aš skubėdavau namo megzti“, – prisimena, kaip buvo įnikusi į mezginius, Loreta.
Ji ir pati negalėtų suskaičiuoti, kiek iki šiol yra numezgusi ar nunėrusi įvairių megztinių, paltų, kepurių, kitų drabužių ar aksesuarų. „Tik kojinių nemezgu”, – prisipažino moteris.
Viskas prasidėjo nuo segės
Nors mamos įkalbėta, kad reikia turėti kokios nors specialybės diplomą, L.Adomavičienė kadaise baigė konditerininkės mokslus, pagal specialybę niekuomet nedirbo. Moterį paviliojo kūryba, nors jokių su tuo susijusių mokslų ji nėra baigusi.
„Džiaugiuosi, kad visuomet dirbau tai, kas man labiausiai patinka”, – sakė panevėžietė. Pavyzdžiui, jai yra tekę dirbti floriste – tuomet mėgavosi kurdama sausas puokštes, floristinius paveikslus ar kompozicijas. O pastaruosius kelerius metus Loreta ypač susidomėjo papuošalų kūrimu.
Viskas prasidėjo maždaug 2005-aisiais. „Sugalvojau, kad noriu pasigaminti segę. Pagaminau vieną, kitą, tada dar dešimt. Supratau, kad man tiek nereikia, tad nusprendžiau parduoti”, – pasakojo L.Adomavičienė. Įnikusi į papuošalų kūrimą moteris juos ėmė pardavinėti įvairiose mugėse, pasiūlė galerijoms.
Ryžosi atidaryti parduotuvę
Ne paslaptis, kad kuriančios rankdarbius lietuvės dažniausiai juos pardavinėja pagal skelbimus internete, nebandydamos savo veiklos oficialiai įteisinti. Juo labiau kad daugeliui tai – greičiau malonus hobis nei uždarbis pragyventi.
Nors susidomėjusios jos papuošalais ar kitais kūriniais klientės susiranda Loretą ir internetu, jai mieliau su pirkėjais bendrauti ne virtualioje erdvėje. „Juk taip patogiau apžiūrėti, išsirinkti tinkamiausių spalvų ar dydžio aksesuarą, papuošalą“, – įsitikinusi panevėžietė, kurianti ir pagal individualius užsakymus.
Todėl L.Adomavičienė surizikavo – Panevėžio centre įsikūrusiame „Iki” prekybos centro pastate 2008 metais atidarė mažą savo rankdarbių parduotuvėlę.
„Dirbau dvejus metus. Uždariau ją likus dviem savaitėms iki dukters gimimo”, – pasakojo kūrėja, auginanti 16-metį sūnų ir 3 metų dukrą.
Pagrandukei paaugus, Loreta vėl nusprendė imtis mieliausios veiklos ir prieš kelis mėnesius atidarė savo nedidelį salonėlį prekybos ir pramogų centre „Babilonas”. Daugiausia čia prekiauja savo kūriniais – įvairiomis segėmis, auskarais, apyrankėmis, vėriniais, žiedais, puošniomis apykaklėmis, megztomis ir siūtomis kepuraitėmis, įvairiais mezginiais. Čia taip pat galima įsigyti ir iš užsienio atvežtų suvenyrų, teikiamos dovanų pakavimo paslaugos.
Savo kūrinius pamato ir per TV
Mažoje parduotuvėlėje laukdama pirkėjų L.Adomavičienė kuria ir naujas grožybes. Moteris sako, kad idėjų jai netrūksta – net naktį kartais sugalvoja, kaip atrodys koks nors naujas papuošalas.
Kūrybai panevėžietė naudoja įvairiausias medžiagas – šilką, organzą, nėrinius, kailį, žalvarines detales, įvairius akmenis, karoliukus. „Net ir pajūryje rastas vandens nugludintas medžio gabalėlis gali tapti puikia detale“, – įsitikinusi kūrybinga moteris.
L.Adomavičienei malonu išvysti jos rankdarbiais pasipuošusius žmones. Kartais jų pamato ir per TV laidas ar žurnalų nuotraukose iš kokio nors renginio. Moteris žino, kad jos kūriniai iškeliauja ir į kitas šalis. Ir prieš praėjusias Kalėdas ne vienas pirkėjas išsitarė perkantis papuošalus dovanų užsienyje gyvenančioms giminaitėms.
Sunkiausia – tvarkyti buhalteriją
L.Adomavičienė antro tokio pat papuošalo negamina – prisipažįsta, kad jai būtų neįdomu tai daryti. Kiekvienas jos kūrinys – originalus, vienetinis. Jų kainos – nuo 27 litų už plaukų papuošalą iki 170 litų už vėrinį.
Kūrėja paneigė stereotipą, kad panevėžiečiams nepatinka originalūs, nestandartiniai papuošalai. Moteris džiaugiasi turinti ir nuolatinių klienčių, kurios domisi, ką nauja ji sukūrė, arba papuošalų ir įvairių aksesuarų užsisako individualiai, derindamos prie savo garderobo.
Moteris neslepia, kad sunkiausia jai ne kurti ar bendrauti su pirkėjais, bet tvarkyti buhalteriją, dokumentus. Plėsti savo verslo L.Adomavičienė neketina – sako turinti tik dvi rankas, todėl padaryti daugiau nei dabar nebespėtų. Be to, patalpų nuoma, mokesčiai, alga dalį dienos jai padedančiai pardavėjai suvalgo didelę dalį pajamų.
