„Ilgą laiką neturėjau kompiuterio, jį įsigijau tik studijuodamas III kurse. Tiesiog mano tėvai nebuvo tokie turtingi, kad galėtų man tokį, anuomet gana brangų daiktą nupirkti. Jie daug ir ilgai taupė“, - prisimindamas praeitį pasakojo verslininkas.
Kuklus studentas laisvalaikį leisdavo KTU skaičiavimo centre, kur buvo įrengtos kompiuterių klasės. Informatiką studijavęs kaunietis susižavėjo ne programų operacinėms sistemoms kūrimu, bet tuo metu sparčiai besivysčiusiomis interneto technologijomis.
„Praleisdamas dalį paskaitų sėdėdavau prie interneto, bandžiau suprasti kaip viskas veikia. Tiesiog įsimylėjau internetą kaip terpę, leidžiančią išreikšti save. Esu meniškos sielos žmogus, mokykloje lankiau piešimą, tad pramokęs programavimo pradėjau kurti interneto puslapius sau bei draugams“, - apie sėkmės istorijos pradžią pasakojo D.Lebedzinskas.
Tais laikais, kai internetas dar tik vystėsi, D.Lebedzinsko sugebėjimai neliko nepastebėti. Kaunietis sulaukdavo pasiūlymų iš pažįstamų žmonių bei įmonių kurti jiems interneto svetaines. Taip prasidėjo pirmieji studentiški uždarbiai.
Pirmoji sėkmės istorija – IRC pokalbiuose
Interneto plėtojimosi laikotarpiu, kai nebuvo nei Skype, nei socialinių tinklų, itin populiaria internautų bendravimo forma tapo susirašinėjimas, naudojantis IRC programa.
Dauguma jaunų žmonių turėjusių priėjimą prie interneto, valandų valandas leisdavo IRC „kanaluose“, mėgaudavosi netikėtai atsivėrusiomis globalaus bendravimo su visu pasauliu galimybėmis.
Daug laiko IRC praleisdavęs D.Lebedzinskas sukūrė pirmąją savo sėkmės istoriją.
„Pokalbių terpė buvo ne nuotraukų, niekas tiksliai nežinojo su kuo bendrauja, todėl šią problemą nutariau išspręsti. Sukūriau svetainę girls.lt, kurioje buvo galima rasti ne tik IRC pokalbiuose dalyvaujančių merginų nuotraukas, bet ir sužinoti jų amžių“, - pasakojo verslininkas.
Per kelis metus girls.lt tapo vienu lankomiausių Lietuvos tinklapių, tačiau jo kūrėjas netikėtai susidūrė su finansinėmis problemomis. Reklamos įkainiai anuomet buvo labai menki, o mokėti už tinklapio talpinimą ir didelį lankytojų srautą reikėjo nemažas sumas. Prisimindamas tuos laikus D.Lebedzinskas dėkoja draugams, leidusiems nemokamai arba už simbolinę kainą naudotis serveriais, juose talpinti savo tinklapį.
2001 metais D.Lebedzinskas savo kūrinį pardavė telekomunikacijų bendrovei „Bitė“. Girs.lt buvo integruota į portalą banga.lt
„Draugai sako, jog tai buvo vienas pirmųjų Lietuvoje interneto projektų pardavimas. Kiti priekaištauja, kad parduodamas paskubėjau. Sako, galėjai plėstis į užsienio rinkas, tad šiandien būtum turėjęs kažką panašaus į socialinį tinklą "facebook“, - svarsto kaunietis.
Pastūmėjo „dot-com“ krizė
Pirmuosius rimtus žingsnius į tarptaunį interneto verslą D.Lebedzinskas žengė 1999 metais. Dar prieš garsiąją „dot-com“ krizę jis bendradarbiavo su Kanados verslininkais, jiems kūrė elektroninės prekybos sistemas.
Šiais laikais skamba egzotiškai, tačiau studentas užsakovus surasdavo IRC pokalbių kambariuose.
Sprogus „dot-com” burbului visi kauniečio klientai pasitraukė iš rinkos, uždarė savo elektronines parduotuves. Ieškodamas darbo D.Lebedzinskas susitiko su mūsų šalyje viešėjusiais 1999 metais Vokietijoje įkurtos bendrovės „Netzfrequenz GmbH“ atstovais, tapo pirmuoju šios kompanijos programuotoju ir darbuotoju Lietuvoje.
Ilgą laiką dirbęs eiliniu samdomu specialistu kaunietis sulaukė netikėto pasiūlymo. Bendrovės savininkams, dviems vokiečių verslininkams praradus susidomėjimą interneto paslaugų sektoriumi ir ėmus kurti savo projektus, dalį akcijų jie padovanojo D.Lebedzinskui.
Tapęs bendraturčiu, kaunietis nusprendė save išbandyti kitame amplua.
„Niekada nelaikiau savęs „tikru“ programuotoju, norėjau save išbandyti kitose srityse. Iki tol buvau paprastas, kuklus žmogus, tačiau perlaužiau save ir ėmiausi pardavimų“, - pasakojo D.Lebedzinskas.
Pirmaisiais kauniečio klientais Lietuvoje tapo žinoma bendrove „Sanitex“, jai buvo sukurta interneto parduotuvė neriba.lt greitai tapo žinoma visoje Lietuvoje.
„Iki to mes programavome užsieniečiams, dirbome prie stambių projektų. O parduotuvės „neriba.lt“ sukūrimas tapo pirmuoju sėkmingu darbu Lietuvos rinkoje. Tuo momentu aš save atradau kaip paslaugų pardavėją“, - pasakojo 35 metų kaunietis.
Po sėkmingo projekto – užsakymų lavina
Lig tol dirbusi vien užsienio rinkoms, D.Lebedzinsko vadovaujama bendrovė netikėtai tapo žinoma ir mūsų šalyje.
„Atsirado daug klientų, norėjusių kažko panašaus į neriba.lt, tik kur kas geriau. Sulaukę užsakymų vietos rinkoje mes įgavome visišką nepriklausomybę nuo mūsų vokiškų šaknų, pradėjome savarankiškai vystyti verslą“, - sakė D.Lebedzinskas.
Vokietijos bendrovė specializuojasi interneto rinkodaros srityje, o Kaune, Vilijampolėje bei sostinėje įsikūrusi „NFQ“ įmonių grupė veikia kaip didelių interneto projektų programavime besispecializuojantis stiprus IT centras.
Pagrindinės D.Lebedzinsko suburto kolektyvo specializacijos sritys – stambūs kelionių ir elektroninės prekybos projektai. Kauniečiai dirba su JAV, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse labai gerai žinomu bilietų rezervacijos sistema kayak.com, „OXID e-Shop“, vysto kitus stambius projektus.
Sėkmės garantas – išskirtinė kokybė
Sėkmingai verslą IT pradėjęs D.Lebedzinskas pripažino – iki šiol bendrovei neteko pačiai ieškoti klientų skambinant ir siūlant savo paslaugas. Apie kauniečius programuotojus vieni iš kitų sužinoję užsakovai juos susiranda patys.
Paklaustas, kur slypi sėkmingo verslo paslaptis – D.Lebedzinskas visų pirma pabrėžia itin aukštą siūlomų paslaugų kokybę.
„Stengiamės išlaikyti itin aukštą kokybę, gal todėl užsienyje nesame praradę nei vieno kliento. Orientuojamės tik į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančią paslaugą, tik taip pat galime išlaikyti nuolatinę bendrovės plėtrą. IT sektoriuje pagrindinės sąnaudos – darbuotojų atlyginimai, o fizinių asmenų pajamų ir Sodros mokesčiai Lietuvoje – vieni didžiausių Europoje. Todėl su tokiais dideliais mokesčiais mes negalime siūlyti žemos kainos, nustebinti galime tik darbo kokybe, protu ir žinioms. Gerai programuoti jau nebepakanka - būtina išmanyti verslo plonybes“, - sakė verslininkas.
Elektroninės prekybos ir kelionių srityse dirbantys kauniečiai neseniai sulaukė ženklaus pripažinimo – vasario pradžioje Varšuvoje vykusiuose apdovanojimuose NFQ buvo pripažinta geriausia IT įmone Vidurio ir Rytų Europoje.
Darbuotojus ugdo patys
Šiuo metu įmonių grupėje dirba 194 žmonės, per mėnesį įdarbinama po keliolika žmonių. Praėjusias metais "NFQ" pajamos siekė 18,5 mln. litų, o augimas viršijo 30 procentų. Šiais metais tikimasi viršyti 40 proc. augimą.
„Vienas pagrindinių tikslų – išlaikant esamą pelningumą darbuotojų skaičių padidinti iki 350 žmonių. Tokio dydžio kompanija jau tampa matoma tarptautiniame lygmenyje ir galima sulaukti pasiūlymų dirbti su labai stambiais projektais“, - pasakojo D.Lebedzinskas.
Trūkstant aukšto lygio programuotojų, besiplečianti IT bendrovė darbuotojams priversta siūlyti ne tik konkurencingus atlyginimus, bet ir patrauklią darbo aplinką.
„Mes programuotojams suteikiame veiksmų laisvę, leidžiama pasirinkti kokiomis priemonėmis bei instrumentais jie pasieks tikslą. Todėl nėra sunku pervilioti specialistus ir iš tokių gigantų kaip „Barclays“, kur programuotojai vykdo procesus, yra griežtai įspausti į veiklos rėmus“, - pasakojo verslininkas.
Sparčiai besiplečianti bendrovė būsimus darbuotojus stengiasi išsiugdyti ir savo jėgomis. Jau kuris laikas veikia nemokama „NFQ Akademija“ - nemokami trijų mėnesių kursai programuotojams.
„Akademijos klausytojai mums niekaip neįsipareigoja, jie tarsi laisvi paukščiai. Trečdalis jų lieka mūsų kolektyve, 6-7 procentai pradeda savo verslą, o absoliučiai visi – susiranda darbus“, - sakė D.Lebedzinskas.
„NFQ Akademija“ lanko pati įvairiausia publika – čia renkasi ir moksleiviai, ir patyrę, tačiau permainų trokštantys programuotojai.
„Dauguma kompanijų pakankamai uždaros. O mes atveriame duris specialistams, rodome savo darbo principus, rodome projektus, ką galima padaryti savo rankomis. Su šiuo „NFQ Akademijos“ projektu pradėjome oficialiai bendradarbiauti su KTU, atidarome savo mokymo klasę, keli mūsų darbuotojai pradės dėstyti universitete“, - sakė įmonės įkūrėjas.
Nei karto nešaukė ant darbuotojų
Praėjusiais metais vadovavimą įmonių grupei kaunietis perdavė ilgamečiam darbuotojui, daugiau nei prieš dešimtmetį karjerą pradėjusiam sistemų administratoriumi – programuotoju Pauliui Insodai.
„Pradėjau daugiau rūpintis įmonės veiklos kokybe. Bandau į kai kuriuos procesus pažiūrėti iš šono. Daug keliauju tiek darbo reikalais, tiek ir savo malonumui, mezgu kontaktus, reprezentuoju bendrovę“, - sakė D.Lebendzinskas.
Paklaustas, apie sėkmingo vadovavimo verslui receptus, kaunietis pirmiausia minėjo vakarietišką požiūrį požiūrį. Tai lėmė ir asmeninės savybės ir tai, jog kompanijos ištakose stovėjo Vokietijos verslininkai.
„Per 11 vadovavimo metų, nesu nei karto pakėlęs balso nei ant vieno žmogaus, visada bandau tartis. Už tai vakariečiai man prikaišioja, sako, jog esu per daug atlaidus, duodu daug antrų šansų. Tiesiog leidžiame žmonėms ištaisyti savo padarytas klaidas“, - sakė D.Lebedzinskas.
Smalsumu ir darbu savo sėkmės istoriją sukūręs kaunietis minėjo, jog IT versle sėkmę lemia ne universitetuose įgytos teorinės žinios, bet paties žmogaus noras tobulėti, smalsumas ir savarankiškas siekis tobulėti.
„Niekada nebuvau geras studentas, mano pažymių vidurkis nebuvo itin aukštas. Tačiau itin domėjausi interneto technologijomis ir praleidau begalę savo laisvalaikio bandydamas ir darydamas. Savarankiškai kūriau įvairius projektus net be jokių užsakymų. Begalinis smalsumas man davė žinių, dėl ko tapau visa galva pranašesnis prieš gudresnius, tačiau turinčius mažiau patirties“, - sakė kaunietis.
