Panevėžyje gyvenanti 29 metų V.Stanislauskienė yra baigusi verslo administravimo ir vadybos mokslus. „Esu dirbusi reklamos agentūroje, banke, tačiau labiausiai patinka tai, ką dabar darau“, – atvirai prisipažįsta simpatiška tamsiaplaukė, prieš kelis mėnesius viename Panevėžio verslo centrų įkūrusi salonėlį „Žirnis ir pupa“, kuriame siuva įvairius rūbus ir aksesuarus mažyliams bei jų mamoms.
Žirnių – mažiau nei pupų
Žaismingą pavadinimą panevėžietė sugalvojo manydama, kad siūs drabužėlius mažiems berniukams – žirniukams ir mergaitėms – pupytėms. Tačiau paaiškėjo, kad berniukams pagal užsakymą siūtų rūbų tėvai ieško kur kas rečiau nei mergaitėms. Užtat V.Stanislauskienė neretai sulaukia prašymo aprengti ne tik mažas mergytes, bet ir jų mamas.
„Mamos nori, kad jų ir dukrelių šventinės suknelės būtų panašaus stiliaus, iš tokio pat audinio“, – pasakojo panevėžietė drabužių kūrėja. Dažniausiai jos paslaugų prireikia ruošiantis krikštynoms, vestuvėms, kitoms iškilmingoms progoms.
Taip pat mamos dažnai užsako vaikams drabužėlius pirmajam, antrajam ar trečiajam gimtadieniui. Paprastai tai būna spalvingi, patogūs rūbeliai su skaičių aplikacijomis.
Prabudo siuvėjos genai V.Stanislauskienė juokauja, kad tikriausiai genai lėmė, kad ji ėmėsi drabužių siuvimo. Geros siuvėjos buvo jos prosenelė ir močiutė. Pati Vilma vaikystėje siūdavo drabužėlius lėlėms, tačiau vėliau šis pomėgis nuslopo.
Vėl į siuvimą jauna moteris įniko laukdamasi pirmagimės Lėjos, kuriai dabar – 2,5 metų. „Dažnai būsimosios mamytės naujagimiams mezga batukus, o aš nusprendžiau juos pasiūti“, – prisimena savo pirmąjį siuvinį po ilgos pertraukos panevėžietė.
Po šio pavykusio darbelio buvo kitų. „Sumaniau dukrytei pasiūti vadinamąsias prancūziškas kelnaites, maunamas ant sauskelnių, nes parduotuvėse neradau tokių pirkti“, – pasakojo Vilma. Netrukus ką nors pasiūti jų vaikams ėmė prašyti ir draugės, vėliau – jų draugės. Taip jaunai moteriai kilo mintis, kad siuvimas gali tapti jos pragyvenimo šaltiniu. Paauginusi dukrelę į darbą banke V.Stanislauskienė nebegrįžo.
Net siuvimo kursų nelankiusi V.Stanislauskienė prisipažįsta, kad geriausias padėjėjas mokantis siūti – internetas. Ten informacijos apie siuvimą – daugybė, tereikia noro ir laiko. „Kitos lindi socialiniuose tinkluose, o aš aiškinuosi siuvimo paslaptis“, – sako savamokslė siuvėja.
Užsakymai – iš užsienio
Didžioji dalis dabartinių V.Stanislauskienės klienčių – iš kitų miestų ir net užsienio. Pastarosios – įvairiose šalyse su šeimomis gyvenančios lietuvės. Panevėžietė spėja, kad jos galbūt į „Žirnio ir pupos“ savininkę kreipiasi ir turėdamos sentimentų Lietuvai, norėdamos nešioti tėvynėje pasiūtus drabužius, ir dėl mažesnės kainos – užsienyje individualiai siūdintis drabužius kainuoja daug daugiau.
Panevėžietės siūti drabužiai pigesni – nuo 40 litų už prancūziškas kelnaites mažyliui iki kelių šimtų litų už puošnią suknelę jo mamai.
Svarbu – patogumas ir saugumas
Siūdama drabužius vaikams V.Stanislauskienė stengiasi, kad jie būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs, nevaržytų judesių. Ji beveik visuomet vaikiškus drabužėlius siuva iš natūralių, kūnui kvėpuoti leidžiančių audinių, pavyzdžiui, medvilnės, lino.
Tiesa, dažniausiai spalvingų medvilninių audinių savo siuviniams Lietuvoje ji neranda, todėl atsisiunčia iš Amerikos, Vokietijos, kartais – Tailando. Panevėžietė džiaugiasi iš pastarosios šalies atsisiuntusi ir puošnaus natūralaus šilko.
Jei mergaitės suknelė siuvama iš sintetikos turinčio audeklo, pavyzdžiui, atlaso, drabužių kūrėja būtinai įsiuva medvilninį pamušalą – taip ir vaiko odai maloniau, ir kūnelis neprakaituoja.
„Kadangi svarbiausia – vaiko saugumas, kiekvieną sagutę ar karoliuką prisiuvu itin stipriai, kad tikrai nenutrūktų. Juk tokiems mažyliams visko norisi paragauti“, – sakė V.Stanislauskienė.
Verslas juda iš lėto
Pagal individualios veiklos liudijimą dirbanti panevėžietė džiaugiasi, kad vyras Dainius ją palaiko ir visaip padeda. Paklausta, ar sunki jai verslo pradžia, V.Stanislauskienė paaiškino, kad tai tikriausiai priklauso nuo žmogaus poreikių. „Judu į priekį iš lėto ir man gerai“, – sakė drabužių siuvėja.
Šaltuoju metų laiku užsakymų ji gauna mažiau, o nuo pavasario iki rudens vos spėja suktis. Tačiau neketina šiuo metu plėsti savo veiklos – kol kas visus darbus spėja atlikti pati. O moters svajonėse – klientams patogioje vietoje atidaryti nedidelį jaukų salonėlį, kuriame jos sukurtus drabužius būtų galima pamatyti ne tik virtualiai, bet ir pačiupinėti, apžiūrėti.
