27-erių metų Tado Baltrušaitis šiemet Kembridžo universitete, Jungtinėje Karalystėje, apsigynęs kompiuterių mokslų daktaro laipsnį, dirba, kad tokios technologijos taptų tikrove jau artimoje ateityje.
Pagelbės ir išmanieji akiniai
Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys, kuriomis domisi lietuvis T.Baltrušaitis yra kompiuterinės technologijos, padedančios įvairiems įrenginiams automatiškai analizuoti veido išraiškas.
Kembridžo universiteto kompiuterių laboratorijoje, kurioje dirba Tadas, yra kuriamos technologijos, padėsiančios socialinių sutrikimų turintiems žmonėms ir asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Tinkamai taikant šias technologijas, netgi būtų galima padėti autizmu sergantiems žmonėms, kuriems sunku suvokti aplinkinių kūno kalbą, veido mimiką.
Pasitelkiant išmaniuosius akinius ar kitus panašius prietaisus ir interneto ryšį, įmanoma iš standartinių žmonių veido judesių gauti paaiškinimus, ką viena ar kita išraiška iš tikrųjų reiškia.
Tokios technologijos pagalba, autizmu sergančių žmonių naudojamas kompiuterinis prietaisas automatiškai skenuotų šalia esančio žmogaus, su kuriuo turimas kontaktas, veidą ir analizuotų standartines veido išraiškas.
Gautą informaciją apie pašnekovo emocijas ir jauseną, kaip sufleris perduotų autizmu sergančiam asmeniui, kuriam po tokios analizės būtų kur kas aiškiau, kaip toliau reaguoti. Toks mechaniškas procesas paskatintų kokybiškesnį socialinį kontaktą ir autizmo sutrikimą turinčių asmenų integraciją visuomenėje.
„Veido nuskaitymo programa neužtikrina, kad emocijos visada bus užfiksuotos šimtu procentų teisingai“, – pabrėžia Tadas Baltrušaitis, kuris kompiuterių laboratorijoje darbuojasi su geriausiais savo srities specialistais iš viso pasaulio.
Algoritmai nuolatos tobulinami ir nors greičiausiai jie niekada nebus visiškai neklystantys, tik laiko klausimas, kada gaunama nauda atsvers klaidas.
Ateityje sieks profesoriaus laipsnio
Šiuo metu Kembridžo universiteto mokslinio bendradarbio (research assistant) statusą turintis lietuvis neslepia ambicijų, kad ateityje norėtų likti dėstyti akademijoje, siekti profesoriaus laipsnio. Tiesa, iš pradžių Vilniaus Licėjuje mokslus krimtusio T. Baltrušaičio tokia akademinė karjera nebuvo nuosekliai suplanuota.
„Labai daug draugų iš mano klasės stojo į užsienio universitetus, ypač Jungtinėje Karalystėje, todėl ir aš nusprendžiau pamėginti. Prieš tai nesiejau savo gyvenimo su užsieniu, tiesiog norėjau išbandyti sėkmę. Pavyko įstoti į Kembridžo universitetą, net du kartus reikėjo skristi į interviu, bet vargas tikrai atsipirko su kaupu“, – pasakoja Tadas.
Kembridžo universitetas ne tik puikiai žinomas, bet ir nuolat petenka į geriausiai vertinamų universitetų Pasaulyje penketuką. Daugiau nei 800 metų gyvuojantis universitetas, paruošė daugybę iškilių absolventų, su aukštąja mokykla susiję 90 Nobelio premijos laureatų.
„Tai labai senas, gražus, studentiškas, turtingas, akademiškas bei istorijos kupinas miestas. Tuo pačiu metu modernus ir kosmopolitiškas. Visi žmonės tolerantiški, daug studentų bei gyventojų iš užsienio, žmonės labai išsilavinę“, – negaili gražių žodžių lietuvis ir priduria, kad gyvenimas ten neatspindi tikrosios padėties Jungtinėje Karalystėje.
Vaikino teigimu, tėvai labai rėmė ir skatino tokį pasirinkimą, niekada nespaudė grįžti į Lietuvą. Pirmaisiais studijų metais užklupdavusį ilgesį greitai išsklaidė draugai ir kolegos iš akademinės bendruomenės. Nemažai prisidėjo ir pozityvus vietinių gyventojų požiūris į atvykėlį.
Universiteto aplinkoje daug pagyrų sulaukė už matematikos žinias, kurias įgijo mokydamasis Lietuvoje.
Užsienyje svarbu palaikyti ryšį su Lietuva
Paklaustas, kas sulaiko nuo minčių grįžti atgal į Lietuvą, Tadas Baltrušaitis, visų pirma, išskiria profesinio tobulėjimo problemą. Nepaisant to, kad Lietuva vis dažniau minima kaip aukštųjų technologijų šalis, panašaus pobūdžio kompiuterių mokslų tyrimai beveik nėra atliekami Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Padėtį dar labiau komplikuoja tokių tyrimų finansavimo perspektyvos gimtojoje šalyje.
„Lietuvoje lankausi bent tris kartus per metus, kol studijavau bakalaurą - dažniau ir likdavau ilgiau, nes turėjau daugiau atostogų. Atvykęs susitinku su šeima ir draugais. Lietuva stipri keliose srityse (nereikia per daug tikėtis - maža valstybė), tačiau mano srityje lietuviškos pavardės labai retos“, – apgailestauja pašnekovas.
Kita priežastis - kur kas malonesnė. Tadas neslepia, kad jau kuris laikas yra susižadėjęs su angle ir planuoja tradiciškas lietuviškas vestuves. Nors Lietuvos darbo rinka tapo žymiai atviresnė, jo partnerei rasti darbą pagal specialybę būtų labai sudėtinga.
Nors Anglijoje gyvena jau aštuonerius metus, lietuviams svarbios šventės nelieka pamirštos. Į švenčių sūkurį įsitraukia ir kolegos iš universiteto, kiti Kembridže gyvenantys lietuviai
„Šventės gana keistos, įvairių tradicijų mišinys. Teko vienas Kalėdas praleisti Anglijoje. Tačiau kelis kartus marginom margučius Kembridže. Kartais kartu su kolege lietuve rengiame lietuviškas vakarienes draugams“, – šventines akimirkas prisimena Tadas.
Kalbėdamas apie ryšį su Lietuvą, Tadas pabrėžia stiprios bendruomenės svarbą ir pateikia airių, žydų tautų pavyzdį. Jo nuomone, nebūtina vien tik skatinti tautiečių grįžimą į gimtinę, svarbus santykių palaikymas. Lietuvai labai svarbu ir naudinga žinoti, kur išsibarstę lietuviai, ką jie veikia, ir ką gali pasiūlyti savo šaliai.
Paklaustas ar pats dalyvauja lietuvių bendruomenės gyvenime, pripažįsta, kad pastaruoju metu tam lieka mažiau laiko. Kita vertus, palaiko iniciatyvas, skatinančias bendravimą tarp tautiečių.
Viena tokių - šių metų liepos 10-13 dienomis Lietuvoje organizuojamas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, kuriame T. Baltrušaitis ketina dalyvauti vienoje iš Mokslo programos dalies diskusijų.
