Kalnuotoje Gruzijoje kelionių agentūrą „Ugo Travel“ lietuvių trijulė Voldemaras Ruščiauskas, Darius Adomaitis ir Rasa Kuzmaitė-Gardava įkūrė prieš dvejus metus.
Mintis verslą kurti Kaukaze kilo D.Adomaičiui ir V.Ruščiauskui su keliais draugais keliaujant po Gruziją.
Sugrįžę jau žinojo: po metų vėl vyks į Gruziją ir steigs kelionių agentūrą, rašo „Lietuvos rytas“.
Vadovę rado internetu
Kad būtų paprasčiau, vaikinai užmezgė ryšius su Gruzijoje gyvenančia lietuve Rasa.
Pažintis per atstumą buvo palaikoma internetu, pirmą kartą trijulė susitiko tik Tbilisyje.
„Esu linkęs pasitikėti žmonėmis. Kai su Voldemaru nuvažiavome į Gruziją antrą kartą, Rasa viską jau buvo suorganizavusi“, – pasakojo Lietuvoje projektų vadovu dirbantis D.Adomaitis, rašo „Lietuvos rytas“.
Trisdešimtmečių lietuvių verslininkų trijulė sutarė, jog Tbilisyje šeštus metus gyvenanti R.Kuzmaitė-Gardava bus „Ugo Travel“ direktorė.
„Pradėjome nuo lietuvių turistų, mat mums taip lengviau.
O dabar jau įsikibome ir į daugiau šalių – Austriją, Ispaniją, Vokietiją, Baltarusiją, Lenkiją, Ukrainą.
Organizuojame poilsį iš šių valstybių atvykusiems turistams. Mes nevadiname savęs Lietuvos įmone Gruzijoje.
Esame bendrovė, kuri ieško naujų partnerių, iššūkių, dirba su įvairiais turistais“, – pasakojo D.Adomaitis.
Vėliau tikimasi siūlyti gruzinams keliauti ne tiktai į Lietuvą, bet ir į daugelį Europos sostinių ar į jau taip mėgstamą Turkiją.
Lietuvių kelionių agentūra bendradarbiauja su gruzinais gidais, turi kelis darbuotojus.
Lengviau įsteigti įmonę
Kodėl lietuviai kūrė agentūrą ne tėvynėje, o Gruzijoje? Verslininkai neslėpė: šioje šalyje daug kas lengviau nei Lietuvoje, taip pat ir įsteigti įmonę.
Tai jau suprato ir ne vienus metus Gruzijoje gyvenanti R.Kuzmaitė-Gardava. Ją prieš šešerius metus iš Lietuvos į Gruziją nuvedė savanorystės projektas.
Gruzija jaunai moteriai patiko, tad nutarė pasilikti ilgiau.
„Kai jau ketinau grįžti namo, susipažinau su Dariumi ir Voldemaru. Nebuvau meilės emigrantė. Ištekėjau už gruzino vėliau, kai jau atsirado verslas“, – pasakojo lietuvė.
Sekasi triskart geriau
„Ugo Travel“ ėmė veikti balandį, kai vasaros sezonas buvo ant nosies. Kadangi kitose šalyse gyvenantys klientai į jų kontorą beveik neužsuka, pirmąjį biurą lietuviai išsinuomojo kuklesniame name.
„Pirmojo sezono rezultatas nustebino, nes jau tuomet turėjome daug turistų grupių.
Daugiausia su mumis pirmaisiais metais į Gruziją keliavo lietuviai, bet buvo ir baltarusių.
Antrajam vasaros sezonui pradėjome ruoštis vos pasibaigus pirmajam. Šiemet mums sekasi triskart geriau“, – pasakojo R.Kuzmaitė-Gardava.
Turistų grupės dažniausiai į Gruziją vyksta 1–2 savaitėms.
Per mėnesį agentūra pasirūpina maždaug 100 žmonių atostogomis.
Gruzija lankoma visus metus. Vieni vyksta į ją slidinėti žiemos sezonu, kiti – vasarą. Tiesa, lietuviai slidinėti į šią šalį vyksta retai. Dažniausiai ant slidžių Gruzijos kalnuose lipa ukrainiečiai.
„Dažnai susiduriame su nuomone, jog Gruzija – pigi šalis, bet taip nėra. Kiek pigesnis benzinas, žinoma, daržovės, vaisiai.
Bet visa kita kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Anksčiau, kai nebuvo tiesioginių skrydžių, nuskristi būdavo gana brangu“, – pasakojo „Ugo Travel“ direktorė.
Vyksta ir savaitgaliui
Kaip sakė R.Kuzmaitė-Gardava, ir lietuvius, ir kitus europiečius sužavi gruzinų šiltumas ir nuoširdumas.
„Iš Lietuvos keliauti po Gruziją vyksta inteligentiški žmonės, besidomintys istorija ir kultūra, linkę bendrauti.
Jei turistai vyresni, jie dažnai jau būna lankęsi Gruzijoje sovietiniais laikais.
Jie prisimena, kad buvo smagu tuomet, tad nori palyginti, kaip yra dabar.
Į Gruziją atvyksta daug jaunimo, tačiau jie dažniausiai keliauja savarankiškai su kuprinėmis“, – apie klientus pasakojo R.Kuzmaitė-Gardava.
Agentūros šeimininkai šiemet susidūrė ir su naujais Lietuvos keliautojų įpročiais: į Gruziją jie skrenda savaitgaliui arba į ten vykstančius savo darboviečių renginius.
Į Gruziją krypsta ir įmonių vadovų akys: jie ten vyksta su kolektyvu švęsti įmonių švenčių.
„Tai suprantama: šioje šalyje skanus vynas, įdomus maistas“, – sakė verslininkė.
Stalinas nedomina
Gruzijoje galima ne tik paragauti vyno, bet ir pažiūrėti, kaip jis gaminamas, o jei pasiseks, ir patiems išmėginti, kaip tai daroma. Į tokias keliones lietuvių turizmo agentūra siūlo vykti rugsėjį ar spalį.
Stalino muziejus Goryje labiau traukia vakariečius, o lietuvius tokia istorinė išvyka sunkiai sugundysi.
„Vienas lietuvis turistas sakė, jog, užuot vykę į muziejų, geriau išgersime taurę vyno už tai, kad toks kaip Stalinas daugiau niekada negimtų“, – pasakojo R.Kuzmaitė-Gardava.
Tačiau visi noriai vyksta į vienuolynus arba nori įveikti gruzinų karo kelią, besidriekiantį į Kazbegį.
Ne viena turistų grupė rinkosi kelių dienų išvykas į kalnus su palapinėmis. Populiaru Gruzijoje leistis ir į medžioklę – tiek šernų, tiek fazanų.
Vakariečius Gruzijoje daug kas pribloškia, kad ir mediniai tualetai pakelėse. Kaip pasakojo turizmo agentūros šeimininkai, neretai tenka pabrėžti, kad ne viską, ką jie gali rasti tam tikros klasės viešbučiuose Europoje, aptiks ir Gruzijoje.
Žinoma, Tbilisyje ar Batumyje galima išvysti ir akį rėžiančios prabangos – čia apstu brangių viešbučių.
