Po privatizavimo iš vienos moderniausių labiausiai technologiškai atsilikusia Lietuvos durpių įmone virtusi akcinė bendrovė „Rėkyva“ atėjus vokiečių kapitalui vėl tvirtai stojasi ant kojų.
2011 metais iš Danijos verslininkų bendrovę „Rėkyva“ įsigiję Vokietijos investuotojai reorganizavo gamybinę įmonės bazę, įdiegė modernias technologijas. Per trejus metus į „Rėkyvos“ modernizavimą buvo investuota per 7 milijonus eurų.
„Pakeitus savininkus ir pradėjus reformas, įmonei teko susitaikyti su laikinais nuostoliais. Tačiau įdėto triūso rezultatų ilgai laukti neteko – 2013 metai finansiniu atžvilgiu bendrovei „Rėkyva“ tapo rekordiniais.
Įmonei pavyko rasti naujų rinkų ir naujų klientų. Mūsų produkciją perkantys klientai tvirtina, kad kokybe „Rėkyvos“ gaminiai jau drąsiai gali konkuruoti ir su pasaulinių durpių pramonės lyderių produkcija.
Tai patvirtina, kad mūsų žingsniai reorganizuojant įmonę buvo žengti teisinga linkme“, – portalui lrytas.lt sakė bendrovės „Rėkyva“ generalinis direktorius Irmantas Chrimlis.
Durpes kasa jau šimtą metų
Šiaulių pašonėje esantis Rėkyvos durpynas imtas eksploatuoti praėjusio amžiaus pradžioje.
Anksčiau durpės būdavo naudojamos kurui. Tarpukario Lietuvoje Rėkyvoje veikė durpėmis kūrenama elektrinė, kuri aprūpindavo energija Šiaulius.
Sovietmečiu įkurta moderniausia ir didžiausia Lietuvoje durpių kasimo įmone tapusi „Rėkyva“ (tuo metu – Šiaulių durpių įmonė) eksploatavo ne tik Rėkyvos, bet ir Radviliškio rajone esančius Sulinkių bei Tyrulių durpynus. Čia buvo gaminamos kuro durpės ir kuro briketai. Vėliau šiuose durpynuose iškastą žaliavą imta naudoti dirvai gerinti.
Po nepriklausomybės atkūrimo „Rėkyva“ buvo privatizuota. Atsiskyrus Sulinkių bei Tyrulių padaliniams, „Rėkyvos“ pajėgumai gerokai sumenko. Atskira įmone tapusi bendrovė „Rėkyva“ pati įsigijo Dėgesynės durpyną Rokiškio rajone.
Keičiantis savininkams kažkada viena moderniausių Lietuvos durpių gavybos įmonių buvusi AB „Rėkyva“ prieš penkerius metus tapo technologiškai labiausiai atsilikusia.
Siekia padidinti pridėtinę vertę
„Perkant vienuolika metų danų valdytą bendrovę „Rėkyva“ buvo įvertinti keturi pagrindiniai veiksniai.
Tai – dideli Rėkyvos ir Dėgesynės durpynų ištekliai, patogi vieta logistikai, gerai žinomas įmonės vardas ir profesionalūs bei lojalūs darbuotojai“, – „Rėkyvos“ bendrovės privalumus vardijo jos generalinis direktorius.
Pasak prieš trejus metus įmonei vadovauti ėmusio I.Chrimlio, pagrindiniu tikslu tapo ne siekis didinti durpių gavybą, o siekis sukurti kuo didesnę pridėtinę vertę.
Pirmiausia buvo imtasi gamybinės bazės modernizavimo.
Bendrovė „Rėkyva“ turėjo tris pasenusius cechus. Pirmiausia, panaudojus Rėkyvoje esančius įrenginius, buvo atnaujintas bendrovės cechas Rokiškio rajone.
Tai leido optimizuoti darbuotojų skaičių ir padidinti našumą. Įdiegus modernesnę technologiją pradėti gaminti aukštesnio lygio ir geresnės kokybės produktai.
Klientai giria gaminių kokybę
Rėkyvoje buvo nugriauta senoji gamykla, o jos vietoje pastatyta nauja, kurioje, pasinaudojus Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) parama, buvo sumontuota nauja gamybos linija.
Moderni įranga suteikė galimybę sumažinti žmogiškojo faktoriaus įtaką produkcijos kokybei – bendrovės „Rėkyva“ produkcija tapo lygiaverte su geriausių šios srities gamintojų produkcija.
Modernizavus gamybą išsiplėtė ir produktų linija. „Rėkyva“ dabar gali operatyviai gaminti įvairius gaminius ir pagal individualius klientų pageidavimus.
„Daugelyje šalių, į kurias plečiame savo eksportą, mes jau konkuruojame su pasauliniais lyderiais. Klientai minėdami mūsų vardą nebekelia klausimo dėl kokybės“, – pasidžiaugė I.Chrimlis.
Įsigijo durpyną Latvijoje
Šiuo metu Lietuvoje yra keliolika durpių gavybos įmonių.
Apie tūkstantį hektarų durpyno eksploatuojanti bendrovė „Rėkyva“ patenka į didžiausių Lietuvos durpių įmonių trejetuką.
„Rėkyva“ per metus išgauna iki pusės milijono kubinių metrų durpių. Įmonėje dirba 150 nuolatinių darbuotojų. Vasarą laikinam darbui čia papildomai priimama apie 100 darbuotojų.
Net 97 procentai bendrovės „Rėkyva“ produkcijos, kurią sudaro įvairūs substratai, yra eksportuojama į daugiau kaip 50 šalių. Daugiausia produkcijos realizuojama Europoje, tačiau nemažai „Rėkyvos“ gaminių keliauja ir Vidurio Rytų šalis, Tolimuosius Rytus, Šiaurės bei Pietų Ameriką, Afriką.
Lietuvoje liekančią bendrovės „Rėkyva“ produkciją daugiausia sudaro buitiniam vartojimui skirti gaminiai. Jie yra realizuojami per prekybos tinklus.
Buitiniams vartotojui skirti gaminiai sudaro tik 5 procentus „Rėkyvos“ produkcijos. Likusi produkcijos dalis skirta profesionaliems augintojams.
2013 metai „Rėkyvai“ tapo rekordiniais finansiniu atžvilgiu – bendrovės apyvarta viršijo 20 milijonų litų.
Plėsdamasi „Rėkyva“ įsigijo vieną durpyną Latvijoje ir pradėjo jį įsisavinti.
Svarbiausia – gera komanda
„Džiugu, kad akcininkai supranta tų agresyvių pokyčių svarbą ir juos palaiko. Esame labai dėkingi LVPA, nes jiems padedant jau įgyvendinome keturis projektus, o dabar įgyvendiname ir penktąjį.
Įmonės reorganizacija pakeitė viską iš pamatų. Buvo keičiama laukų būklė ir atnaujinama ten dirbanti technika, pastatytas naujas fabrikas, kitas fabrikas – atnaujintas, panaudota parama eksportui skatinti, modernizuota valdymo sistema.
Prieš imantis šių darbų reikėjo suburti gerą komandą. Tai pavyko padaryti nuo žemutinės iki aukščiausios grandies, daugiausia išnaudojant turėtą bendrovės „Rėkyva“ potencialą.
Kalbant apie komandą reikia suprasti, kad viską daro ne kompiuteriai, ne traktoriai, o žmonės. Čia buvo suburti motyvuoti žmonės“, – portalui lrytas.lt sakė bendrovės „Rėkyva“ generalinis direktorius.
Darbuotojų atlyginimai didėja
Nors vyko agresyvi bendrovės reorganizacija, „Rėkyvoje“ liko dirbti apie 95 procentai darbuotojų.
Reorganizuojant įmonę buvo pasistengta išnaudoti vidinius išteklius, darbuotojai iš vieno padalinio buvo perkelti į kitą.
Po reorganizacijos darbuotojų ne sumažėjo, o padaugėjo – į kolektyvą įsiliejo ir naujų žmonių.
Vidutinis bedrovės darbuotojų atlyginimas per tuos trejus metus išaugo apie 30 procentų. Bendrovės „Rėkyva“ darbuotojas uždirba daugiau už Lietuvoje skaičiuojamą vidurkį“, – pasidžiaugė I.Chrimlis.
Puoselėja geras tradicijas
Ne paslaptis, kad nemažai žmonių „Rėkyvoje“ dirba iš kartos į kartą.
„Tai – gera tradicija. Neseniai bendrovėje surengėme darbuotojų vaikų dieną.
Manau, kad viena kita čia apsilankiusio mūsų darbuotojo atžala kažkada ateis pas mus dirbti.
Įmonėje turime jau 20 – 40 metų čia dirbančių žmonių, vienas mūsų kolega čia dirba jau 54-tus metus. Tokių žmogaus patirtis neįkainojama“, – portalui lrytas.lt sakė I.Chrimlis.
Pasak bendrovės „Rėkyva“ generalinio direktoriaus, išteklius eksploatuojančios įmonės, nesvarbu ar tai būtų durpių gavyba, ar miško kirtimas, sėkmė priklauso ir nuo visuomenės požiūrio.
„Tai suprasdami mes vykdome daug socialinių projektų, daugiausia dėmesio kreipiame į ekologiją ir gamtos apsaugą“, – sakė I.Chrimlis.
Neseniai „Rėkyva“ pasitelkusi kiminus ėmėsi atkurti jau išeikvotus durpynus.
Sieks atkurti išnaudotus durpynus
„Durpės neauga taip greitai kaip grybai. Rekultyvacijos planas parengiamas dar prieš pradedant durpyno eksploataciją.
Anksčiau išnaudoti durpynai dažniausiai būdavo apsodinami mišku, paverčiami pieva arba tvenkiniu.
Šiandien išnaudotus durpynus siekiama atkurti.
Pavyzdžiui, Kanadoje naudojant kiminus sėkmingai jau rekultivuota per 3000 ha durpių gavybos laukų.
Rekultivuojamuose Kanados durpynuose per 5–10 metų susidarė apie 30–50 cm paviršius, kurio augmenija yra panaši į tą, kuri čia augo prieš durpyno eksploataciją.
Natūraliuoju būdu per metus susidaro vienas milimetras durpių sluoksnio, o taikant kiminų sodinimo metodą – net trys – penki centimetrai“, – paaiškino „Rėkyvos“ vykdomasis direktorius Alvydas Laužikas.
Bandydami pritaikyti šią technologiją „Rėkyvos“ darbuotojai kartu su Šiaulių universiteto botanikais kiminais apsodino 3000 kvadratinių metrų jau eksploatuoti baigto durpyno.
Jei ši technologija pasitvirtins, tokiu būdu bus rekultivuota dar didesnė dalis jau eksploatuoti baigto durpyno.
Durpininkai meldžia sausros
Durpių gavyba – specifinis verslas. Ji vyksta tik vasarą. A.Laužikas durpių gavybą palygino su šienavimu.
„Durpes, kaip ir nupjautą žolę, reikia išdžiovinti. Tik šienapjūtė per vasarą vyksta vieną du kartus, o mums, norint iki naujo sezono pasiruošti pakankamai žaliavos, durpes reikia „šienauti“ 20–30 kartų.
Durpės „šienaujamos“ specialiomis mašinomis, kurios nupjauna 1–2 centimetrų durpių sluoksnį. Šios durpės yra vartomos ir džiovinamos, kol jose lieka tik 45–50 proc. drėgmės, o paskui durpės pneumosiurbliais surenkamos ir supilamos į krūvas.
Durpių gavyba yra gana stabilus sektorius, tačiau yra vienas veiksnys, darantis labai didelę įtaką mūsų darbui ir nepavaldus mums. Tai – gamtinės sąlygos.
Durpės į gamyklą turi patekti sausos, todėl lietus labai jaukia mūsų darbą.
Šiuo atžvilgiu mes patekome į tikrai negerą situaciją, nes 2012-ieji buvo patys lietingiausi, o 2013-ieji antri pagal lietingumą Šiauliuose per pastarąjį šimtmetį.
Tai tvirtinu remdamasis Rėkyvoje sumontuotos meteorologinės stotelės duomenimis. Lietaus, deja, nestinga ir šiemet“, – nusivylimo dėl blogų oro sąlygų neslėpė A.Laužikas.
Gamina daugiau kaip šimto rūšių substratus
Iš durpyno į gamyklą durpės atgabenamos geležinkeliu. Čia jos išsijojamos, išrūšiuojamos ir patenka į gamyklą, kur iš jų gaminami galutiniai produktai.
„Mes taip pat ruošiame ir gabalinę žaliavą – iškirsti durpių gabalai sudedami ant padėklų ir ilgokai džiovinami, o paskui vežami į gamyklą perdirbti.
Per metus, atsižvelgiant į oro sąlygas, mes pagaminame nuo 400 tūkstančių iki pusės milijono kubinių metrų įvairių durpių substratų.
Šiuo metu gaminame daugiau nei šimto rūšių substratus. Jei mūsų klientams netinka standartinė mūsų laboratorijoje patikrinta substrato receptūra, mes galime substratą pagaminti pagal individualų užsakymą“, – paaiškino A.Laužikas.
Alternatyvų durpėms nėra
Durpių, o ypač jų substratų poreikis pasaulyje auga.
Kas lemia didėjantį poreikį? Tai – kylantis išauginamų maisto produktų, gėlių ir kitų augalų vartojimas pasaulyje. O alternatyvų durpėms daržininkai nelabai turi.
Anksčiau buvo mėginta durpes pakeisti akmens vata ar kokoso plaušu. Šiandien, mes, durpininkai, dar jaučiame šiokią tokią kokoso plaušo konkurenciją, o akmens vatos augintojai jau atsisakė.
Durpei alternatyvų nėra. Durpė – tai sterili terpė, be jokių piktžolių. Tai – natūralus produktas, kuris turi ir augalą maitinančių humusinių medžiagų.
Jau panaudotą substratą gali pilti į dirvą ir taip pagerinti jos kokybę“, – sakė A.Laužikas.
Iš durpių gaminamų substratų asortimentą plečianti „Rėkyva“ sieks didinti ir jų gamybą. Per artimiausius penkerius septynerius metus gamybos apimtis planuojama padvigubinti.
Įmonės vadovų manymu, Rėkyvos durpyne darbo bus dar bent jau keturiasdešimt metų.
