Taip Čičinų kaimo gyventoja Ilona Radziukienė visus besidominčius supažindina su savo „vaikais“ – keliomis dešimtimis tūkstančių dekoratyvinių augalų.
Kartu su sutuoktiniu Virgilijumi Radziuku atradusi augalų dauginimo ir auginimo verslą ponia Ilona sako, jog visa galva pasinėrė į šią veiklą. Iš karto ji pirko augalus tik savo malonumui, tačiau jau penkerius metus juos daugina, augina ir siūlo kitiems.
„Negaliu sakyti, kad tai – mūsų pragyvenimo šaltinis, mat abu su vyru turime ir kitus darbus, kol kas tai - veikiau pomėgis“, - pasakojo I.Radziukienė.
Tam, kad augalai taptų pelningu verslu visų pirma reikia daugiau vietos ir erdvės. Kol kas savo 38 arų sklypą Radziukai pavertę mažuoju botanikos sodu.
„Neturiu nei krapų, nei pomidorų, nei jokios daržovės – jiems tiesiog neliko vietos“, - sakė Čičinų kaime gyvenanti moteris.
Radziukų valdose auga apie 500 rūšių augalų, o koks bendras jų kiekis, sutuoktiniai sako nežinantys ir patys, tačiau jų bus jau kelios dešimtys tūkstančių.
„Vien mažų sodinukų yra apie dvylika tūkstančių“, - pasakojo apželdintojos specialybę turinti ir klientams patarti dėl augalų specifikos ir suderinamumo tarpusavyje galinti I.Radziukienė.
Augalus Radziukai ne tik pardavinėja – juos ir daugina, o kai kuriems jų išaugti iki sprindžio dydžio augalo prireikia kelerių metų.
Pasak pašnekovės, daugiausiai laiko užima ne tik laistymas, bet ir augalų ravėjimas. Kiekvieną, net ir mažą vazoną, sako ponia Ilona, reikia išravėti: „Ravėti daržą yra greičiau, nei vazoninius augalus. Yra ir kitų darbų – jau minėtas laistymas, priežiūra, purškimas nuo kenkėjų. Todėl vasarą į namą einame tik nakvoti – visi darbai vyksta lauke“.
Tačiau Radziukai džiaugiasi, kad į jų namus kelią atrado ne tik jonaviečiai ir Jonavos rajono gyventojai. Augalus iš sutuoktinių perka ir pirkėjai iš sostinės, ir kauniečiai.
„Nauji klientai atsiranda ir po įvairių parodų. Smagu, kai tenka išgirsti gerus atsiliepimus apie savo augalus, o vieną iš augalų iš mūsų pirko net botanikos sodas“, - kalbėjo I.Radziukienė.
Dauguma augalų dauginimui jonaviečiai siunčiasi iš Lenkijos, o anksčiau juodu su sutuoktiniu patys mėgdavo važinėti po Lietuvą ir apžiūrinėti žmonių sodybas – kur ir kokie augalai auga.
