Lietuvos žemdirbiai kartais dejuoja, kaip jiems sunku konkuruoti su kolegomis iš Lenkijos.
J.Wilczewskio pavyzdys rodo, kad lengva mūsiškiams nebus ir ateityje, rašo "Lietuvos rytas".
Vyriškis kartu su sūnumis Kamiliu ir Adamu juoduosius serbentus buvo užveisęs 600 hektarų plote. Tai jam padėjo tapti didžiausiu privačiu šių uogų eksportuotoju visame pasaulyje.
Metėsi prie šilauogių
Tačiau dabar Lietuvos augintojai pas šį verslininką vyksta prašyti patarimų dėl šilauogių. Mat lenkas, savo šalyje ne kartą laimėjęs geriausio žemdirbio apdovanojimą, įsitikino, kad jos duoda daugiau pelno nei juodieji serbentai.
Anot J.Wilczewskio, norintis į tarptautinius vandenis išplaukti žemdirbys turi įdėmiai sekti rinkos poreikius. Juodieji serbentai tapo mažiau pelningi, nes tarptautiniai maisto pramonės koncernai sutartinai sumažino jų supirkimo kainas.
Todėl lenkas 160 hektarų plote užveisė šilauoges ir jau spėjo tapti didžiausiu privačiu jų augintoju visoje Europoje. Beveik visas derlius eksportuojamas, dauguma uogų keliauja į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Rusiją.
Reikia šimtų samdinių
J.Wilczewskis, plėtodamas naująjį verslą, plačiai užsimojo: prie savo trijose vietovėse įkurtų plantacijų jis pastatė du 500 ir 600 vietų bendrabučius, kuriuose laikinai įkurdinami uogų skynėjai.
Mat sezono metu, kuris tęsiasi nuo liepos pradžios iki rugsėjo pabaigos, laukuose dirba apie tūkstantį laikinai samdomų talkininkų ir apie šimtą nuolatinių darbuotojų. Skynėjais dirba vietos apylinkėse gyvenantys žmonės, daugiausia – moksleiviai ir studentai.
Per dieną kai kurie skynėjai sugeba uždirbti net po 300 zlotų (pustrečio šimto litų), nors daugumos dienos atlygis būna du tris kartus mažesnis.
Šilauogių auginimas gerokai skiriasi nuo juodųjų serbentų – mat krūmai yra atsparūs šalčiui, užauga iki 2 metrų aukščio ir vaisingi būna net iki šimto metų.
Uogos, kurios užauga net iki 1,5 centimetro skersmens, sirpsta ne vienu metu, todėl jas nuo to paties krūmo per sezoną tenka skinti 3–4 kartus.
Nuskintas uogas per dvi valandas reikia nuvežti į vėsius sandėlius, kuriuose jos šviežios išsilaiko apie du mėnesius.
Reikia net dujų patrankų
Viename hektare pasodinama apie tris tūkstančius šilauogių krūmų, o iš kiekvieno krūmo galima surinkti po 3–6 kilogramus uogų.
Nors kol kas lenko krūmynai jauni, praėjusiais metais J.Wilczewskis eksportavo per 2000 tonų šilauogių.
Kad pavasario šalnos nenušaldytų žiedų, plantacijoje yra pastatyta keliasdešimt didelių elektrinių vėjo malūnų, o kad derlių apsaugotų nuo krušos, audros debesims išsklaidyti naudojama keliolika šiluminių dujų patrankų.
J.Wilczewskis neatmetė galimybės, kad po kelerių metų jo plantacijose augs dar kitokie vaisiai ar uogos, jeigu to pageidaus pirkėjai.
Prieš keliasdešimt metų vyriškis perėmė vos septynių hektarų tradicinį tėvų ūkį, kuris vėliau tapo vienu didžiausių šalyje rožynų.
Kai vietines rožes išstūmė iš Kenijos per Olandiją gabenamos afrikietiškos, verslininkas metėsi prie juodųjų serbentų, o dabar pasirinko šilauoges.
Mąstydamas apie kitus verslus, J.Wilczewskis dalyje savo ūkio dar augina du tūkstančius elnių.
