Į krūvą suvedė gamta
Trys pedagogės – vilnietė R.Paramonova su anykštėnėmis Ž.Saprigonaite ir V.Zlatkute prieš kelerius metus susipažino sostinėje. Į Vilnių abi pastarosios draugės atvažiavo ieškodamos geresnių karjeros galimybių. Trijulė susibičiuliavo per V.Zlatkutės vedamus jogos užsiėmimus.
„Vaidai pakvietus, nuvažiavome į nuostabią jos senelio sodybą Andrioniškyje (kaimas vaizdingoje Anykščių r. vietoje – red.past.). Ten, sėdėdama ant lieptelio ir žiūrėdama į Šventosios upę pagalvojau, kad norėčiau čia apsigyventi“, – prisimena Renata.
Jos norui buvo lemta išsipildyti – vilnietė prieš porą metų persikėlė gyventi į sodybą netoli Anykščių. Atgal į šį kraštą grįžo ir Žydrė su Vaida, gavusios čia darbo pasiūlymų.
Pradžia – nuo rankų darbo muilo
Šiuo metu V.Zlatkutė išvykusi, todėl su lrytas.lt korespondente kalbėjosi Žydrė ir Renata. Moterys džiaugėsi visos trys esančios bendramintės. „Rytais brendame į upę, darome jogą, kepame naminę duoną, spaudžiame sultis iš įvairių žolelių“, – pasakojo jos apie malonius ir sveikatai naudingus ritualus.
Būtent noras būti kuo arčiau gamtos ir pasinaudoti jos dovanojamomis gėrybėmis prieš kelerius metus tris drauges paskatino imtis natūralios kosmetikos kūrimo bei gamybos.
Pradžia buvo netikėta – prieš penkerius metus dovanų iš amerikiečio gautas rankų darbo muiliukas. „Jis nuostabiai kvepėjo, nedžiovino odos“, – prisimena R.Paramonova. Šis muilą pagaminęs amerikietis, kuris daugelį metų užsiėmė natūralios kosmetikos gamyba, ir tapo pirmuoju trijulės mokytoju.
Pirmiausia natūralius, maloniai kvepiančius muilus bičiulės ėmė gamintis pačios sau, vėliau jais susižavėjo ir jų draugai bei draugų draugai. Vis labiau besigilindamos į kosmetikos gamybos paslaptis ir prieš trejus metus įkūrusios VŠĮ „Gamtos pilnatvė“, dabar jos gamina 4 rūšių muilus, keletą kremų veidui ir kūnui, lūpų balzamą.
Beje, lūpų blizgesį ar aliejų kūnui su labiausiai sau patinkančiais eteriniais aliejais galima pasigaminti ir patiems – susitarus dėl edukacinių užsiėmimų „Gamtos pilnatvės“ dirbtuvėlėje. Pasak pašnekovių, tokią pramogą neretai užsisako mergvakarį švenčiančios merginos.
Kiekvieną muilą išglosto
Savo produkciją trijulė pardavinėja įvairių mugių metu, jos galima įsigyti jų dirbtuvėlėje Anykščių menų inkubatoriuje ir pastarojo internetinėje svetainėje pradedančioje veikti internetinėje parduotuvėje.
Natūralūs „Gamtos pilnatvės“ muilai kainuoja 12 litų, kosmetiniai aliejai – 20-35 litus, lūpų balzamas – 15 litų, kaulažolės tepalas – 30 litų. Brangiausiai – 55 litus – kainuoja kremas veidui, pagamintas iš mango ir avokado sviesto, šilko pudros, simondsijų, levandų bei kitų natūralių eterinių aliejų.
Nors jokių dirbtinių konservantų į produkciją nededama, laikoma kambario temperatūroje ji nuo atidarymo tinka vartoti metus – aliejinėje terpėje nesiveisia bakterijos ir mikrobai, tereikia juos iš indo kabinti švaria mentele.
Kainos nėra žemos, tačiau norėdamos pagaminti kokybišką kosmetiką, anykštėnės gamintojos iš užsienio siunčiasi kokybiškus ir brangius eterinius aliejus, sviestus bei kitus ingredientus, kuriuos vėliau derina su lietuviškais vaistingaisiais augalais.
„Tai ne pramoninė gamyba. Beveik viską atliekame rankiniu būdu, vėliau pačios gaminius ir pakuojame. Kiekvienas muilo gabalėlis išmyluotas, išglostytas“, – pasakojo R.Paramonova.
Klientai tampa draugais
Kosmetikos kūrėjos didžiuojasi, kad per kelerius metus jau turi sukaupusios nemažą būrį nuolatinių pirkėjų iš įvairių Lietuvos kraštų ir net užsienio – Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos, Norvegijos, Suomijos.
„Būna, kad per kokią mugę ateina senutė vėl nusipirkti muilo. Sako, nepigus jis, tačiau kai pernai nusipirko ir prausėsi, tai visi namai ilgai kvepėjo“, – džiaugiasi pirkėjų įvertinimu Renata.
Tiesa, moterys atvirai prisipažįsta, kad vien iš kosmetikos gamybos visos trys pragyventi negalėtų. Todėl tik R.Paramonovai darbas „Gamtos pilnatvėje“ – pagrindinis užsiėmimas, o Ž.Saprigonaitė ir V.Zlatkutė dirba pedagoginį darbą, draugei pagelbėdamos laisvu laiku. O pelną, gautą pardavus gaminius, jos toliau investuoja į gamybą, perka brangius ingredientus.
„Mes laimingos, kad nuolat sutinkame gerų žmonių“, – pasakojo draugės. Pavyzdžiui, jų produkcija susižavėjusi vilniečių menininkų pora – Agnė ir Kęstutis Lasinskai sukūrę padovanojo „Gamtos pilnatvės“ logotipą ir produkcijos įpakavimo dizainą.
Į gamtą – žoliauti
Pasak Ž.Saprigonaitės, lietuviai turi būti laimingi, kad gyvena šalia natūralios gamtos – užsienyje tokių galimybių turi retas kuris. „Pas mus kiekvienoje natūralioje pievoje galima rasti daugybę vaistingųjų augalų“, – džiaugiasi pašnekovės, lietuviškas žoleles panaudojančios ir savo gaminiams.
„Pavyzdžiui, vartojant geležies preparatus, būtinai reikia papildomai gerti vitaminą C, kad organizmas ją įsisavintų. O štai dilgėlėse yra ir geležies, ir vitamino C“, – pateikė pavyzdį Žydrė. Ji pataria sudžiovintų ir sumaltų į miltelius dilgėlių stiebų berti į maistą, o norint dar didesnio efekto – šaukštelį šių miltelių nakčiai užpilti šaltu vandeniu ir rytą išgerti.
Bendramintės nebegeria kavos, o žaliąją arbatą pakeitė savo pačių surinktomis lietuviškomis žolelėmis.
Naudodamos vietines vaistažoles, „Gamtos pilnatvės“ įkūrėjos sukūrė ir kaulažolių tepalą. Jam pagaminti kartu su pelkinės vingiorykštės ir jonažolių aliejų ištraukomis, bičių vašku ir morkų sėklų eteriniu aliejumi jos panaudojo ir vaistinės taukės, liaudiškai vadinamos kaulažole, šaknis. Šias šaknis lietuviai nuo seno naudojo kaulų lūžiams, sumušimams ir kitoms traumoms gydyti, jos turi regeneruojamųjų savybių. Taukės šaknų kosmetikos kūrėjos prisikasa laukinėse pievose.
Skatina pažinti gamtą
„Vaikščioti po pievas ir žoliauti – man didžiulis malonumas. Tačiau labai patinka ir gaminti kremus, muiliukus. Tuomet būtinai užsidegu žvakutę ir pasineriu į gamybos procesą. Nors turiu viską tiksliai suskaičiuoti, nes ir vieno lašelio kartais gali būti per daug, man tai – tikra meditacija“, – džiaugiasi Renata.
Norėdamos ir kitiems žmonėms parodyti gamtos grožį ir teikiamą naudą, trys bičiulės ėmėsi ir kitokios veiklos – organizuoti sveikatos savaitgalius kaimo sodyboje ( su joga, pirties malonumais, natūraliu maistu), savaitės poilsį gamtoje vaikams.
„Norisi sudominti vaikus, kad išjungtų kompiuterius ir išeitų į gamtą, kad mokėtų pažinti augalus, gyvūnus, paukščius, kad šaltinio vandens paragautų“, – sakė R.Paramonova, nei akimirkos nesigailinti, kad Vilnių iškeitė į vaizdingas Anykščių apylinkes.
