Savo gyvenimą kurti Gintaras nusprendė antrame pagal dydį Pietų Afrikos mieste Keiptaune. Šis miestas, šalia kurio susitinka Atlanto ir Indijos vandenynai, stūkso Gerosios Vilties kyšulys ir miesto simboliu tapęs Stalo kalnas, lietuvį žavi savo gamta, lėtu gyvenimo būdu.
Šiuo metu lietuvis jau dešimt metų darbuojasi turizmo srityje – vadovauja kelionių agentūrai.
„Tik atvažiavęs į Pietų Afriką iš karto pastebėjau, kad turizmas čia yra labai perspektyvi veiklos rūšis. Juk žmonės visą laiką keliavo ir keliaus. Čia turizmo rinka kiekvienais metais auga apie 12 proc.“, – teigė pašnekovas.
Vyras pastebi, jog Pietų Afriką taip pat atranda vis daugiau lietuvių, tačiau jų srautai labai menki. Daugiausia šalis pritraukia turistų iš Kinijos, Rusijos, Vokietijos ir Amerikos.
Lietuvis pripažįsta, kad pirmus kelerius metus naujokui turizmo srityje nebūna lengva, nes šalyje gausu kelionių agentūrų, todėl pradedančiajam iš pradžių reikia užsitarnauti savo vardą.
Tačiau pradėti verslą yra lengva. Gintaras, pradėdamas savo verslą, investavo tik 100 dolerių, kad galėtų įregistruoti įmonę.
„Mokesčiai nedideli, tad plėtoti verslą nėra sunku. Be to, šalyje gyvena 49 mln. žmonių, ekonomika kyla“, – sako jis.
Gintaras atkreipia dėmesį, kad dabar naujiesiems verslininkams gali būti sunkiau, nes pasikeitė įstatymai. Į šalį plūsta daug nelegalių emigrantų iš Zambijos, Zimbabvės, Kongo. Todėl Pietų Afrika sugriežtino reikalavimus įvažiuoti į šalį ir pradėti verslą.
Tačiau jei norintis kurti verslą užsienietis turi visus tinkamus dokumentus, jam bus paprasčiau, nes jis šalyje kuria darbo vietas.
Pats pašnekovas naujiems verslininkams siūlytų imtis statybų. Taip pat šalyje jaučiama oro kondicionierių paklausa: vasaros būna karštos, taigi kiekvienas namuose įsirengia oro vėsintuvą.
„Iš Lietuvos galima būtų pradėti vežti alų, nes čia jį eksportuoja iš visų šalių, bet lietuviško dar nemačiau“, – pridūrė jis.
Gintaras yra lietuvių bendruomenės Pietų Afrikoje pirmininkas. Šalyje, kurioje gyvena beveik 50 mln. gyventojų, lietuvių yra tik 100.
„Pusę jų gyvena Keiptaune, kita dalis – Johanesburge. Vienas lietuvis, iš Lietuvos atsivežęs gintaro, daro juvelyrinius dirbinius. Kitas iš Lietuvos eksportuoja „Skydo“ duris. Keletas lietuvių užsiima nekilnojamuoju turtu, bet daugiausia kraštiečių verčiasi ūkininkyste“, – pasakojo pašnekovas.
Pragyvenimas Pietų Afrikoje yra brangesnis nei Lietuvoje. Maistas Lietuvoje yra 20 proc. pigesnis. Didesnės Pietų Afrikoje ir būsto kainos.
„Išsinuomoti mėnesiui butą Keiptauno centre kainuotų apie 10 tūkst. litų“, – teigė verslininkas.
Pašnekovo teigimu, įsidarbinti Pietų Afrikoje taip pat nėra paprasta.
„Gauti darbą yra labai sunku, nes yra daug bedarbių. Bet labai didelė paklausa yra vaistininkų ir gydytojų. Pietų Afrikoje jų labai trūksta. Be to, tai – geriausiai apmokomos sritys šalyje“, – sakė jis.
Lietuvis savo gyvenimą ir toliau sieja su Pietų Afrika. Anot jo, kiti lietuviai, apsigyvenę šioje šalyje, taip pat nežada jos palikti.
„Galbūt mums, lietuviams, priimtina Pietų Afrika, nes yra nemažai sąsajų su Lietuva. Štai pirmos širdies persodinimo operacijos, kuri įvyko 1967 m., pacientas buvo žydas lietuvis. Deimantus šalyje surado žydai litvakai.
Čia yra ir žydų muziejus, įkurtas lietuviška dvasia: yra Lietuvos žemėlapis, pastatyti namukai, kokių dar Lietuvos kaimuose galima rasti“, – pasakojo Gintaras.
