Verslininkas ir politikas Ramūnas Karbauskis – spalvinga ir nepaprasta asmenybė. Šaškių federacijos prezidentas, politinės partijos – Lietuvos valstiečių bei žaliųjų sąjungos lyderis, kultūros mecenatas, visuomenės veikėjas bei filmų kūrėjas aktyvią visuomeninę veiklą derina su vadovavimu bendrovei „Agrokoncernas“.
„Nemėgstu, kai mane vadina verslininku. Taip pat nedalyvauju jokiuose verslininkų renginiuose, daugelio jų net nepažįstu. Taip yra todėl, kad savo laisvalaikį skiriu kitai veiklai“, – lrytas.lt žurnalistui sakė R.Karbauskis.
Klestinčios bendrovės „Agrokoncernas“ savininkas ir vadovas pripažįsta – kelias į verslo aukštumas buvo paremtas kryptingu tikslo siekimu bei veiklos telkimu toje srityje, kurioje sukaupta daugiausia ekspertinio lygmens žinių. Ne paskutinį vaidmenį karjeroje vaidino asmeninės, iš tėvų perimtos vertybės – principingumas ir užsispyrimas.
Pradžia buvo nelengva
„Gimiau ir augau Naisių kaime, kurį šiuo metu tikriausiai žino visa Lietuva. Mano tėtis – agronomas, jis dirbo kolūkio pirmininku, o man buvo autoritetas, tad jau nuo trečios klasės žinojau, kuo tapsiu užaugęs“, – sakė R.Karbauskis.
Verslininkas sėkme vadina tai, kad jam stojant į tuometės Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą prasidėjo kolūkinės santvarkos griūtis. Tapo aišku – tokios tvarkos, kuri buvo anksčiau, jau nebus. Paskyrimo ir darbo kaime niekas neduos, o norint dirbti pagal specialybę – teks ieškoti savo vietos.
Iki tol, kol tapo stambiu žemvaldžiu, R.Karbauskiui teko išbandyti pačias įvairiausias veiklos sritis. Pirmąjį uždarbį studijų metais jis gavo su draugais augindamas petražoles, tačiau vėliau jėgas skyrė kitoms verslo šakoms. Šią raidą R.Karbauskis aiškina paprastai: norint rimtai užsiimti žemės ūkiu, būtina turėti nemažai pinigų tiek technikai, tiek ir žemei įsigyti.
„Gal kai kas galvoja, kad man, kolūkio pirmininko sūnui, nieko netrūko, ir tėtis man davė viską, ko tik reikėjo. Deja, taip nebuvo. Tėtis neturėjo nei namo, nei mašinos, tačiau savo namuose buvo sukaupęs visas Lietuvoje išleistas knygas. Kai ėmiausi verslo, jis vadovavo Babtų sodininkystės ir daržininkystės institutui, tad man negalėjo nei nieko duoti, nei padovanoti“, – sakė R.Karbauskis.
Pirmoji žemės ūkio magnato patirtis versle buvo savarankiškas uždarosios akcinės bendrovės registravimas. Kartu su draugais studentas mynė valdininkų kabinetų slenksčius, daugybę kartų taisė ir keitė bendrovės įstatus.
„Procesas buvo labai sunkus, o jį pabaigę suvokėme: su juo reikės susidurti visiems, kurie tai darys patys. Taip kilo mintis padėti kitiems žmonėms parengti įmonių steigimo dokumentus. Kita vertus, kokia kita veikla galėjo užsiimti pinigų neturintys studentai, jei ne konsultacine?“ – svarstė pašnekovas.
Pagrindinis R.Karbauskio draugas ir partneris taip pat negalėjo pasigirti įtakingais giminėmis. Jo tėvas – mechanizatorius, o mama – melžėja.
Partnerių keliai išsiskyrė
Kitas etapas studentų kurtame, bandymų bei atradimų nestokojusiame versle buvo Maskvoje užmegzta pažintis su puikius ryšius Vokietijoje turėjusiu armėnu.
„Kaune, A.Mapu gatvėje, įsteigėme parduotuvę, kurioje prekiavome kosmetika, rūbais, batais. Skirtingai nuo „valiutinių“ parduotuvių, kur būdavo tik po vieną prekę, mes pirkėjams pateikėme įvairių dydžių asortimentą. Tai, kad atėjus į parduotuvę galima pasimatuoti ir išsirinkti sau tinkantį daiktą, žmonėms buvo tarsi atradimas“, – prisiminė R.Karbauskis.
Net ir bendrą Lietuvos, Rusijos ir Vokietijos įmonę įkūrę Lietuvos žemės ūkio akademijos studentai vis vien neturėjo pinigų prekėms įsigyti. Jas partneriai iš Vokietijos tiekdavo konsignacijos pagrindais, tad pinigai būdavo sumokami jas pardavus.
Į klausimą, kaip laukinio kapitalizmo laikais pavyko įgyti vokiečių pasitikėjimą, R.Karbauskis atsako su šypsena.
„Man tuo metu buvo 20 metų, auginau niekada gyvenime neskustus ūsus, todėl atrodžiau kiek vyresnis. Mes dirbome labai atsakingai, tad užsienio partneriams nekilo abejonių dėl amžiaus“, – sakė pašnekovas.
Ilgainiui studentiško verslo partnerių keliai išsiskyrė, R.Karbauskis grįžo prie savo šaknų, pasuko į žemės ūkį.
„Kai dar žemės negali dirbti pats, gali padėti aptarnauti šią veiklą. „Agrokoncerno“ šaknys siekia 22 metus, kai ėmėmės prekybos trąšomis“, – sakė verslininkas.
Po kelerių metų bendrovė ėmė plėsti savo veiklą, už sukauptas lėšas įsigytas pirmasis traktorius, rusiška sėjamoji bei purkštuvas ir Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų pradėta dirbti nenaudota, dirvonavusi žemė.
Esminis lūžis įvyko po kelerių metų, kai stiprėjant žemės ūkio gamybos bei prekybos sektoriams sulaukta pirmųjų pasiūlymų įsigyti bankrutuojančius ūkius.
„Tik kelis ūkius esame pirkę, kai šie dar nebankrutavo, tačiau juos savininkai norėjo parduoti. Daugelis kitų, taip pat ir Naisių žemės ūkio bendrovė, buvo bankrutuojančios. Mes jas įsigydavome ir gamyba sutvarkydavome taip, kad veikla vėl tapdavo pelninga“, – tvirtino pašnekovas.
Atgaivino nustekentas bendroves
Prisimindamas žemės ūkio bendrovių griūties metą R.Karbauskis pripažino: stiprių ūkių krachą lėmė tai, kad pajus įsigydavo visai su žemės ūkiu nesusiję žmonės, neretai – nusikalstamo pasaulio atstovai.
Kaimo žmonės būdavo bauginami, iš žmonių, nesuvokusių turto vertės, pajai būdavo supirkinėjami naktimis.
„Šiaurės Lietuvoje vyko labai saviti procesai. Pigiai įsigijus žemės ūkio bendrovę, iš jos skubiai išgabenamas visas turtas. Viena pelningai dirbusi bendrovė per metus sugebėjo patirti net 20 mln. litų nuostolių. Banditai tuos pačius grūdus ir pieną pardavė trims skirtingoms bendrovėms, visos jos, pasitikėdamos iki tol sėkmingai veikusiu ūkiu, sumokėjo avansą.
Pinigai išplauti, turtas nežinia kur pradangintas, atsiradę didžiuliai kreditoriniai įsipareigojimai. Mes šią bendrovę nupirkome su visais įsipareigojimais. Tai buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai ūkis iš bankrutavusio vėl ėmė dirbti pelningai. Šiandien tai klestinti bendrovė, žmonės džiaugiasi turėdami darbo“, – prisiminė R.Karbauskis.
„Agrokoncerno“ vadovas tikino: superkant žemės plotus bei ūkius nė vienas žemdirbys nebuvo „nuvarytas nuo žemės“. Žemgrobio etiketę klijuojantiems žmonėms jis siūlo kalbėti konkrečiai ir parodyti bent vieną nuskriaustą ūkininką.
„Yra atvejų, kai, nepavykus sėkmingai ūkininkauti, ūkininkas įsiskolina. Vėliau jis visus kaltina dėl to, kad jo turtas buvo parduotas. Tačiau mes niekada nebuvome tie, kurie tyčia žmogų spaustų. Atvirkščiai, ne vieną šimtą Lietuvos ūkininkų esame už ausų ištraukę, konsultavome, teikėme jiems kreditus. Jokia kita, ypač užsienio kapitalo įmonė, nebūtų žaidusi, o atsiradus įsiskolinimams perduotų antstoliams“, – sakė „Agrokoncerno“ vadovas.
Etiškas elgesys su žemdirbiais bei reputacijos saugojimas, pasak R.Karbauskio, pasiteisino su kaupu. Nors bendrovė valdo didžiulius žemės plotus, kaimynystėje ji neturi priešų.
„Jeigu kas nors parduoda žemę, kurią galėtume dirbti, pirmas mano klausimas: kas ją dabar dirba, ar mes nepažeisime kieno nors interesų?“ – verslo koncepciją atskleidė R.Karbauskis.
Specialistus atsirenka dar mokykloje
Prisimindamas praeitį R.Karbauskis džiaugėsi, jog bankai pasitikėjo žemės ūkio sektoriumi ir suteikė paskolas.
Tiesa, už jas verslininkas privalėjo įkeisti visą savo turtą. R.Karbauskis prisipažino, jog jo paimtų paskolų suma tam tikrais atvejais siekia net pusę milijardo litų.
Bankų pasitikėjimas ir istoriškai susiklosčiusios aplinkybės „Agrokoncernui“ leido ekonomiškai sustiprėti ir atlaikyti skandinaviško kapitalo įmonių ekspansiją.
„Pradėję ekspansiją pirmiausia reikalus susitvarkė Estijoje, paskui žengė į Latviją. Ten užsienio kapitalas sumindė vietinius ūkininkus anksčiau, nei jis spėjo sustiprėti. Pas mus jie atėjo per vėlai, davė laiko sustiprėti ir įsitvirtinti“, – pasakojo verslininkas.
„Agrokoncernui“ plečiant savo veiklą ilgainiui susidurta su globalia problema – ėmė trūkti kvalifikuotų žemės ūkio specialistų, darbas ir gyvenimas kaime praranda prestižą.
„Pati efektyviausia investicija versle – investavus į moksleivį užsiauginti gerą bei lojalų specialistą. Šia linkme mes kryptingai dirbame beveik dešimtį metų. Aš pats asmeniškai dalyvauju susitikimuose su moksleiviais, vertindamas juos dėmesio į pažymius beveik nekreipiu, man svarbiausia motyvacija ir noras dirbti“, – sakė R.Karbauskis.
Prasidės ūkių perskirstymas
Kalbėdamas apie žemės ūkio perspektyvas R.Karbauskis minėjo, jog netolimoje ateityje prasidės globalūs bei tautai reikšmingi procesai. Senstantys ūkininkai nesugebės ūkininkauti, tad pelningai dirbantys ūkiai bus masiškai parduodami.
Ar šie ūkiai išliks lietuvių rankose, ar juos supirks užsienio investuotojai, priklausys tiek nuo politikų, tiek nuo pačių žemdirbių.
„Lietuviai turi potencialą šiuos ūkius išlaikyti savo rankose. Pasikeitęs ir kreditus teikiančių bankų požiūris. Po krizės visi suvokė, kad žemės ūkis – pagrindinis ekonomikos ramstis. Čia nėra nieko gėdingo, taip pat pasaulyje nėra nieko stabilesnio už žemės ūkio sferą. Žmonės gali išsiversti be automobilio, be naujų baldų, tačiau valgyti jie visada norės“, – sakė R.Karbauskis.
Pasitikėjimu paremtas valdymas
„Mūsų bendrovėje sukurta unikali, pasitikėjimu paremta vadybos sistema. Galbūt man pasisekė dirbti tokioje sferoje, kur vadovaujamas pareigas eina kaimuose ir miesteliuose užaugę žemės ūkio specialistai. Jie neturi keistos mokyklos, kuri atsiranda žmogui tapus miestiečiu, – atsiribojimo nuo viso pasaulio, užsisklendimo savo erdvėje“, – samprotavo milijonierius.
„Agrokoncerno“ veiklą koordinuoja direktorių taryba, kurioje dirba ir R.Karbauskio tėvas Česlovas. Bendrovės savininkas pripažino, jog direktoriai jį mato gana retai.
„Bankai ilgą laiką negalėjo suvokti, kaip mes galime taip dirbti, be jokių garantų ūkininkams atiduodami trąšas, o rudenį atgauname pinigus. Mes niekada neprašome garantų, tiesiog pažįstame žmones, žinome jų situaciją. Ši abipusiu pasitikėjimu paremta sistema veikia jau daugybę metų, tad bankams esame ypač patikimi klientai“, – sakė milijonierius.
Bankininkų pasitikėjimą „Agrokoncernui“ įgyti leido ir tai, kad iš žemės ūkio bendrovių pinigai nėra be reikalo imami.
Be to, bendrovės veikla plačiai išskaidyta, tad, ėmus šlubuoti vienam sektoriui, nuostoliai kompensuojami iš kito sektoriaus gaunamomis pajamomis.
„Kita vertus, nesiekiame aprėpti didelio veiklos sričių spektro. Koncentruojamės žemės ūkyje, nes viską suprantame ir žinome nuo a iki z“, – pripažino R.Karbauskis.
Šiuo metu „Agrokoncerno“ grupę sudaro 35 įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 1100 darbuotojų.
Tiki kaimo ateitimi
Atsiskyrėliu verslo pasaulyje save vadinantis milijonierius kasmet milžiniškas pinigų sumas skiria įvairiems kultūros projektams. R.Karbauskio dėka Naisių kaimas tapo žinomas visoje šalyje, čia veikia vienintelis nekomercinis profesionalus teatras, verslininko lėšomis po Lietuvos kaimus važinėja kraujo tyrimus bei prostatos vėžio prevenciją atliekanti mobilioji laboratorija.
Artimiausiuose R.Karbauskio planuose – Baltų arenos statyba gimtuosiuose Naisiuose.
„Savo bei šeimos reikmėms aš išleidžiu kur kas mažiau lėšų, nei skiriu patiems įvairiausiems kultūros projektams remti, labdaringai veiklai. Tai mano, kaip žmogaus ir verslininko, pati geriausia investicija“, – pripažino R.Karbauskis.
Prieš 18 metų dirbdamas su jaunimu, organizuodamas vasaros stovyklas, kuriose pats dalyvauja, milijonierius pripažino šioje veikloje matantis ypač gilią prasmę.
„Visuomenėje jaučiamas didelis atotrūkis, ji nemėgsta turtingų žmonių. Tačiau aš matau, kad žmonės mane mėgsta, nors esu ir turtingas verslininkas, ir politikas. Tai yra ne mano, o vertybių, kurias propaguoju, įvertinimas“, – sakė R.Karbauskis.
Faktai:
Šiuo metu „Agrokoncerno“ grupę sudaro 35 įmonės, kuriose dirba daugiau nei 1100 darbuotojų. Agrokoncerno grupė kasmet plečia savo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.
Agrokoncerno“ įmonių grupėje įvairiose veiklos srityse - trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimo, grūdų ir rapso supirkimo, žemės ūkio produkcijos gamybos, logistikos - dirba daugiau kaip tūkstantis darbuotojų.
Dienraščio „Verslo žinios“ skelbiamame didžiausių Lietuvos bendrovių „Top 500“ (pagal 9 mėn.) veiklos rezultatus sąraše „Agrokoncernui“ atiteko 10-oji vieta.
Nurodoma, jog „Agrokoncerno“ pardavimo pajamos praėjusiais metais išaugo – 19 proc. ir siekė 1,335 mlrd. litų. Šį rudenį įmonių grupė paskelbė sulaukusi rekordinio žieminių kviečių grūdų derliaus, siekiančio 7-8 tonas iš hektaro.
