Augino ir pardavinėjo kalijas
Pirmuosius žingsnius į prekybą D.Dundulis žengė dar būdamas paauglys. Verslininkas nesigėdydamas pasakoja apie tai, kaip jį, dvylikametį, nemenką svogūnų ūkį turėję tėvai vežė į Rygos turgų prekiauti daržovėmis. Pažįstamas vaikinui buvo ir Joniškio turgus, į kurį gabendavo savo išaugintas kalijas ir kiaušinius.
„Tai man nebūdavo prievolė – šį darbą priimdavau su džiaugsmu“, – prisimena D.Dundulis.
Batai, trintukai ir pirmasis sunkvežimis
Tačiau šiandieninio verslo užuomazgos prasidėjo studijų metais. Kaip sako pašnekovas, iš būtinybės pragyventi. Mama tuo metu jau buvo mirusi, sesuo, kaip ir jis, studijavo, todėl šeimą išlaikė vienas tėtis.
„Matydavau, kad tėčiui sunku. O ir jo duodamų pinigų visiškai sudurti galams neužteko“, – sako verslininkas.
Todėl kilo mintis kaimynams atvežti ir parduoti batus. Vėliau iš Maskvos ėmė gabenti anais laikais deficitinius trintukus, pieštukus.
Iš trintukų įsigijo pirmąjį mažo galingumo sunkvežimį. Su juo iš Vokietijos uostų atplukdytas prekes gabeno į kitą tašką. Dažniausiai tai būdavo Maskva. Po kurio laiko atsirado ir antrasis automobilis, o sukaupus lėšų iš Maskvos į Lietuvą juo būdavo parvežamos prekės.
„Studijų laikais buvome lygiai tokie patys, kaip visi. Tik tie, kurie tuomet materialiai gyveno geriau, šiandien gyvena prasčiau“, – kalba D.Dundulis.
Vytis arba užsidaryti
D.Dundulis veiklos ėmėsi su draugu Rolandu Činčiumi. Tai jis pasiūlė prekiauti taip, kaip anuomet būdavo prekiaujama vadinamosiose bazėse.
„Tačiau aš sakiau, kad bazės atgyvens. Todėl susiradome patalpas Verkių g. 29, į kurias veždavome sultis, vandenį. Kartu su sandėliu čia buvo 300–400 kvadratinių metrų erdvės, tilpdavo daugiausia penkių sunkvežimių prekės. Čia ir pradėjome prekybą smulkiu urmu: visų prekių pavyzdžiai – mums už nugaros, o kioskininkams prekes parduodavome blokais“, – prisiminė verslininkas.
Be viso to, prekes verslininkai išvežiodavo po kitas mažas parduotuves.
Tikroji parduotuvė buvo atidaryta 1999-aisiais, išsinuomojus patalpas parduotuvėje „Kometa“.
Šios dvi prekybos vietos dirbo pelningai. Tačiau, anot D.Dundulio, verslą plėtė ir kitas šiandien gerai žinomas prekybos tinklas „Maxima“. Tik jis plėtojosi gerokai sparčiau.
„Puikiai mačiau: arba turime prekybą palikti, arba plėstis. Palyginti su konkurentais, turėjome trūkumą – neturėjome pinigų. Tą pirkėjas aiškiai matė. Kai negali pasiūlyti auksinių lentynų ir auksinių grindų, turi patraukti kainomis“, – pasirinkimą aiškino D.Dundulis.
„Norfa“ - „Rivonos“ priedanga
D.Dundulis atviras: parduotuvės „Norfa“ atsirado tam, kad būtų apsaugota „Rivona“.
„Tuomet mažmeninėje prekyboje taisyklių buvo mažai. Galėjai elgtis, kaip nori. Bet ir tave galėjo visi skriausti – ir valdžios atstovai, ir banditai. Bet koks jėgos struktūros darbuotojas galėjo dusinti, kaip išmanė. „Norfa“ atitraukdavo riziką nuo „Rivonos“, – kalba verslininkas.
Tačiau paklaustas, ar tie laikai buvo sunkiausi įmonės istorijoje, D.Dundulis purto galvą.
„Pats sunkiausias dalykas yra tas, kurio dar nesi įveikęs, kilusi, bet dar neišspręsta problema. O visa tai, kas jau praėję, kelia tik juoką. Tikrai buvo sudėtingų situacijų. Puikiai atsimenu 1998 m. Rusijos krizę. Tai buvo košmaras: kas mėnesį įmonė skaičiuoja nuostolius, o atlyginimus turi mokėti. Kiek tai truks – nežinojome. Lygiai taip pat buvo ir per pastarąjį sunkmetį. Pagal rezultatus jau 2008-aisiais matėme, kad ji ateina, tačiau to darbuotojai dar nebuvo supratę. Tikroji krizė prasidėjo 2009-ųjų sausį“, – pasakojo D.Dundulis.
Pasiuskit ir darykit, ką norit
Iššūkiai, sunkumai, pakilimai ir nuopuoliai. Ir visa tai – tavo, įmonės savininko, galvos skausmas ne metus ir ne dvejus. Samdomam darbuotojui gerokai paprasčiau: įgriso, dėjai pareiškimą ant stalo ir išėjai laimės ieškoti.
„Būna, kai pagalvoji: kam man to reikia, – neslepia pašnekovas. – Pasiuskit ir darykit, kaip norit. Bet kai paskui pačiam reikia dvigubai daugiau išsrėbti, pastaruosius penkerius taip nebekalbu“, – juokiasi D.Dundulis.
Jis yra galvojęs, ką darytų, jei metų metus augintą verslą nustumtų į šoną.
„Kažką vis tiek reikėtų daryti. Jei nedirbsi, degraduosi. Tie, kas visą gyvenimą kažką darė, ir toliau darys. Gali eiti dirbti pas kitą. Tačiau pripratus, kad niekas nekomanduoja, būtų labai sunku. Imdamasis kito verslo iš pradžių patirsi sunkumų, nuostolių. Tad kam parduoti tą, ką jau turi?“ – svarsto „Norfos“ savininkas.
Verslininkas sako nejaučiantis, kad dirba vienoje įmonėje. Mat „Rivonai“ priklauso ne tik mažmeninė prekyba, logistika, bet ir gamybos padaliniai. D.Dundulis prisimena, kaip prieš trejus ketverius metus buvo paniręs į pieninės reikalus, dabar – į kulinariją. Šiam sektoriui, pasak pašnekovo, didelio dėmesio reikės dar metus.
Mat modernizuodama gamybą įmonė kulinarijos liniją perkėlė iš Rokiškio į Kėdainius.
Beje, būtent sprendimą modernizuoti – tik tąkart prekybą, ne gamybą – D.Dundulis laiko teisingiausiu, padarytu per visą įmonės gyvavimą. „2007-aisiais ėmėme stipriai eiti į priekį technologiniu atžvilgiu. Mums krizė pasisuko pačiu laiku, nes įdiegti naujoves, kai ekonomika kyla, labai sunku“, – sako D.Dundulis.
Negerai, bet kitaip neišeina
D.Dundulis pripažįsta – neteisinga prekybininkui turėti gamybos įmones. Tačiau kitaip rinkoje neišsilaikytų.
Matematika, kurią dėsto pašnekovas, paprasta: palyginti su didžiuoju konkurentu, „Norfos“ apyvarta triskart mažesnė. Todėl pieno tiekėjas didžiausiam prekybininkui siūlo produkciją mažesne kaina nei kitiems.
Kadangi pienininkams kompensuoti šią nuolaidą reikia, pinigus susigrąžina didesnėmis kainomis prekiaudami su mažesniais rinkos dalyviais. O savas gamybos padalinys, kaip teigia D.Dundulis, leidžia „Norfai“ išlaikyti mažesnes kainas.
Nors „Norfa“ Lietuvos rinkoje jau įsitvirtinusi, tačiau kalbos apie naujo žaidėjo „Lidl“ atėjimą verčia suklusti. D.Dundulis nesislepia po diplomatiškomis frazėmis ir pripažįsta, jog tai vers pasitempti, o laimės pirkėjai.
„Bet koks papildomo kasos aparato atsiradimas mums turi reikšmės. „Lidl“ tikrai pasiglemš dalį apyvartos. Tik klausimas – kiek. Jei rinka kils, jau esantys prekybos tinklai nieko nepajus, o jei rinka stovės, apyvarta kris. Labiausiai tą pajus tie, greta kurių „Lidl“ stovės arčiausiai“, – mintimis dalijasi verslininkas.
Eina į Baltarusiją
„Norfos mažmena“ labai lietuviškas tinklas ne tik todėl, kad jo savininkai – lietuviai. Tačiau ir dėl to, jog jokioje kitoje valstybėje „Norfos“ parduotuvių nerasite.
Vis dėlto padėtis netrukus gali pasikeisti. D.Dundulio valdoma įmonė gali dar šiais metais pradėti parduotuvės statybas Baltarusijoje. Verslininkas tikisi, kad tam leidimas bus duotas visai netrukus. Tuo plėtros planai Baltarusijoje nesibaigia – iš viso čia yra nupirkti septyni sklypai, kuriuose turėtų iškilti „Norfos“ parduotuvės.
Po 2000-ųjų „Norfa“ buvo atidariusi parduotuvę Maskvoje. Tačiau, nors ji dirbo pelningai, buvo nuspręsta daugiau į šią šalį neinvestuoti.
„Ieškojau patalpų nuomai. Tačiau mums siūlytos sutartys buvo labai rizikingos: pasidarai remontą, o sutartis – metams. Kadangi laikyti vieną parduotuvę nevertėjo, šio plano atsisakėme. Visada sakau: jei nori versle palaidoti pinigus, geriau užsiimk labdara“, – savo verslo samprata dalijasi D.Dundulis.
Nuliūdino labdaros dalytojai
Verslininkas yra įkūręs savo verslo fondą. Sako taip pasielgęs dėl to, kad daugelis labdaros dalybos renginių jam kelia įtarimų.
„Teko patirti, kad labdaringų renginių tikslas – ne tiek padėti žmonėms, kiek pasipelnyti labdarą administruojantiems asmenims. Mano nuomone, žmogų, kuriam reikalinga parama, pasiekia apie 30 proc. surinktos paramos. Esame siūlę panašių daiktų pirkti pigiau, tačiau to niekam nereikėjo“, – teigia verslininkas.
