Paradoksalu, bendrovės „Biotechpharma“ įkūrėjas ir vadovas jau pensininkas.
Tačiau energija jis trykšta labiau negu daugelis trisdešimtmečių, kasdien einančių į darbą ir namo. Tokį gyvenimą, kai žmogus atidirba savo darbo valandas, o po to namuose sėdi priešais televizorių su alaus skardine, jis vadina veikla.
„Iš tokios veiklos irgi gali užsidirbti milijoną. Kiekvieną mėnesį atsidėk po 1 000 litų. Po dešimt metų turėsi 120 tūkst. litų, o po šimto metų – tu jau milijonierius“, - profesoriaus balse girdėti ironijos gaidelė.
Verslas yra pelnas
Pirmiausia, kas yra verslas? Tai pelno siekimas. Jeigu nesieki pelno, tai nėra verslas, o tik veikla. Žmonės, kurie nenori gyventi nuo algos iki algos, atidirbti savo darbo valandas ir milijoną susitaupyti per šimtą metų, ir imasi verslo.
„Verslas reiškia, kad darbo valandų neskaičiuojate, nes tai yra visas jūsų gyvenimas. Bet dar svarbiau suvokti, kad pinigai savaime nėra veiklos tikslas. Kiekvienas verslas turi turėti misiją – kokią naudą, išradimą, paslaugą, prekę pasiūlysite, kuri pagerins žmonių gyvenimus? Būtent už tai visuomenė yra pasiryžusi jums atsilyginti“, - paaiškina V.Bumelis.
Jis pats tvirtina, kad niekuomet nesiekė būti turtingas, tačiau jam labai patiko mokslas. Ir dabar profesorius tvirtina, kad didžiausias jo turtas yra ne pinigai, o, tai, ką jis pavadina kilnojamuoju turtu bakstelėdamas pirštu sau į smilkinį.
„Didžiausias turtas – žinios. Už jas nereikia mokėti jokių mokesčių, galima pervežti per sienas nemokant muitų ir jis niekuomet nesudegs ar nenuskęs. Jeigu siekiate turto – siekite žinių. Už jas galite nusipirkti laiko, pavyzdžiui, pasamdyti žmogų, kuris nupjautų veją kieme, o tuo metu jūs galėsite tą laiką investuoti į žinias – paskaityti knygą ar pasiklausyti geros muzikos“, - paaiškina pašnekovas.
Parduoda žinias
Tai, ką dabar rinkai siūlo aukštųjų biotechnologijų bendrovė „Biotechpharma“, yra žinios. Sostinės „Santaros slėnyje“ neseniai atvertame naujame 70 mln. litų kainavusiame bendrovės pastate cirkuliuoja ypatingai švarus oras. Pastate veikia mokslinių tyrimų centras ir gamybinė laboratorija. „Biotechpharma“ kuria preparatus pagal klientų užsakymus. Sukūrusi ir išbandžiusi technologiją, ją atiduoda gamintojui. V.Bumelio teigimu, tai yra tikroji žinių ekonomika, kai preke tampa ne galutinis produktas, o pačios žinios.
Šią idėją V.Bumelis brandino nuo 2004 metų ir pats pripažįsta, kad kiekvienai idėjai subrandinti prireikia ne vienų metų.
Anksčiau V.Bumelis vadovavo bendrovei „Sicor Biotech“, kurią įsigijo tarptautinė bendrovė „Teva“. Šį įmonė Lietuvoje iki šiol gamina įvairius biopreparatus, skirtus, pavyzdžiui, vėžiui gydyti. Šią bendrovę V. Bumelis užaugino įrodęs, ką galima užsidirbti iš mokslo pasiekimų Lietuvoje.
Lietuviai - protingi
„Esu apkeliavęs daugybę pasaulio šalių ir iš patirties galiu pasakyti, kad lietuviai yra labai protingi, turi puikų genomą. Mes tikrai ne prastesni už kitus, o geresni ir galime kurti tai, kam reikia žinių. Yra sričių – lazeriai, biotechnologijos, medicina – turime tikrai didelį įdirbį ir patirties, todėl galime toliau šias sritis plėtoti“, - sako V.Bumelis.
Jis įsitikinęs, kad tokia maža šalis kaip Lietuva turi galimybę vystytis ir pasivyti Vakarus tik investuodama į žinių ekonomiką, kuriančią didelę pridėtinę vertę. Nes gamindami tik sūrius ir augindami obuolius greitai turtingi nebūsime.
„Lietuviai, mano nuomone, verslūs žmonės. Kaip kitaip vertinti, kai Lietuvoje turime apie 70 tūkst. žmonių, įsteigusių savo verslą? O juk daugelis įmonių neišgyvena nė vienų metų.
Galbūt esame šiek tiek konservatyvūs, dar bijome, kad nepavyks. Atsargumas nėra blogai, tačiau nereikia ir bijoti. Jeigu vieną kartą nepavyksta, tai pamoka. Stokis ir daryk dar kartą, kol pavyks“, - sako V.Bumelis.
Jis įsitikinęs, kad jauniems žmonėms dabar puikus laikas kurti žiniomis paremtą verslą, kuriam nereikia didelių pradinių investicijų. Jeigu turi gerą idėją, susikurti lanksčią darbo vietą nesudėtinga ir nereikia milijono pradinių investicijų.
Todėl nenuostabu, kad jaunų verslininkų pastebimai padaugėjo. V.Bumelis sako, kad toli gražu ne visus juos lydės sėkmė, tačiau ta verslo patirtis ir skonis net ir nesėkmės atveju greičiausiai išliks visam gyvenimui, tad beliks bandyti dar kartą.
Pensininkas į pasą nežiūri
Klausantis V.Bumelio, sunku patikėti, kad jis jau pensininkas, ir juo labiau sunku įsivaizduoti jį sėdintį savo sodybos verandoje, o ne stovintį prie šiuolaikiškos įmonės vairo. „Vienas geras mano bičiulis kartą man pasakė: „Vladai, viskas, kas parašyta tavo pase, – yra netiesa, išskyrus tavo vardą ir pavardę. Niekada nežiūrėk į tautybę ir į gimimo datą. Jeigu galvosi, kad esi senas, tai taip ir jausiesi“.
Šitą atsimenu iki šiol ir apie metus negalvoju išvis“, - sako V.Bumelis, net ir dabar galvoje brandinantis naujus verslo planus.
Tapęs vienu iš SEB projekto „Start Talk“ mentoriumi, šiandien jis savo patirtimi dalijasi su pradedančiais verslą žmonėmis. Daugiau patarimų jaunam verslui galite rasti www.seb.lt skiltyje „Infobankas“.
V.Bumelio taisyklės pradedančiam verslininkui
Apie ryžtą. Ar esi pasiryžęs savo verslui skirti 25 valandas per parą? Verslininkai nedirba po 8 valandas. Jie dirba visą laiką. Kitaip geriau net nepradėkite.
Išmokite parduoti. Jeigu ėmėtės nuosavo verslo, privalote išmokti būti pardavėju. Ką bedarytumėte, jeigu nemokėsite parduoti, neturėsite pelno. Tam tinka net pats paprasčiausias pardavėjo darbas.
Misija. Pinigai nėra verslo tikslas. Tai – tiesiausias kelias į nesėkmę. Misija yra padėti visuomenei savo preke, paslauga ar žiniomis.
Aiški strategija. Aiškiai nusistatykite savo tikslus ir planą, kaip jų pasieksite. Drausmingai laikykitės plano. Drausmė yra vienas svarbiausių dalykų versle.
Apie klaidas. Nebijokite daryti klaidų. Kas nedaro klaidų, tas nieko naujo nemėgina sukurti. Bet nedarykite tos pačios klaidos du kartus – tai nedovanotina. Judėkite į priekį. Rizika. Nebijokite rizikuoti. Paprastai galioja taisyklė: kuo didesnė rizika, tuo didesnė grąža. Bet rizika turi būti valdoma, o ne valdyti jus.
