Vieną praėjusių metų gruodžio pavakarę Biržų padangė nušvito visomis spalvomis. Taip fejerverkų salvėmis buvo vainikuotas didžiausios šio miesto darbdavės – „Biržų duonos“ 60-ies metų jubiliejus. Beveik bankrutavusi ir vėl antram gyvenimui prisikėlusi įmonė dideliais žingsniais veržiasi pirmyn.
Skolos, vagystės ir sovietinis tvaikas
„Biržų duona“ jau daugiau kaip dešimtmetį priklauso Kurganovų šeimai. Šią įmonę jie privatizavo per kelis etapus, o 2000-aisiais tapo visateisiais jos savininkais.
„Biržų duonos“ direktorius Viktoras Kurganovas į įmonę atėjo 1996 m. Prieš tai jam teko dirbti ir maisto, ir kailių pramonėje, kol vieną dieną buvo pakviestas vadovauti tuomet merdinčiai, sovietmečiu tebealsuojančiai provincijos kepyklai.
Paskendusią skolose, išvogtą ir toliau vagysčių kamuojamą miesto kepyklą, kurioje dirbo 70 nepatenkintų žmonių, paveldėjo V.Kurganovas. Dar prieš jam įžengiant į kepyklą, čia nutiko nelaimė – žuvo darbuotojas. Ir šiaip iš skolų niekaip negalinti išsivaduoti Biržų įmonė už nelaimingą atsitikimą šeimai turėjo sumokėti 200 tūkst. kompensaciją.
„Viskas buvo pasenę, jokių investicijų nedaryta – įranga sena, pastatai nerenovuoti. Kitaip tariant, nei švaros, nei tvarkos“, – tai, ką teko išvysti vyresniajam Kurganovui, pasakojo jo sūnus, komercijos direktorius Andrius Kurganovas.
Tuomet, kai įmonei pradėjo vadovauti naujasis vadovas, jos metinė apyvarta tesiekė 2 mln. litų. Palyginimui, praėjusiais metais ji jau buvo išaugusi iki 29 mln. litų. Kažkada nedidelė, tik Biržams bei aplinkiniams kaimams ir miesteliams žinoma duonos kepykla, atsiradus tikriems šeimininkams, sugebėjo išsikovoti vietą didžiausių šalies kepyklų penketuke.
Riekelė šilumos, kąsnelis laimės
Andrius augo valgydamas dabar jų šeimai priklausančios kepyklos duoną.
„Gyvenome daugiabutyje, kurio pirmame aukšte buvo maisto prekių parduotuvė. Atsimenu tas mašinas, kurios atveždavo dar šiltą, nefasuotą duoną. Ir tą nepakartojamą duonos kvapą“, – prisimena A.Kurganovas. Tada nei minties nekilo, kad jis galėtų būti šios kvapnios duonos kepyklos šeimininku.
Vaikystės prisiminimai sutilpo į kepyklos šūkį: „Riekelė šilumos, kąsnelis laimės.“
Konkurencija vertė judėti į priekį
Tais metais, kurie atgyja Andriaus prisiminimuose, kepykla kepė tik duoną.
Aštrėjanti konkurencija prie įmonės vairo stojusiam V.Kurganovui neleido delsti nei minutės.
Duonos gaminiais ir neįmantriais riestainiais garsėjusi kepykla buvo priversta ieškoti tokio kelio, kuris padėtų ne tik išgyventi, bet ir judėti į priekį. Sprendimas didinti asortimentą pasiteisino su kaupu.
„Įkūrėme dar vieną cechą, kuriame pradėjome kepti bandeles. Iš pradžių labai primityviai, rankiniu būdu. O šiuo metu jau yra trys cechai. Viename kepame duoną, kitame – bandeles, trečiame – sausainius. Kepame tokius produktus kaip duonos lazdelės, daugybę sausainių rūšių, prancūziškus sausainius „Macarons“ bei „Kaneles“.
Mūsų strategija buvo neprisirišti prie duonos, bet plėtoti asortimentą. Jei būtume likę tik prie duonos, įmonė nebūtų tiek pasiekusi, nebūtų atlaikiusi konkurencijos“, – įsitikinęs A.Kurganovas.
Čia gyvena gerosios bakterijos
Besižvalgydama naujovių, modernizuodama technologijas, kurdama naujus gaminius, kepyklos komanda dėjo visas pastangas, kad išsaugotų senąsias duonos kepimo technologijas. Įmonė iki šiol saugo dešimtmečius, o gal ir šimtmečius - nelygu iš kokios močiutės kamaros atkeliavusį duonos raugą ir tikisi, kad jį, nuolat pamaitintą ir atgaivintą, naudos dar ne viena karta. Tos raugo bakterijos, anot pašnekovo, tiesiog gyvena kepykloje. Bet jos gerosios, nes be jų nebūtų tokios duonos, kokią skanauja visa Lietuva.
Tai ir yra „Biržų duonos“ skiriamasis bruožas, nes dauguma didžiųjų kepyklų su tradiciniu raugo nežaidžia, joms užtenka mielių. O jei ir panaudoja raugą, tai tik miltelių pavidalu.
Kepyklos šeimininkai pripažįsta, kad senoji technologija apsunkina gamybos procesą, nes raugui ir duonos plikiniams reikalinga erdvė, daug talpų.
„Reikalingos atitinkamos žinios, nes kiekvienas gaminys turi savo specifiką“, – prisipažįsta vienas iš Biržų kepyklos vadovų.
Eksporto vartai veriasi vis plačiau
Biržai didžiuojasi, kad vis dažniau svečių šalių parduotuvėse užtinkami produktai tebenešioja jų miesto vardą. Su tuo vardu ji nugula Graikijos, Ispanijos, Anglijos, Rusijos ir netgi tolimosios JAV lentynas. Tiesa, eksporto vartai atverti neseniai, bet pro juos su kiekviena diena vis daugiau ir daugiau biržietiškos duonos ir įvairių skanėstų gula ant užsieniečių stalo. Šiuo metu eksportuojama iki 6 proc. gaminių.
„Visai sėkmingai mūsų šaldyta duona keliauja į Ameriką. Šiek tiek duonos parduodame Anglijoje, Airijoje. Duonos lazdelės, kiti gaminiai į kitų šalių prekybos tinklus keliauja su tų tinklų ženklu“, – pasakojo A.Kurganovas.
Dar sunku kalbėti apie pasaulio didžiuosius, kai Lietuvoje tik pastaruoju metu „Biržų duonai“ duris atvėrė visi didieji prekybos tinklai.
„Prekybos tinklai nėra guminiai, jie negali priimti viso asortimento, kurį mes siūlome.
Tačiau pagrindinius mūsų gaminius dabar jau galima juose rasti. Daugybę „Biržų duonos“ produktų mes pardavinėjame nesisteminėje mažmenoje – mažose parduotuvėlėse, turguose“, – tiems, kurie vis dar pasigenda sparčiai populiarėjančių Biržų kepyklos gaminių, aiškina vienas iš įmonės vadovų.
Įmonė taip pat valdo aštuoniolika savo vardo parduotuvių, kurių galima rasti daugelyje Lietuvos miestų.
Pirkėjai ištikimi tradicinei duonai
Šiuo metu „Biržų duona“ gamina 146 produktus. Savininkai nusprendė asortimento nebedidinti, jau veikiau atsisytų gaminių, kurie yra nepaklausūs.
„Didėjant produktų kiekiui, mums gerokai apsunksta gamyba“, – priežastis aiškina A. Kurganovas.
Jo žodžiais, kai kurie produktai reikalauja ypatingai kruopštaus ir ilgo darbo, todėl iškepamas tik nedidelis jų kiekis.
Sėkmingiausiu produktu duonos kategorijoje biržiečiai vadina jų tradicinę duoną.
„Turime ir „Senolių“ duoną, kuri kepama tik iš ruginių miltų. Iš šių miltų taip pat kepama populiarioji „Liliputo“ duonelė. Tarp pirkėjų populiarūs apvalūs „Šeimininkės“ duonos kepaliukai, sumuštinių duona su moliūgų sėklomis. Rinkos tyrimų duomenimis, mūsų pagamintos duonos lazdelės yra tikrai vykęs produktas“, – sėkmingiausius „Biržų duonos“ produktus vardija komercijos direktorius A.Kurganovas.
Parduodama daug sveriamų „Biržų duonos“ produktų, todėl pirkėjai ne visada ir susigaudo, kas juos pagamino. Tarkim – biržiečių kepti sveriami sausainiai, kurių pateikiama daugybė rūšių.
A.Kurganovo žodžiais, „Biržų duonos“ gaminiai nėra nei tarp brangiausių, nei pigiausių kepinių. „Negalime būti labai pigūs, nes kepame duoną pagal visas senas technologijas, o tam reikalingos didesnės sąnaudos. Be to, nuolat norisi stebinti savo vartotoją ir naujienų, ir skonių įvairove. Papirkti kokybe. To padaryti pačiomis minimaliausiomis priemonėmis ir sąnaudomis tiesiog neįmanoma“, – neslepia pašnekovas.
Lietuviai virsta šviesios duonos valgytojais
Įmonės šeimininkų pastebėjimu, skirtingi Lietuvos regionai mėgsta skirtingą duoną.
„Aukštaitija – juodos duonos valgytojai. Žemaitijoje, pajūryje žmonės yra labiau įpratę valgyti šviesią duoną“, – pasakojo A.Kurganovas. Tiesa, ryškėja bendra tendencija, kad lietuviai juodos duonos kasmet suvalgo vis mažiau.
Keičiantis kartoms duonos valgytojų skoniai ir mados keičiasi. Kažkada buvusio labai populiaraus batono su karotinu šiuo metu beveik niekas nekepa. O štai duona ar batonas, iškepti su grūdais, prieš penketą metų pirkėjams buvo tapę naujiena, o dabar – įprastas dalykas.
Prekiaujant duonos gaminiais užsienyje pirmuoju numeriu „sugroja“ prisiminimai.
„Dirbame su klientais, kurie pardavinėja duoną emigrantams iš Rytų Europos. Tie pirkėjai pageidauja prisiminimų keliančių produktų. Štai kažkada Lietuvoje buvo populiari „Borodino“ duona. Ji iki šiol kepama ir sėkmingai parduodama. Lietuvoje ji nėra populiari, o štai užsienyje – tik paduok“, - sakė A.Kurganovas.
Konservantų ir papildų nereikia
Biržuose duona kepama pagal tokias technologijas, kad jai jokių priedų, konservantų, papildų nereikia.
„Visą procesą turime išlaikyti natūralų, kitaip iš viso turėtume keisti technologiją. Todėl visa mūsų duona yra sveika. Kas kita – konditerija. Čia, matyt, visos šios industrijos problema, kad šiai dienai jau nenaudojamas margarinas arba uogienė, kuri būtų termiškai stabili ir kepant neišvirtų ar neišgaruotų. Todėl yra naudojami įvairūs priedai. Tačiau negalima sakyti, kad ten yra viena chemija. Tiesiog yra naudojama daugiau krakmolo.
Siekime gaminti kuo sveikesnį gaminį. Mūsų šeima pati domisi sveika mityba, todėl norime, kad ir mūsų gaminiai atitiktų tuos lūkesčius“, – tvirtina jaunesnysis įmonės vadovas.
„Biržų duona“ pabandė kepti kelių rūšių ekologišką duoną, tačiau greit įsitikino, kad Lietuvos žmonės dar labai mažai į tai kreipia dėmesį.
„Dauguma pirkėjų neįžvelgia skirtumo, nesupranta, kad visi jos gamybai panaudoti produktai yra pirkti iš sertifikuotų ūkių. Todėl natūralu, kad gaminys yra šiek tiek brangesnis. Kita vertus, mes kepame natūralią duoną be jokių priedų, taigi ji nelabai ir skiriasi nuo ekologiško gaminio“, – tikino A.Kurganovas.
Zuja tarp Biržų ir Vilniaus
V.Kurganovui stojus prie įmonės vairo, ji kasmet tik stiebiasi aukštyn.
„Įmonė vystosi labai tolygiai, nėra didelių šuolių. Turime tikslų ir palaipsniui jų siekiame“, – pasakoja provincijoje įsikūrusios įmonės bendraturtis A.Kurganovas.
Darbas Lietuvos pakraštyje turi ir savų privalumų, ir savų trūkumų.
„Iš pirmo žvilgsnio čia dirbti pigiau, nes kai kurios paslaugos pigiau kainuoja. Tačiau Biržai gan atoki vietovė, taigi brangsta logistikos sąnaudos. Be to, sunku pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, įkalbėti specialistus atvykti pas mus“, – provincijos verslo pliusus ir trūkumus vardija pašnekovas.
Pat Andrius nuolat zuja tarp Biržų ir Vilniaus. Pasak jo, komercijos skyriaus žmonės – ne gamybininkai, jie kuo puikiausiai gali tvarkytis ir sostinėje, ir kituose miestuose.
Vilniaus Gedimino technikos universitete baigęs pramonės inžinerijos, o Vilniaus universitete – rinkodaros studijas, Andrius, galima sakyti, net trumpam nenutolo nuo Biržų. Kiekvieną laisvesnę minutę, kiekvieną vasarą leido Biržuose, padėjo šeimai šeimininkauti jiems priklausančioje kepykloje.
Šiais metais baigė dvejų metų studijas Psichologijos akademijoje. Kodėl?
„Dirbdamas supratau, kad daug dalykų priklauso nuo bendravimo su žmonėmis, nuo jų psichologijos. Kita vertus, norisi ir save labiau pažinti“, - neslėpė pašnekovas.
Jis teigė esantis iš tų žmonių, kurie mano, kad žmogus turi nuolatos mokytis, tobulėti, atsakinėti į sau rūpimus klausimus, skaityti, domėtis.
„Besimokydamas gali praplėsti akiratį, matyti platesnį ir gilesnį kontekstą. Ne tik kepti duoną, bet kurti ir kuo nors prisidėti prie savo bendruomenės“, – svarstė vienas iš „Biržų duonos“ savininkų.
Jis džiaugiasi, kad šią vasarą Biržuose, miesto šventės metu, pavyko surengti bėgimo maratoną. Tiki, kad tai taps gražia tradicija.
Andrius yra bėgimo entuziastas, daugiau kaip penketą metų bėga visą maratoną. „Bėgimo, sveikos gyvensenos kultūra šiuo metu labai populiari. Man tai be galo smagu matyti. Bėgimo atvedimas į Biržus išjudino regioną“, - džiaugėsi jaunasis verslininkas.
Planuose – mažų kepyklėlių tinklas
Kokią įmonės ateitį mato jos šeimininkai?
„Regiu inovatyvią įmonę, kuri dirba ne tik vietos rinkai, bet ir eksportui, kuri, gebėdama kurti naujus gaminius, išlaiko senąją lietuvišką duonos kepimo tradiciją. Nors mūsų įranga moderni, bet mes kepame akmeniniuose pečiuose – taip kaip buvo daroma šimtmečiais. Tiek, kiek kompanija gyvuos, mes sieksime išlaikyti tradiciją. Išsaugoti tai, ką esame paveldėję iš savo protėvių“, – „Biržų duonos“ ateities scenarijų piešia verslininkas.
Tačiau jis pripažįsta, kad įmonė vien dėl gražios idėjos neišgyvens. Konkuruojančioje rinkoje nesiliauna savotiškas karas. Todėl gamintojai ketina kepti tuos naujus produktus, kokių nori vartotojas.
Sėkmingai besiplečiančių mažų kepyklėlių ir nuosavų atokiau nuo didžiosios kepyklos įkurtų „Kepinių namų“ pavyzdys „Biržų duonos“ savininkus įkvėpė plėsti jų tinklą. Ši idėja jau yra įtraukta į ateities planus.
Pokalbio pabaigoje biržietis A.Kurganovas patikino: planų ir norų yra tiek daug, kad Biržų kepyklos krosnys tikrai neužges.
Faktai:
Kepykla atidaryta 1953 metais.
Kepykloje dirba 320 žmonių.
Darbas vyksta keturiomis pamainomis.
