Pirmieji treji veiklos metai jaunam verslininkui atnešė tik nuostolių, tačiau nesėkmės K. Juščiaus nesugniuždė. Rankų nenuleidęs šiaulietis sukūrė kompaniją „Baltic Champignons“ ir ji tapo didžiausia grybų augintoja bei vienintele grybienos auginimo terpės gamintoja Baltijos šalyse.
K. Juščiaus kompanija savo padalinių turi ir Lenkijoje bei Rusijoje, o keturiuose Lietuvoje esančiuose fabrikuose dirbantys 500 žmonių apie ekonomikos krizę žino tik iš laikraščių ir televizijos – per sunkmetį „Baltic Champignons“ darbuotojų skaičius nesumažėjo, o jų atlyginimai išaugo.
Idėja gaminti girą kilo dvylikamečiui
Portalui lrytas.lt K. Juščius sakė, kad idėjų, kaip būtų galima užsidirbti pinigų, nestokojo nuo mažens. Sulaukus dvylikos metų šiauliečiui kilo idėja gaminti girą.
„Tuo metu žmonės buvo įpratę girą pirkti iš gatvėje stovinčių cisternų. Nors to gėrimo tikra gira pavadinti tikrai nebuvo galima, ją miestiečiai pirkdavo trilitriniais stiklainiais. O mano močiutė virė išties labai skanią kaimišką girą su duonos plutele ir razinomis.
Pagalvojau, kad būtų pelninga pardavinėti pagal močiutės receptą pagamintą girą. Netgi buvau paskaičiavęs, kiek reikėtų pinigų jos gamybai, kokia būtų šio gaminio savikaina. Buvau įsitikinęs šio verslo sėkme, nes žmonės buvo įpratę pirkti girą, o čia jiems būtų pasiūlytas daug geresnis produktas“, – vaikystėje sukurtą verslo planą prisiminė K. Juščius.
Tačiau tuomet artimieji iš dvylikamečio pasvarstymų tik pasijuokė.
„Suaugusieji sakė, kad čia visiška nesąmonė. Tačiau prabėgo ketvirtis amžiaus ir vaikščiodamas po Palangą pamačiau gatvėje pardavinėjamos giros statinę, o paragavęs supratau, kad ji labai panaši į tą, kurią gamino mano močiutė. Kažkas juk šią mano vaikystės idėją realizavo „, – sakė K. Juščius.
Paauglys sumanė auginti svogūnus
Pirmą verslo projektą palaikomas artimųjų K. Juščius įgyvendino būdamas penkiolikos metų.
Paauglys nusprendė, kad būtų pelninga pas močiutę kaime auginti svogūnus. Šįkart K. Juščiaus pasiūlymui artimieji pritarė.
„Į šį projektą įtraukiau ir mokytojomis, gydytojomis, teisėjomis dirbančias tetas. Nusprendžiau, kad reikia pasodinti 25 arus svogūnų, o derlių parduoti perdirbimo fabrikui. Man teko viską suplanuoti, suskaičiuoti, nupirkti sodinukų.
Užauginome 6 tonas svogūnų. Pelno gavome po rublį už kilogramą. Mano dalis šiame projekte buvo 25 procentai, taigi gavau 1500 rublių. Tiek tada kainavo motociklas „Jawa“, kurį svajojau įsigyti“, – pirmąjį sėkmingą verslo projektą prisiminė K. Juščius.
Nusipirkti motociklo vaikinui nepavyko, nes tuomet buvo deficito laikai – galėjai turėti pinigų, tačiau neturėti galimybės už juos nusipirkti norimą daiktą. Ieškoti motociklo tėvo lydimas K. Juščius vyko net į Rygą. Neradus motociklo ir Rygos parduotuvėse tėvas K. Juščiui patarė neliūdėti, o uždirbtus pinigus panaudoti jo seno automobilio VAZ 2103, kurį pažadėjo atiduoti sūnui, remontui.
„Paklausiau tėvo patarimo ir dar nesulaukęs pilnametystės turėjau savo automobilį su patobulinta išore ir puikia garso aparatūra“, – sakė K. Juščius.
Pinigų užsidirbo ir studijuodamas
Baigęs vidurinę mokyklą K. Juščius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti gamybos organizavimo (verslo administravimo).
„Kad būsiu grybų augintojas, žinojau jau stodamas į universitetą“, – prisiminė K. Juščius.
Tokį apsisprendimą lėmė ir nuojauta, ir pažintis su šioje srityje jau dirbančiais verslininkais.
„Kitą vasarą po svogūnų auginimo laikraščiuose radau straipsnį apie grybus auginantį žmogų. Tuo metu miškuose surenkami grybai buvo vežami į Lenkiją, o aš nusprendžiau ten nuvežti to žmogaus pagamintų grybų. Nuvykau pas tą grybų augintoją, pažiūrėjau, kaip jis augina, sutariau dėl grybų pirkimo, bet paaiškėjo, kad pievagrybių Lenkijoje galima įsigyti pigiau nei Lietuvoje.
Tačiau idėja, kad praktiškai iš nieko (šiaudų tuo metu buvo galima gauti vos ne veltui) galima gauti produktą, patiko. Ėmiau tuo domėtis“, – sakė K. Juščius.
Temą pirmajam kursiniam darbui K. Juščius pasirinko taip pat susijusią su grybų auginimu: „Mano parašytą kursinį darbą apie ribinio naudingumo teorijos taikymą auginant grybus profesorė Neringa Minkevičienė išpeikė už tvarką ir per mažą apimtį, tačiau pagyrė už idėją. Tai taip pat tapo postūmiu siekiant tikslo.“
Studijuodamas universitete K. Juščius sugebėjo ne tik įgyti žinių, bet ir užsidirbti pinigų.
„Būdami universiteto studentais prisigalvodavome įvairių verslų – prisipirkę parduotuvėje dešrų traukiniu veždavome jas į Maskvą ir pardavinėdavome metro aikštelėse arba prisipirkdavome kirvių ir veždavome juos parduoti į Lenkiją.
Pirmo kurso pabaigoje-antro pradžioje pasitaupę pinigų iš prekybos dešromis ir kirviais mes pradėjome jau rimtesnius verslus – susidėję pinigų siųsdavome kurį nors bendrakursį nupirkti prekių į Kiniją. Parvežtas prekes pardavinėdavome Gariūnuose ir veždavome į Lenkiją“, – studijų metus prisiminė K. Juščius.
Studento statusas padėjo gauti paskolą
Iš komercinių kelionių uždirbtus pinigus K. Juščius investavo į verslą.
„1993-iųjų vasarą būdamas 19 metų nusipirkau pastatus grybams auginti. Už Šiaulių rajone esantį didžiulį karvidžių kompleksą sumokėjau 44 tūkst. litų (trijų kambarių butas geriausiame Šiaulių mikrorajone tuo metu kainavo apie 20 tūkst. litų).
Paties užsidirbtų pinigų šiam pirkiniui nepakako, teko skolintis iš giminaičių. Kai niekas nebeskolino, teko kreiptis į banką“, – verslo pradžią prisiminė K. Juščius.
Verslininkas neslėpė, kad gauti paskolą jam padėjo studijos universitete. Dieninio skyriaus studento statusas ir per pokalbį su banko valdytoja pademonstruotos ekonomikos žinios K. Juščiui padėjo įgyti banko valdytojos palankumą.
„Iš pradžių mane eiliniu už paskolą mažavertį turtą įkeisti siekiančiu sukčiumi palaikiusi banko valdytoja po šio pokalbio pakeitė nuomonę, atsiuntė komisiją apžiūrėti užstatui siūlomų pastatų ir jau po savaitės suteikė kreditą, kuris, beje, man ir padėjo išgyventi pirmuosius trejus metus“, – sakė K. Juščius.
Pelno teko laukti ne vienerius metus
Pirmieji dveji pievagrybių auginimo metai K. Juščiui buvo nuostolingi.
„Pievagrybių auginimo technologija yra sudėtinga. Vien tik paskaitęs knygų apie grybų auginimą jų neužauginsi. Tarkime, knygoje rašoma – „substratas grybams auginti turi būti minkštas.“ Ir kaip tokią sąvoką suprasti, ką ji realiai reiškia? Man reikėjo praktikos ir laiko, kad būtų galima sukaupti žinių“, – prisiminė K. Juščius.
Semtis žinių šiaulietis vykdavo pas šioje srityje jau pažengti spėjusius Lenkijos pievagrybių augintojus.
„Sėdi į mašiną, važiuoji į Lenkiją. Naktį miegi miške, o ryte ateini pas grybų augintoją ir prašai parodyti, kaip jis grybus augina. Supratau, kad jei neišsiaiškinsiu, kaip tie grybai auga, tai nieko ir nepavyks pasiekti.
Kadangi grybai iš pradžių neaugo, pirmaisiais veiklos metais teko imtis papildomos veiklos – kad būtų galima padengti nuostolius iš grybų auginimo, darėme įvairius betono gaminius.
Tik 1998 metais, praėjus penkeriems metams po pirmųjų investicijų, mes pradėjome iš grybų verslo uždirbti“, – sakė K. Juščius.
Trauktis nebuvo kur
Išlikti tvirtam ir nekreipiant dėmesio į nesėkmes eiti pasirinktu keliu, K. Juščiaus teigimu, jam padėjo ir jaunatviškas maksimalizmas: „Jaunas žmogus gali kur kas daugiau iškęsti ir pakelti, jis gali 18 valandų vairuoti, 4 valandas pamiegoti ir vėl sėsti prie vairo. Tai buvo tie metai, kai galėjai mėginti galva pramušti sieną.
Į grybų auginimą buvau įdėjęs ne tik savo, bet ir giminaičių pinigus – apie 40 tūkst. JAV dolerių – taigi trauktis nebuvo kur.
Išlikti versle padėjo ir nuoseklumas, žinių troškimas, savikritika, noras tobulėti.
Lietuvoje buvo gal 8-10 stambesni pievagrybių augintojai, bet ne visi sugebėjo išvystyti technologiją, kad krentant grybų kainoms galėtų padidinti gamybos efektyvumą ir atlaikyti labiau technologiškai pažengusių Lenkijos bei Olandijos grybų augintojų konkurenciją.
Tie, kas neįvaldė gamybos technologijos, turėjo nutraukti verslą, nes gamyba tapo nuostolinga.
Turi gamyklų ir kitose šalyse
Šiuo metu kompanija „Baltic Champignons" turi gamybinius padalinius ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje bei Lenkijoje. Lietuvoje kompanija per mėnesį išaugina per tūkstantį tonų pievagrybių.
„Esame vieninteliai grybų žaliavos substratų gamybos įmonė Baltijos šalyse. Juos tiekiame ir Lenkijos bei Rusijos pievagrybių augintojams.
Kalbant verslo terminais, „Baltic Champignons“ yra labai stiprią vertikalią integraciją turinti kompanija.
Pagrindinę grybų auginimo žaliavą gaminame patys. Iš natūralių žaliavų gaminame substratus grybams auginti, auginame grybus, juos pakuojame ir patys pristatome klientams. Visa mūsų produkcija yra parduodama be tarpininkų.
Lietuvoje lieka mažiau nei 15 proc. čia užaugintų pievagrybių – kita dalis eksportuojama. Daugiausia pievagrybių tiekiame Skandinavijos šalių rinkoms. Visi didžiausi šių šalių prekybos tinklai yra mūsų pirkėjai. Esame pievagrybių tiekimo lyderiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Apie 30 proc. produkcijos parduodame Rusijos rinkai.
Prieš ketverius metus Rusijoje įsigijome didžiausią potencialą turinčią šios srities įmonę. Kai įsigijome, ši gamykla tegamino vos 20 tonų produkcijos per mėnesį. Dabar per mėnesį ten jau pagaminame apie 300 tonų, o po pusantrų metų įgyvendinus visus numatytus investicinius projektus planuojame šioje gamykloje per mėnesį pagaminti 500 tonų pievagrybių.
Lietuvoje trys gamyklos augina pievagrybius, o viena – substratus jiems auginti. Lenkijoje turime substratų gamyklą, kurioje gaminami substratai šios šalies rinkai“, – sakė K. Juščius.
Tenka konkuruoti su Lenkijos gamintojais
Į kompaniją „Baltic Champignons“ yra investuota per 80 milijonų litų. „Iš viso į grybų verslą Lietuvoje investuota apie 95 milijonai litų, o paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų visi Lietuvos grybynai tėra gavę 3,5 milijono litų. Taigi šiame biznyje tenka verstis savo jėgomis“, – konstatavo K. Juščius.
Verslininkas sakė, kad didesnių problemų su valstybinėmis institucijomis Lietuvoje vystant verslą nebuvo iškilę: „Verslo sąlygos yra normalios ir varyti Dievo į medį čia tikrai negalima.“
Konkurentų nei Lietuvoje, nei Latvijoje, nei Estijoje neturinčiam „Baltic Champignons" tenka konkuruoti su valstybės remiamais Lenkijos pievagrybių augintojais.
„Lenkijos pievagrybių gamintojai gauna įvairias išmokas, be to, šios šalies PVM mokesčių bazėje padaryta speciali landa, per kurią yra subsidijuojamas žemės ūkio verslas. Tokiu būdu lenkai eksportuojamą produkciją finansuoja 5-8 procentais.
Aš nesakau, kad turėtų taip būti ir Lietuvoje. Mano nuomone, valstybė turėtų liautis rėmusi bet kokius verslus, o sutelkti dėmesį į infrastruktūros kūrimą. Tačiau norėdami konkuruoti su valstybės remiamais Lenkijos pievagrybių augintojais, mes turime didinti produktyvumą, našumą ir tokiu būdu mažinti savo produkcijos savikainą“, – sakė K. Juščius.
Atlyginimai augo ir per sunkmetį
Didžiulę kompaniją įkūręs ir vieninteliu jos savininku esantis K. Juščius sakė, kad viena sėkmės priežasčių – puiki komanda ir puikūs darbuotojai, kuriuos jam pavyko suburti.
„Neturėdamas geros komandos tu tik nuolat sprendi problemas. Ačiū Dievui, kad man to nereikia daryti, galiu skirti energijos kūrybai. Verslas – tai kūryba. Turi turėti išlaisvintas smegenis, kad galėtum imtis naujų projektų įgyvendinimo, kad galėtum į tai pažvelgti iš šalies“, – sakė nuo kompanijos administravimo nusišalinęs, tačiau pagrindiniu savo įmonės technologu iki šiol likęs K. Juščius.
Beveik 500 darbuotojų turinčiojo koncerno „Baltic Champignons“ administracijoje dirba tik 10 žmonių.
Kompanijos darbuotojų skaičius nesumažėjo užgriuvus sunkmečiui.
„Kasmet pagaminame vis daugiau produkcijos – mūsų efektyvumas auga, o tai leidžia didinti ir atlyginimus. Kai atėjo krizė, mes galėjome paprašyti žmonių, kad jie susitelktų ir padarytų daugiau, greičiau, geriau nei iki tol. Tai padėjo išsaugoti atlyginimus ir netgi juos padidinti. Mūsų įmonėje nėra nė vieno darbuotojo, kuris gautų minimalų atlyginimą“, – sakė K. Juščius.
Nusprendė investuoti į žemės ūkį
Paklaustas, ko, jo manymu, būtų pasiekęs, jei būtų ėmęsis ne grybų auginimo, o kito verslo, K. Juščius atsakė, kad pasiekimai grybų versle nereiškia, kad šis verslas kažkuo ypatingas.
„Paprasčiausia šį verslą pavyko išvystyti iki tokio lygio, kad jis suteikė galimybę užsidirbti. Mūsų efektyvumo rodikliai yra geresni už 95 proc. Lenkijos įmonių. Jei tiek pat lėšų, energijos, inovacijų būtume įdėję ne į grybų auginimo, o į žemės ūkio įmonę, tai, manau, būtume gavę daugiau pelno“, – sakė K. Juščius.
Žemės ūkio sektoriumi „Baltic Champignons“ savininkas ėmė domėtis nusprendęs į jį investuoti. Jau dabar kompanija turi įsigijusi 1500 hektarų žemės, joje ketina auginti ekologiškas kultūras.
„Kad žemės ūkis galėjo būti netgi geresnis verslas nei grybų auginimas, aš sakau matydamas, kiek vienai ar kitai sričiai reikia investicijų ir kokia jų grąža. Pagaliau, kas gali žinoti – jei būčiau ėmęs gaminti girą, gal šiandien valdyčiau kokią alaus daryklą“, – retoriškai klausė K. Juščius.
Reikia turėti verslumo gyslelę
Į portalo lrytas.lt klausimą, kokia yra sėkmės formulė, K. Juščius atsakė, kad į verslą pasukti nusprendęs žmogus pirmiausia turi turėti verslumo gyslelę.
„Aš į daugelį dalykų žiūriu optimistiškai, matau galimybes, kurias gali teikti vienas ar kitas verslas. Savaime suprantama, versle reikia ir užsispyrimo bei mokėjimo apie save suburti gerus darbuotojus.
Versle būtina ir nuojauta, kuri atsiranda tada, kai gerai išmanai tai, ką dirbi. Mes visiškai nelendame į svetimus verslus. Daryti ką nors pasižiūrėjus į kaimyną buvo galima kooperatyvų klestėjimo laikais, dabar toks kopijavimo principas nieko gero nebeduotų.
Kartais verslai susikuria pernelyg gremėzdiškas struktūras, savininkai šalinasi dalyvavimo verslo kūrimo procesuose. Aš kaip savininkas suprantu visus gamybinius procesus, nes juose dalyvauju ir tai man suteikia galimybę ne tik žinoti, kas darosi apačioje, bet ir lengviau priimti strateginius sprendimus“, – sakė „Baltic Champignons“ savininkas.
Internetas suteikia galimybę tobulėti
O svarbiausia, K. Juščiaus manymu, tiek verslininkui, tiek savo srities specialistu tapti siekiančiam žmogui yra smalsumas.
„Aš nesu prisiregistravęs „Facebook" tinkle, nes pamačiau, kad lindėjimas šiame puslapyje tėra laiko gaišimas, kurį galima skirti save tobulinant. Aš begalę laiko praleidžiu internete domėdamasis kartais netgi tuo, kas, iš pirmo žvilgsnio, net ir nesusiję su grybų verslu, bet padeda man tobulinti verslą.
Žmogui, norinčiam tobulėti, internetas ir „Google“ paieškos sistema atveria praktiškai beribes galimybes. Aš grybų auginimo verslą pradėjau perskaitęs tris knygeles, kurias tuo metu įstengiau gauti.
O dabar internete galiu be vargo susirasti ir perskaityti, ką, tarkime, šioje srityje atrado kokius penkerius metus trukusį tyrimą atlikusi mokslininkų komanda“, – sakė K. Juščius.
Mėgstamas darbas negali varginti
Paklaustas, kaip atsipalaiduoja po įtempto darbo, K. Juščius tik šyptelėjo: „Negi dirbant mėgstamą darbą gali jausti įtampą? Aš esu giliai pasinėręs į tą verslą. Kai sekasi, teigiamų emocijų yra daugiau negu neigiamų.
Per pastaruosius dvejus metus labai daug naujovių. Išradome lietuvišką pievagrybių gaminimo būdą, kurį siekiame užpatentuoti.
Prie kai kurių projektų buvo dirbama metų metus, ir kai jie pasiteisino, kai pavyko padaryti tai, ko dar nebuvo pavykę padaryti kitiems, tai suteikė didelį moralinį pasitenkinimą.“
Dalį laisvalaikio K. Juščius skiria „Rotary“ klubo, kurio nariu yra, veiklai.
„Laisvalaikiu sportuoju, mėgstu tinklinį, ypač paplūdimio tinklinį, kelis kartus per metus su šeima vykstame į keliones. Anksčiau pats dešimt metų neturėjęs atostogų suprantu, kad joms reikia rasti laiko. Versle man padeda ir žmona Tatjana“, – sakė K. Juščius.
Turtų sukaupti verslininkas nesiekia
Gyvenimo credo, kuriuo nuolat vadovautųsi, K. Juščius sakė nesusikūręs: „Aš nesu toks žmogus, kuris galėtų save įsprausti į kažkokius rėmus. Šiandien mano siekiai yra vienokie ir aš net neprognozuoju, kaip jie pasikeis, tarkime, po trejų metų.
Aš tikrai nenoriu tapti daugiausia grybų užauginusiu žmogumi pasaulyje. Aš nenoriu ir netapsiu daugiausia pinigų Lietuvoje uždirbusiu žmogumi. Bet aš norėčiau būti tuo žmogumi, kuris uždirbtas lėšas paverstų prasmingu dalyku, kuris uždirbtą kapitalą sugebėtų panaudoti pačiu geriausiu būdu.“
Kalbėdamas apie kompanijos „Baltic Champignons“ ateitį verslininkas sakė ją siejąs su ekologiškų produktų bei ekologiškų žaliavų grybų auginimui gamyba.
