Klausiamas apie hobį pašnekovas užsimena, kad jam labiausiai patinka medžiokle. Ja ir užsiima kai tik turi laiko.
Nepaisant to, šio žmogaus gyvenimas jau 27 m. yra glaudžiai susijęs su visa ratuota technika. K. Tubutis yra vienos didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse didmeninės prekybos automobilių detalėmis kompanijų, „AD Baltic“ vadovas.
Iš pradžių buvo „Kemi“
Verslą su partneriu Mindaugu Šertvyčiu jis pradėjo dar 1988 m. Vilniaus priemiestyje įkūręs remonto dirbtuves. Laikui bėgant verslas plėtėsi, o „Kemi" tapo vienu vienu didžiausių automobilių servisų tinklų Lietuvoje.
2005 m. šią įmonę kaip partnerį Baltijos šalyse pasirinko didmeninės prekybos automobilių detalėmis įmonių grupė „AD International“. Tuomet buvo nuspręsta verslus atskirti: didmeninės prekybos kompanijai ėmė vadovauti K. Tubutis, o prie „Kemi“ vairo stojo jo brolis Žygimantas.
Verslininkas sako, kad „Kemi“ dabar yra tik vienas iš daugelio klientų. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje „AD Baltic“ iš viso turi 23 padalinius. Vengiant vidinės konkurencijos su kitais tarptautinės įmonių grupės partneriais tolimesnė plėtra į kitas šalis negalima.
Sovietiniais laikais vadino spekuliantu
Imdamasis verslo K. Tubutis nenutolo nuo savo išsilavinimo. Jo specialybė – transporto ekonomika. Viskas prasidėjo kuomet ekonomikos kontrolė Sovietų Sąjungoje tapo ne tokia griežta ir buvo leista, kad ir labai atsargiai, imtis individualios veikos.
„Tuos laikus sunku lyginti su dabartimi. Tuomet rinkos buvo perkančios, o dabar jos yra parduodančios. Vyresnė karta puikiai atsimena kaip norint nusipirkti padangų komplektą ar kažkokią detalę tekdavo stovėti eilėse, ieškoti per pažįstamus kur ją įsigyti. O prieš eidamas į automobilių servisą nusiimdavau kepurę“, – prisimena verslininkas.
Anot pašnekovo, dabar žiūrint į praeitį atrodo, kad tuomet pradėti verslą buvo žymiai lengviau. Nors draugai ir pažįstami negalėjo suprasti, kaip jis gali palikti gerai apmokamą darbo vietą valstybinėje įstaigoje. Tokius kaip jis tuomet vadino spekuliantais.
Lietuvoje servisų lygis aukštas
Automobilių remontą, aptarnavimą ir detalių prekyba K. Tubutis pasirinko matydamas, kad kone visi lietuviai širdyje yra automobilininkai. Na, o verslumas, anot pašnekovo, turbūt yra genuose.
Laisvų nišų automobilių aptarnavimo ir remonto srityje, verslininko teigimu, tikrai yra. Sunkiausia yra jas pamatyti. Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos automobilių servisų lygis Europos mastu yra ganėtinai aukštas.
„Reikia nuvažiuoti į Italija ir pabandyti suremontuoti automobilį. Tuomet ir sužinosi, kad ten tai nėra taip paprasta. Lietuviai ateina ir sako, kas jiems reikia „čia ir dabar“, tačiau niekur iš tiesų taip nėra“, – konstatuoja pašnekovas.
K. Tubutis palaiko garažuose įsikūrusius smulkiuosius verslininkus. Anot jo, privati iniciatyva visuomet yra sveikintina. Be to, tokios dirbtuvės veikia ne tik Lietuvoje. Smulkus verslas turi būti visose srityse, nesvarbu, ar tai yra automobilių servisai, ar restoranai.
„Kiekvienas iš jų turi savo žavesio, jei tik tą verslą daro teisingai“, – nuomone dalinosi pašnekovas.
Krizės priverčia apsitvarkyti
Kalbėdamas apie šalies mokesčių sistemą K. Tubutis pažymėjo, kad jei Vyriausybė analizuotų paslaugų sektorių, pastebėtų, jog sumažinus mokesčių naštą jų būtų surenkama žymiai daugiau. Visgi, anot pašnekovo, dėl deficitinio biudžeto niekas nedrįsta to daryti.
„Paslaugų sektoriuje lengviausia vengti mokesčių ir kuo verslininkai smulkesni, tuo lengviau jie tą daro. Tie patys individualios veiklos leidimai nėra liberalūs visiems, todėl tą patį darbą atliekantys asmenys moka skirtingus mokesčius“, – konstatavo verslininkas.
Pergyvenęs jau keturias ekonomines krizes K. Tubutis sako, kad jos viena į kitą nepanašios. Anot pašnekovo, krizės visuomet yra šoko terapija rinkai. Taip pat jos turi ne tik neigiamų aspektų – esi priverstas apsitvarkyti, optimizuoti verslą.
Seni automobiliai verslui neparankūs
Verslininkai, anot pašnekovo, yra beviltiškoje situacijoje. Jie privalo rūpintis savo verslu ir kol negali paversti konvertabiliais aktyvais, jis lieka tarsi nesubrendęs vaikas. „Kol tavo akcijos nėra pripažįstamos išorėje, turi su tuo verslu gyventi ir tai turbūt yra normalu“, – svarstė verslininkas.
Kalbėdamas apie seno šalies automobilių parko sąryšį su detalių pardavimų apimtimis K. Tubutis patikino, kad šiuo atveju nėra tiesmuko atsakymo. Anot jo, įmonėms užsiimančioms naudotų automobilių aptarnavimu nėra parankūs nauji modeliai, tačiau pelno neatneša ir seni. Į juos žmonės tiesiog neinvestuoja.
„Tokiems vartotojams nereikia jokių paslaugų. Žmonės važiuoja, kol automobilis dar rieda ir su visomis pasekmėmis – tiek eismo saugumo, tiek ir visai kitais aspektais“, – komentavo pašnekovas.
Automobilių pirkimo įpročiai, anot K. Tubučio, Lietuvoje nesikeičia. Tautiečiai vis dar linkę rinktis senesnį vidutinės klasės ar dar didesnį modelį, vietoje mažesnio apynaujo.
