„Džiaugiuosi, kad įmonės akcininkams užteko drąsos priimti labai sunkų sprendimą dėl šių investicijų. Kai užgriuvo ekonomikos sunkmetis, buvo dvejojama, ar tęsti pradėtą gamyklos atnaujinimą“, – sunkų periodą prisiminė „Akmenės cemento“ įmonės generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Ryžtingą sprendimą priėmusios įmonės vadovas pripažino, kad investicijas į moderniausią visame regione gamyklą sustabdęs „Akmenės cementas“ būtų buvęs pasmerktas. Mat aplinkinėse šalyse dirbantys cemento gamintojai irgi atnaujino technologijas.
„Dabar dirbame pagal pačią naujausią technologiją, neabejoju, kad gamykla sėkmingai veiks bent pusšimtį metų, – sakė A.Zaremba. – Jei būtume stabtelėję, neabejoju, kad konkurentai mus būtų įvarę į kampą.“
Projektą pristabdė sunkmetis
Investuoti į šiuolaikiškiausias technologijas įmonės šeimininkai apsisprendė dar prieš pasaulį užgriuvusį sunkmetį.
Rekonstrukcijos projektą, kurį įgyvendinus cementą būtų galima gaminti gerokai ekonomiškesniu sausuoju būdu, bendrovė pradėjo dar 2006-aisiais.
Kai visą pasaulį sudrebino ekonomikos krizė, akmeniškiai jau buvo investavę apie pusę reikiamos sumos, todėl atsidūrė aklavietėje.
2008-aisiais „Akmenės cementas“ vietinei rinkai pagamino 909 tūkst. tonų cemento, o į aplinkines valstybes išvežė 157 tūkst. tonų produkcijos. 2009-aisiais cemento rinka Lietuvoje susitraukė daugiau nei dukart – čia įmonė pardavė tik 409 tūkst. tonų cemento.
„Mes buvome pasirašę sutartis su įrangos gamintojais, bet teko viską stabdyti porai metų, nes padėtis buvo visiškai neaiški“, – prisiminė bendrovės generalinis direktorius A.Zaremba.
Poros metų pertrauką padarę akmeniškiai galiausiai apsisprendė tęsti šį projektą, nors statybų rinkoje ir nebuvo matyti didelio atsigavimo požymių.
Dirba tik naujoji linija
2010-aisiais projektą atnaujinusi „Akmenės cemento“ įmonė naująją klinkerio gamybos liniją paleido šių metų rugpjūčio 1-ąją. Gamykla veikia keli mėnesiai, nors dar tebevyksta ir derinimo darbai.
Nepaisant to, nuo lapkričio išjungta senoji linija. Ją akmeniškiai sustabdė, bet dar nežada ardyti keturis dešimtmečius veikusios sukamosios krosnies – palaikys ją atsargai.
„Naujoji linija per metus pajėgi pagaminti 1,8 milijono tonų cemento, o mūsų rinkai tiek net nereikia“, – sakė įmonės vadovas.
Degins alternatyvųjį kurą
Apskaičiuota, kad pastaroji milžiniška investicija atsipirks tik po dešimtmečio, bet sustoti nežadama – planuojami nauji žingsniai.
Sausasis klinkerio gamybos būdas yra gerokai ekonomiškesnis, nes gamybai reikia maždaug trečdaliu mažiau kuro. Kitais metais planuojama vėl pradėti deginti senas padangas, o dar po metų ketinama naudoti dar daugiau alternatyvaus kuro.
„Cemento gamintojai daugelyje šalių naudoja buitines atliekas. 2016 m. pabaigoje arba 2017 m. pirmoje pusėje nemažą dalį kuro pakeisti alternatyviuoju planuojame ir mes“, – sakė generalinis direktorius.
Jau 12 metų bendrovei vadovaujantis A.Zaremba pažymėjo, kad nesiruošiama konkuruoti su atliekas deginančia Klaipėdos termofikacine jėgaine: „Lietuvoje susidarančių atliekų pakaktų dar kelioms gamykloms.“
Pavyko sumažinti ir taršą
Nors užbaigus milžinišką investicinį projektą įmonės vertė gerokai išaugo, jos vadovas pažymėjo, kad bene didžiausias turtas yra darbuotojai.
„Pas mus dirba jau trečia darbuotojų karta, kuri iš senelių ir tėvų perėmė geriausias tradicijas, – sakė A.Zaremba. – Jie – tikri įmonės patriotai, sugebame gyventi be piketų ir streikų.“
„Akmenės cemento“ bendrovė yra didžiausias rajono darbdavys. Šioje įmonėje dirba 520 žmonių, kuriems apskaičiuojamas vidutinis 3060 litų mėnesio atlyginimas.
Sunkmetį išgyvenę akmeniškiai ne tik įgyvendino ambicingą rekonstrukcijos projektą, bet ir tapo gerokai draugiškesni aplinkai.
Gamykloje sumontuoti naujos kartos rankoviniai filtrai, todėl į aplinką patenka net tris kartus mažiau kietųjų dalelių.
Nerimą kelia padėtis Rusijoje
Paklaustas, kaip konkurentų spaudžiamai įmonei pavyko išgyventi, A.Zaremba nedvejodamas nuopelnus priskyrė akcininkams.
„Valdyba visada priimdavo tinkamus sprendimus, todėl mes sugebėdavome žengti koja kojon su konkurentais arba lenkdavome juos vienu žingsniu, – sakė generalinis direktorius. – Taip mes sugebėjome išsiveržti į užsienio rinkas, pakeitėme mazutą anglimis, ėmėme deginti padangas. Konkurentai dažniausiai stengėsi neatsilikti – mūsų žingsniai buvo nuolat kartojami.“
Anksčiau „Akmenės cementas“ didžiąją dalį produkcijos realizuodavo vietos rinkoje, bet pastarasis sunkmetis privertė persiorientuoti. 2013 m. akmeniškiai jau daugiau kaip pusę cemento išvežė į užsienį.
Tiesa, problemų netrūksta, nes cemento rinka itin jautri. Dabar akmeniškiams didžiausias galvosūkis yra Rusijos rinka, į kurią iškeliauja apie penktadalį produkcijos.
„Vagonai su cementu stovi po kelias paras pasienyje, todėl mūsų klientams tenka papildomai už prastovas. Jei tai ilgai tęsis, galime netgi tapti nekonkurencingi – mūsų vietą užims baltarusiai, lenkai“, – pagrindinį galvos sklausmą įvardijo bendrovės vadovas A.Zaremba.
* * *
Svarbios „Akmenės cemento“ datos ir skaičiai
* 1947 m. pradėta statyti cemento gamykla.
* 1952-1961 m. gamykloje įrengtos ir pradėtos eksploatuoti keturios cemento gamybos technologinės linijos.
* 1970 m. pradėjo veikti antrasis cemento gamybos kompleksas su dviem moderniausiomis visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje 185 m ilgio klinkerio deginimo krosnimis.
* 1990 m. gruodžio 1-ąją gamykla perorganizuota į valstybinę įmonę, o 1993 m. rugsėjo 16 d. įsteigta AB „Akmenės cementas“.
* 1997 m. į įmonę įsiliejo privatus kapitalas, kurio didžioji dalis iki šiol priklauso Lietuvos investuotojams.
* Kelios Lietuvos verslininkų šeimos valdo 50,5 proc. įmonės akcinio kapitalo, 34 proc. priklauso Meksikos koncernui „Cemex“, 8,7 proc. – Vokietijos koncernui „Heidelberg cement“, 4 proc. – smulkiesiems akcininkams.
* 2012 m. rugsėjo 21 d. bendrovė paminėjo veiklos 60-metį.
* 2014 m. rugpjūčio 1-ąją užbaigtos 380 mln. litų kainavusios statybos ir paleista naujoji klinkerio gamybos linija.
