A. Mamontovo bendraklasio verslo sėkmės sluoksniai

„BOD Group“ įkūrėją galėtume vadinti Lietuvos kompaktinių diskų leidybos tėvu. Galime jį vadinti ir žmogumi, į Lietuvą atnešusiu saulės energiją. Arba tuo, kuris Vilniuje pastatė efektyviausiai energiją tausojantį pastatą Europoje. O gal, pavyzdžiui, daugiausia pasiekusiu Andriaus Mamontovo ir Dalios Ibelhauptaitės bendraklasiu?

2013 m. Vokietijos ūkio ministerijos ir pramonės prekybos rūmai „BOD group" gamyklos pastatą Vilniuje pripažino energiškai efektyviausiu Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
2013 m. Vokietijos ūkio ministerijos ir pramonės prekybos rūmai „BOD group" gamyklos pastatą Vilniuje pripažino energiškai efektyviausiu Europos Sąjungoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

2014-12-23 10:20, atnaujinta 2018-01-18 12:20

Jis prisidėjo kuriant „Sony“ „Blu-ray“ diskų mechaniką, netrukus Trakuose visiems mums gamins progresinius akinių lęšius, tiria naujas Saulės elementų technologijas… O prasidėjo viskas, kai politechnikumo studentas atrado giminaičių Sibire.

Nuo metalo iki diskų

Vidmantas pripažįsta, kad po aštuntos klasės išėjęs iš meninėmis nuotaikomis persisunkusios 18-osios vidurinės mokyklos, pasijuto kiek nejaukiai.

Atrodė, kad buvę bendraklasiai mokysis toliau, o jis taip ir liks savo politechnikume. Tačiau viskas pasisuko taip, kad dabar net įžymybe tapęs bendraklasis A.Mamontovas neretai kreipiasi į jį su prašymais.

„Man mokslas politechnikume padėjo subręsti. Egzaminai, savarankiškas darbas privertė suvokti, kad tai mano gyvenimas. Po dviejų kursų susigriebiau, perlaikiau visus prastai išlaikytus egzaminus ir baigiau su pagyrimu. Štai tik aukštojo mokslo baigti nepavyko – teko mesti dėl verslo“, – sakė Vidmantas Janulevičius.

Verslas tais gūdžiais 1992 m. prasidėjo kaip visų:

„Kadangi tėvai buvo ištremti į Sibirą, Permės srity liko nemažai giminaičių. Jie padėdavo pigiau įsigyti aliuminio, kitų spalvotųjų metalų, o aš gabenau jį ten, kur moka tvirta valiuta.

Vėliau seneliai persikėlė į Lietuvą, o mano partneris Sebastianas Johansonas, vokietis, tarpininkavęs prekiaujant metalais, labai susidomėjo IT. 1994 m., gęstant metalo karštligei, jis pasiūlė surasti Rytų Europoje specialistų, norinčių važiuoti dirbti į Vokietiją ir ten kurti programas“, – prisimena Vidmantas.

Įkūrę įmonę „Farm Service“, kuri išsikėlė užduotį Vokietijos vaistinėms skirtas knygas apie vaistų sudėtį perkelti į skaitmeninį formatą, pradėjo milžinišką darbą. Nuo 1994 m. iki 1996 m. V.Janulevičius užsiėmė programuotojų paieška, jų vežimu į Vokietiją, oficialių leidimų gavimu.

„Vienas mano surastas ukrainietis programuotojas sukūrė platformą, kurią iki šiol naudoja „Farma Service“. Dabar buvęs studentas jau gyvena JAV, o jo sukurtas produktas toliau puikiai veikia“, – kalbėjo V.Janulevičius.

Kadangi skaitmeninė vaistų knyga buvo platinama kompaktiniame diske, 1997 m. „Farma Service“ Hanoverio (Vokietija) gamyklai užsakė pagaminti  milijoną tokių diskų.

„Pamaniau, jei tiek daug pinigų išleidžiama diskų gamybai, kodėl patiems nepasistačius gamyklos? Nuvažiavau pas įrangos gamintojus ir supratau, kad gaminių antkainis yra bent dvigubas.

Įrangą montuoti Vokietijoje būtų nepelninga, o aplink Lietuvą nebuvo nė vienos tokios gamyklos. Be to, tuo metu buvo puikus įstatymas – įvežus plastiką perdirbti ir eksportuojant iš jo pagamintus diskus mokesčiai – minimalūs.

1998 m. įkūrėme Lietuvoje „Garsų studiją“ ir pradėjome diskų gamybą. 2 mln. keliavo į Vokietiją, likę – Lietuvos, Latvijos, Estijos muzikos leidybai“, – baigė pasakojimą apie gamyklos „BOD Group“ įkūrimą Vidmantas Janulevičius.

Kas kūrė „Blue-ray“ diską?

2002 m. Vidmantas paliko „Farma Service“, mainais gavo visas jiems priklausiusias „BOD group“ akcijas ir atsidėjo diskų gamybai ir technologijoms kurti.

„Buvome bandymų poligonas. Vykdėme diskų mechanikos tyrimus „Philips“ ir „Sony“. Turėjome naujausią įrangą ir keturis puikius inžinierius, kurie sudarė kompanijos branduolį. Kadangi gaminant diską svarbiausia kuo geriau padengti lygų plastiką kuo plonesniu veidrodžio sluoksniu, tapome įvairiausių sluoksnių dengimo specialistais.

„Blu-ray“ formato disko konstrukciją „Sony" testavome mes ir tik po mūsų rekomendacijų „Sony“ apsisprendė, kokį plastiką, mišinius, kokius dengimo sluoksnius naudoti. Iš esmės dalyvavome komponentinių „Blu-ray“ disko medžiagų kūrimo procese.

Už tai gavome didžiules lengvatas. Todėl ligi šiol 90 proc. eksportuojamos „BOD Group“ produkcijos vis dar yra diskai. Jau aštuonerius metus pagrindiniai mūsų klientai yra BBC, „Discovery channel“, – pasakojo V.Janulevičius.

Nuo krizės iki Saulės

2008 m. diskų gamyba patyrė aukščiausią pakilimą – dvi „BOD Group“ gamyklos (antroji – Estijoje) pagamino 70 mln. diskų. Tais pačiais metais pasirodė ir pirmųjų požymių, rodančių, kad ši rinka netrukus žlugs.

„Taip ir buvo. Kai prasidėjo krizė, daugybė leidėjų bankrutavo ir paliko mums labai daug skolų. 2009–2010 m. nuostolis buvo 7–8 mln. litų. Dalį leidėjai atidavė produkcija, tad kai parduotuvės buvo užverstos DVD filmais už kelis litus, tai buvo mūsų ir krizės „nuopelnas“, – sunkiausias dienas prisimena V.Janulevičius.

Krizė privertė ieškoti naujų verslo šakų. Tuo metu itin perspektyvi atrodė Saulės energija – įmonės uždirbdavo 30–40 proc. pelną. Kadangi diskų gamybos technologija labai panaši – iš devynių Saulės baterijai pagaminti reikalingų veiksmų, penki yra tokie pat, kaip gaminant kompaktinį diską, tad buvo pasirinkta būtent ši sritis.

„Dabartinė mūsų gamykla yra vienintelė tokia 1400 km spinduliu. Saulės elementų modulius surenka daug kas, bet pačius elementus gaminame vieninteliai. Artimiausi kaimynai – Norvegijoje ir Vokietijoje“, – faktus dėstė V.Janulevičius.

Sukauptos žinios pasirodė itin vertingos – iš silicio gaminami Saulės elementai galiausiai padengiami įvairiais sluoksniais, tad tai ir vėl panašu į diskų gamybą.

„Neseniai pasiekėme Europos rekordą – 18,9 proc. polikristalinio Saulės elemento naudingumo koeficientą. Tai pigesnė už monokristalą medžiaga ir industrinio lygio rodiklis.

O jau kovo mėnesį anonsuosime pirmuosius ketvirtos kartos Saulės elementus. Europoje yra tik dvi tuo užsiimančios laboratorijos. Naudojame nuo seno Lietuvoje esančią stiprią puslaidininkių fizikos bazę“, – pasididžiavimo neslėpė mokslininkais Vidmantas.

Vilniaus gamykla, 2014 m. pradėjusi gaminti integruojamus Saulės baterijų modulius, yra unikali, nes gali juos pagaminti bet kokio dydžio. Didžiausias – 4 metrų ilgio ir 2 metrų pločio. Vidmantas sako, kad krizė jį pamokė vieno dalyko – nori išvengti nesėkmės, kontroliuok visus verslo etapus. Todėl ir nusprendė negaminti baterijų, kurios tūnotų sandėlyje, o įgyvendinti užsakovų projektą „iki rakto“:

„Pradžioje norėjome gaminti standartines vienodo dydžio Saulės baterijas, kurias dabar gamina visos Azijos šalys. Bet jau 2010 m. supratome, kad tai – ne išeitis. Tų šalių valdžia slapta subsidijuoja eksporto gamintojus, tad kainų kare jų neįveiksi.

2011–2012 m. pakoregavome projektą ir pasirinkome į pastatus integruojamų Saulės elementų rinką. Kiekvienam unikaliam pastatui pagal užsakymus gaminame individualaus dydžio, spalvų ir formų plokštes.

„BOD Group“ filosofija visada buvo gaminti daiktą pagal konkretų užsakymą, konkrečiam užsakovui ir ji nesikeičia, kad ir kuo užsiimtume“, – savo požiūri dėstė V.Janulevičius.

Mokslas gerai, bet kartą paragavus meno…

Beje, muzikos ir kino filmų leidybos V.Janulevičius jokia Saulė neužtemdė. Kadangi šiais laikais tokio internete daugiau negu diskuose, teko susidomėti ir piratavimu.

„Turime klasterį „Clear Digital World“, kuris stebi internetinį piratavimą ir bando jį mažinti. Skenuodami internetą matome  piratinį kūrinį besisiunčiančio IP adresą ir tai, ką jis siunčiasi. Mūsų sistema informuoja žmogų, kad galimai jis daro pažeidimą, o prie informacijos bus pridedama nuoroda: siūlome atsisiųsti pigiausią oficialią to paties kūrinio kopiją iš ten ir ten“, – atskleidė vieną būsimos veiklos sričių V.Janulevičius.

Užsiimti tuo paskatino ne tik ilgametis gamintojo bendradarbiavimas su kūrėjais, bet ir tai, kad BOD turi teisę 20 metų platinti daugiau negu 2000 filmų.

„Turimas turtas įpareigoja veikti – juk neišmesi. Be to, šiuo metu įsigalioja nauji Europos reikalavimai, tad jei mes tuo neužsiimsime, kas nors kitas privalės tai daryti“, – sakė Vidmantas.

Ateitis – nuo Trakų iki Malaizijos

Vasario mėnesį Trakuose „BOD Group“ atidaro pirmąją Rytų Europoje progresinių akinių lęšių gamyklą, kuri per dieną tieks iki 2000 lęšių. Diskų gamykla Estijoje pradės gaminti kontaktinius lęšius.

„Vėlgi plastikas, kuris dengiamas įvairiais sluoksniais – hidrofobiniu, kietinamuoju. Taigi, nors gaminiai skirtingi, iš esmės nuo 1998 m. iki 2014 m. užsiimame tuo pačiu – įvairių sluoksnių dengimu“, – pasakojo V.Janulevičius.

Planuose ir dvipusių vertikaliųjų Saulės elementų gamyba. Tokių elementų paskirtis dvejopa – iš jų pastatyta vertikali skiriamoji eismo juostų sienelė ar triukšmą izoliuojanti siena tuo pat metu gamins elektrą.

„Darosi per brangu transportuoti energiją dideliais atstumais, todėl įrenginiai, kurie gamins reikalingą energijos kiekį vietoje – ateitis. Europos Sąjungos reglamentas nurodo, kad nuo 2016 m. kiekvienas pastatas privalės turėti regeneracinę funkciją. 1000 kv.m ploto pastatas privalės gaminti 10 kilovatų atsinaujinančios energijos“, – sakė Vidmantas.

Dar vienas „BOD Group“ projektas – Malaizijos vyriausybės užsakymu sukurtas 1,5 megavato galios į pastatą integruotos Saulės jėgainės projektas. Jei projektas pasiseks – statys kitą, kurio vertė 100 mln. eurų. Beje, Vilniuje pastatytas BOD gamyklos pastatas, beje, jį aplankė net Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, yra lyg bandomasis to projekto prototipas.

„2013 m. Vokietijos ūkio ministerijos ir pramonės prekybos rūmai mūsų gamyklos pastatą Vilniuje pripažino energiškai efektyviausiu Europos Sąjungoje. Šildomės šešiskart pigiau negu kiti, o vėsindami sutaupome dar daugiau.

Temperatūrą palaikome naudodami uždarame cikle besisukantį vandenį iš gelmių. Apdovanojimą gavome, nes esame pirmieji Europoje panaudoję geoterminę energiją pramoniniams įrenginiams aušinti. Ir tai grynai mūsų inžinierių darbas, grynai mūsų patentas. Ir tai yra ateitis“, – sakė Vidmantas ir išskubėjo į susitikimą su kažkokiu profesoriumi. Gal tarsis, kokiu dar verslo sluoksniu savo gyvenimo diską padengti?

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl Ukrainos nepasiekia žadėtoji pagalba?