„Smūgis buvo didelis. Pirma emocija baisi: atrodo, kad pasaulio pabaiga. Tačiau po kelių dienų viskas pradeda rodytis kitaip. Suvoki, kad pradėjęs prieš metus kažko pasiekiau, vadinasi, galiu dar kartą tą padaryti. Po tokių netekčių reikia turėti daug jėgų atsistoti ant kojų“, – lrytas.lt atvirai kalbėjo verslininkas.
„Hanner“ prasidėjo nuo servetėlės kavinėje, ant kurios buvo sudėliota, nuo ko pradėti dar kartą.
A.Avulis pirmą sykį įsukti tąsyk nesėkmingai pasibaigusį verslą pamėgino vos Lietuvai tapus nepriklausoma. Pasikeitus politinei situacijai, statybose ėmė stigti metalo. Visiškai atsitiktinai suradęs draugą, kuris turėjo ryšių Ukrainoje, A.Avulis su juo atsivežė truputį armatūros, pardavė. Reikalai pajudėjo, tačiau pasimaišė aferistai.
„Jie mums sakė – vežkite, kiek tik galite, mes sumokėsime. Nuvežėme, o pinigų nėra, – apie milžinišką sumą kainavusį neatsargumą pasakojo A.Avulis. – Dabar žmonės turi daugiau supratimo apie verslą, o tuomet buvome naujagimiai, viską bandėme daryti instinktyviai. Po pusės metų sandoris pavyko, verslas pradėjo suktis ir atrodė, kad jis visada seksis. Trūko atsargumo – „užlipome“ ant aferistų“.
Tačiau net ir likęs plikas basas atsistojo ant kojų: draugus įkalbėjo pirma duoti metalo, o tik po to už jį sumokėti. Taip vėl atsirado grynųjų, o su jais – ir proga darsyk pradėti verslą.
„Hanner“ – nes skamba vokiškai
Verslas darėsi stabilesnis, imta Rusijoje, Ukrainoje pirktas prekes gabenti į Vokietiją. Kilo minčių verslą struktūrizuoti.
„Kai prisistatydavau, kad esu iš Lietuvos, vokiečiai linguodavo galvas ir sakydavo: „Ruso“. Supratau, kad ta etiketė mums duoda daugiau žalos nei naudos. Tuomet ir atsirado kompanija „Hanner“. Ją taip pavadinome sąmoningai – kad skambėtų panašiai į vokiečių kalbą“, – kalbėjo verslininkas.
„Hanner“ buvo įregistruota Airijoje. Todėl anuomet prisistatydamas A.Avulis sakydavo, kad kompanija – Airijoje, o jis šiuo metu gyvenantis Lietuvoje. Anot pašnekovo, viskas išsyk pasidarė kur kas paprasčiau. Juolab, kad Airija tuomet neseniai buvo įstojusi į ES ir laikyta labai perspektyvia.
„Jei mane su tomis žiniomis, kurias turiu, perkeltų 20 metų atgal, tokį verslą sukurčiau, kad pasaulį galėtum nustebinti, – juokiasi A.Avulis. – Tuomet galimybių buvo velniškai daug. Tačiau nuvažiavęs į užsienį suprasdavai, kad esi pirmokas: nežinai, kaip derėtis, ką siūlyti, ko ne. Net etikos nežinai.“
Kad ir kokį smūgį patyrė po žlugusio sandorio su aferistais, A.Avulis nesvarstė grįžti į valstybinę tarnybą. „Iki ėmiausi verslo, dirbau sovietinėje struktūroje. Joje būdavo labai daug nelogiškumų. Versle visada reikia vadovautis savo galva, sugalvoti išeitis iš įvairių situacijų. Man tai teikia didelį malonumą. Jei pasiseka, jaučiu, kad turiu keliskart daugiau energijos“, – pasakojo A.Avulis.
Sustojo ant bedugnės
Vienas tokių gluminančių etapų – 2008-2009 m. sunkmetis. Pašnekovas prisiminė: kai 2007-aisiais ėmė formuotis nekilnojamojo turto burbulas, keliskart intuityviai pajuto, kad rinkoje vyksta kažkas nenormalaus. Pavyzdžiui, 2007 m. nežmoniškai greitai kilo kainos: pasidarė neįmanoma ne tik įsigyti žemės sklypo, bet ir nusisamdyti statybos kompanijų.
„Visada norisi būti pirmam, bet kažkuriuo metu, kai pajauti, kad esi ant beprotybės ribos, praleidi norinčius eiti į priekį. Tuomet daug kas nučiuožė. O aš sustojau ant bedugnės krašto“, – krizės metus prisiminė verslininkas.
Po pusantrų metų jis suprato, kad „Hanner“ pavyks išvengti bankroto. „Ne viena priežastis buvo, dėl ko išsigelbėjau. 90 proc. lėmė sėkmė, 10 proc. – intuityvūs sprendimai. Tarp daugybės sprendimų kai kurie buvo labai geri. Teko parduoti „Klaipėdos kartoną“, „Šiaulių plento“ akcijas, tačiau bankus pavyko įtikinti, kad mūsų būsto pirkėjams sudarytų ypatingas sąlygas. Be to, aš turėjau velniškai daug paskolų“, – juokiasi A.Avulis.
Sėkmingiausias sprendimas
Būtent sunkmečio įveikimą jis laiko vienu sėkmingiausių sprendimų.
„Esu turėjęs sandorį, per kurį uždirbau įspūdingą sumą. To labai nesureikšminu. Bet kai pavyko per krizę išsikapstyti nors ir nieko neuždirbus, tačiau išnešus kailį, viskas atrodo žavingai“, – šypsosi verslininkas.
Jis atviras: dirbant su didžiulėmis sumomis, reikia labai toleruoti riziką. Jei to negali, geriau trauktis į šalį, nes, padėčiai apsunkus, nemiegosi naktimis.
O „Hanner“ jau 2010-aisiais jautėsi gana stipri, kad galėtų vėl investuoti.
Partneris sėdo į kalėjimą
Apskritai Lietuvos rinka šiai kompanijai ankšta tapo 2005-aisiais. Tuomet labai patraukliai atrodė Latvija, Ukraina, Rumunija, po kurio laiko „Hanner“ įžengė į Ukrainą, Rusiją.
Tačiau ne visus mėginimus investuoti užsienyje vainikavo sėkmė.
Nežinia, kada baigsis istorija su Krymu, kuri „Hanner“ yra investavusi į gyvenamąjį pastatą. Mat kilus karui tarp Ukrainos ir Rusijos, jis, nors ir registruotas Ukrainoje, stovi Rusijos teritorijoje.
Bandymai Baltarusijos rinkoje baigėsi linksmiau. Prieš keletą metų įkalbėtas partnerio A.Avulis Minske pradėjo gana didelį įdomų objektą: 200 mln. dolerių vertės projektas su kino studija, verslo centrais, gyvenamaisiais namais.
„Visada į Baltarusiją žiūrėjau rezervuotai, tačiau mane prikalbino. Dar kažkur turiu A.Lukašenkos prikazus mane be eilės praleisti per sieną. Tačiau po kurio laiko situacija ėmė keistis: kino studijos direktorius prarado pasitikėjimą, mes pasidarėme ne tokie savi“, – kalbėjo verslininkas.
Tuomet su partneriais sutarė, kad jie išpirks A.Avulio investicijas, o netrukus jo partneris nežinia už ką atsidūrė už grotų.
„Į Baltarusiją nelabai drįstu ir važiuoti: jei draugą uždarė, kas ten žino – gal ir dėl manęs kas skundą parašė“, – sakė pašnekovas.
Tačiau A.Avulis nusprendęs – reikia mažiau investuoti į Rytus, o daugiau pasidaryti po Vakarus. „Hanner“ jau tyrinėja Londono, Berlyno, Varšuvos rinkas. 2013-aisiais daug dėmesio skyrė Berlynui. Pasak verslininko, Vokietijoje nuomojama 60 proc. būsto. Verslas iš pirmo žvilgsnio – patrauklus. Tačiau baido tai, jog Berlyne fiksuota nuomos kaina: miesto centre kvadratinis metras kainuoja vos eurą.
Įrodinėjo, kad konstruktorius gyvas
Vis dėlto ne užsienyje, o Vilniuje esantys objektai A.Avuliui mieliausi. Tai – „Europos“ centras ir „Verkių slėnio“ gyvenvietė.
„Puikiai prisimenu 2001 m. Vaizdą matau kaip televizoriuje: kur dabar stovi „Europa“ – plynas laukas, autoservisas, picerija, keli mediniai namukai. Pradedant statybas įkasti kapsulę atvyko Vyriausybės atstovas. Patapšnojo man per petį ir sako: „Na, tu ir drąsus“. Tąsyk nesupratau, ką jis šneka. Bet po metų, kai konkurentai paleido gandus, kad namas griūna, supratau, kiek buvo drąsos imtis tokio sumanymo“, – kalbėjo pašnekovas.
Dėl kalbų apie griūvantį pastatą teko aiškintis premjerui. Į Vyriausybę vedė ir objekto konstruktorių – kad įrodytų, jog jis gyvas. Mat sklandė gandai, jog šis, supratęs, kad per jo klaidą namas svyra, pasikorė. „Premjerą greitai pavyko įtikinti, kad viskas tvarkoje, tačiau visuomenė dar ilgai kalbėjo“, – prisiminė A.Avulis.
„Verkių slėnio“ gyvenvietėn, verslininko žodžiais tariant, sudėta visa jo siela. A.Avulis sakė ten praleidęs daugybę savaitgalių ir daug laiko po darbo galvojant, kaip ką daryti. Būtent čia atsirado pirmieji sprendimai, kuriuos pritaikė ir kitiems projektams.
Jungsis su „Eika“ ar ne?
Daugiau kaip 20 metų A.Avulis buvo vienintelis „Hanner“ akcininkas. Anksčiau po 10 proc. akcijų jis yra padovanojęs dukterims, o pernai 10 proc. akcijų perleido Mindaugui Valuckui. Jis „Hanner“ kompanijoje dirba nuo 12-os klasės, daugeliu atveju sutapdavo jo ir A.Avulio požiūriai. Partneriai pasidalijo veiklos sritis: M.Valuckas atsakingas už Latviją ir Rumuniją, A.Avuliui tenka visa kita.
„Man – 60 metų ir aš tikrai nenorėčiau numirti darbo vietoje. Kažkada kompanijos valdymą reikia perduoti jauniems žmonėms. Visada reikia žinoti, kada pasitraukti“, – svarstė „Hanner“ įkūrėjas.
Ar įmanoma, kad jo dukrai Gintarei Avulytei sukūrus šeimą su „Eikos“ plėtros direktoriumi Domu Dargiu susijungs ir verslo įmonės?
A.Avulis diplomatiškas: „Nežinau, kas gyvenime neįmanoma. Bet, jei kalbėtume tikimybių teorija, tai tokia tikimybė labai maža. Verslą turi valdyti tas, kas tai moka geriausiai daryti. Jei mano dukros tai darys taip gerai, kaip niekas kitas, tokia galimybė yra. Kad „Eika“ susijungs su „Hanner“, kol kas man atrodo labai mažai tikėtina. Labai ilgai buvome konkurentai ir, manau, jais išliksime. Tai, kad tapome giminės, varžybų nesustabdo“.
