Bankas pasinaudojo krize
Šiuo metu rekordinį pelną skaičiuojančios įmonės konfliktas su „Swedbank“ įsižiebė pačiame krizės įkarštyje. Jo priežastis elementari – bankas panoro savo naudai pakeisti paskolos sutartį.
„Statydami naują gamybinį pastatą buvome paėmę paskolą – 21,5 mln. litų. Tiesą sakant, bankas paskolą mums piršte įpiršo. Statybos vyko sparčiai, dar nebuvome pasirašę sutarties, o jis 10 mln. litų skyrė tik su „garbės žodžiu“, – 4,5 metų trukusio konflikto niekada nepamirš „Doletos“ savininkas ir plėtros vadovas Vytautas Silevičius.
Driokstelėjus krizei bankas nutarė padidinti palūkanas ir iš esmės pakeisti sutarties sąlygas.
„Bankininkai pareikalavo užstatyti asmeninį turtą, suteikti asmenines garantijas. Sako: „Jeigu nepasirašysi naujos sutarties, tavęs laukia bankrotas.“ Aš nesutikau, tada jie ėmėsi konkrečių veiksmų. Bankas net nereikalavo grąžinti visos sumos, bet iš karto iškėlė bankroto bylą. Manė, išsigąsiu ir pasirašysiu. Tačiau teismas jų ieškinį atmetė. Prasidėjo teroras. Atvažiuodavo kostiumuoti vaikinai ir aiškindavo: „Ko tu čia, kaimieti, šokinėji. Aš Oksforde mokiausi, Londone dirbau“, – bankininkų arogancija baisėjosi verslininkas.
Tačiau jis nenuleido rankų – dėl tuometinio banko vadovo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam pasitraukus iš pareigų, „Swedbank“ atstovai patys pasiūlė taikos sutartį, nurašė visus delspinigius. Dabar įmonei dar likusi dalis negrąžintos paskolos. Verslininko teigimu, jei ne konfliktas, ji jau būtų buvusi grąžinta.
Pagal džiunglių įstatymus
Vaikštinėdami po išskirtinius langus gaminančią įmonę, kalbėjomės apie tai, kodėl pagrindiniai Švedijoje esantys banko vadovai nesikišo į šį konfliktą.
„Pasakysiu tiesiai: kol Lietuvos valdžioje nebus žmonių, kurie galvotų ir dirbtų Lietuvai, skandinavų bankai mus engs kaip engę. Krizės metu ir Lietuvos verslas, ir privatūs žmonės buvo palikti savarankiškai kovoti su užsieniniais bankais. O tie elgėsi kaip liūtai džiunglėse. Pagal džiunglių įstatymus. Kol Lietuvoje nebus stiprių vietos bankų, užklupus bet kokiai krizei Lietuva vėl riedės į duobę gerokai greičiau nei likusi Europa“, – skausminga patirtimi dalijosi verslininkas.
Jo teigimu, su tokia agresyvia bankų politika, kokią patyrė „Doleta“, krizės akivaizdoje susidūrė daugybė įmonių. Daugumą jų tai sužlugdė.
V.Silevičiaus teigimu, bankininkai save įsivaizdavo aukščiau dievų. Jeigu ne toks bankų elgesys, tai krizės padariniai Lietuvoje būtų perpus mažesni.
„Skandinavų bankai yra aršiau nei lietuviškas reketas, buvęs 1995 metais. Reketininkai leido dirbti, kad būtų iš ko mokėti duoklę, o šie net dirbti neleidžia“, – piktinosi verslininkas, pasižadėjęs, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kai jis pasinaudojo bankų siūloma paskola.
Beveik penkerius metus trukusi kova dėl išlikimo, dėl verslo išsaugojimo verslininką užgrūdino: dabar jau niekas nebaisu. Įmonė sukaupė trigubai didesnį rezervą nei kada nors, todėl bet kurią akimirką gali nutraukti su banku sutartį.
Rekordinės pajamos
Dabar žvalgantis po įmonę, stebint vykstančią gamybą, žvelgiant į brangiausius ir moderniausius įrenginius net į galvą nešautų, kad viskas buvo pakibę ant plauko. Sunku patikėti, kad vienas rimčiausių Prienų rajono darbdavių, pasaulyje gerai žinomas medinių ir aliuminio rėmų langų gamintojas būtų priverstas atsisveikinti su beveik pora šimtų darbuotojų.
1992 m. įkurta įmonė šiandien yra Lietuvos medinių langų gamintojų rinkos lyderė, visą produkciją gaminanti moderniausioje medinių langų gamykloje visoje Rytų Europoje.
Praėjusiais metais įmonė pasiekė rekordines pajamas per visą savo istoriją – jos siekė beveik 12 mln. eurų. Milijoninės investicijos į technologijas, inovacijas ir tyrimus sudarė prielaidas imtis itin sudėtingų ir nestandartinių projektų. Tai padėjo įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų bei Vakarų Europoje, Amerikoje, JAV.
Auksiniai langai ir plytelės
Jeigu V.Silevičiaus nevaržytų konfidencialumo sutartys, jis galėtų papasakoti apie vieną Vidurinės Azijos valstybę, kurios prezidentas iš savo rezidencijų ir prezidentūros žvelgia pro lietuvių įmonėje pagamintus langus. Galėtų prašnekti apie tai, kaip jam teko viešėti pas Rusijos oligarchus, patenkančius į „Forbes“ sudaromų turtuolių sąrašo dešimtuką. „Doletai" teko gaminti jų rūmams langus, vieniems – auksinius.
„Net plytelės oligarcho namuose buvo iš aukso“, – įspūdžiais dalijosi verslininkas.
Kiek seniau „Dolitos“ langai nukeliavo ir į kai kurių Kremliaus išrinktųjų namus.
„Netiesa, – sako, – kad neįmanoma pagaminti neperšaunamųjų langų. Esame tokius gaminę kelioms Amerikos ir kitų šalių ambasadoms bei privatiems asmenims.“
Prieš įstatant tokie langai turi atlaikyti daug išbandymų smūgiais, šūviais ir kitokiomis priemonėmis.
„Esame gaminę 11 centimetro storio langus. Jie atsparūs net granatsvaidžio šūviams. Paprastai užsakant neperšaunamuosius langus keliamas reikalavimas, kad už lango esantis žmogus nebūtų užmuštas. Sužeisti gali“, – specifinių reikalavimų subtilybes atskleidė pašnekovas.
Medis kvepia skirtingai
V.Silevičius iš kvapo gali atskirti, kokia mediena apdirbama cechuose. Iš Kanados į Jiezną atkeliaujantis ąžuolas skleidžia rūgštų, sakingasis maumedis – terpentino kvapą.
Anot verslininko, lietuviška mediena tinka tik pakuotei.
„Atliekame išskirtinę paslaugą, kurios nesiūlo nė vienas Europos gamintojas. Langus impregnuojame specialia medžiaga, kurį apsaugo nuo pelėsio ir puvimo. Po tokio apdorojimo gaminys naudojamas gerokai ilgiau, o ir jo paviršiaus kokybė – daug geresnė. Mes vieninteliai Lietuvoje dažome langus keturis kartus. Daugiausia dažoma tris, bet kai kurie gamintojai dažo tik du kartus“, – demonstruodamas brangią įrangą pasakojo verslininkas.
Praėjusį rudenį įmonėje atidarytas naujas aliumininių konstrukcijų cechas. Naujos gamybos patalpos užima 1600 kv. m plotą. Jose įrengta naujos kartos, visiškai kompiuterizuota gamybos linija leidžia dirbti su itin stambiais bei sudėtingais projektais.
„Dažnai atsiranda klientų, kuriems reikia ir medžio-aliuminio, ir aliuminio konstrukcijų. Klientui patinka gauti viską iš vienų rankų“, – gamybos plėtros priežastis aiškino verslininkas.
Vaikų sveikata – bevertė?
„Doletos“ savininkas patikino, kad Anglija – nuolatinė, pelninga ir patikima užsakovė. Ten iškeliauja langai, skirti mokykloms, darželiams, ligoninėms, socialiniam būstui.
„Socialiniam būstui britai naudoja tik medžio-aliuminio langus. Tokie langai – amžini ir jokios priežiūros nereikalaujantys. Pas mus tik vienas darželis juos įsigijo. Lietuvoje skaičiuojama ne taip, kaip turėtų, – svarbu pigiau ir dabar. Mūsų vaikų sveikata nevertinama. Mokyklose ir darželiuose – daug plastiko, sintetinių medžiagų. Taip ir prasideda rimtos sveikatos problemos“, – įsitikinęs pašnekovas.
V.Silevičius nepyksta, kai jo įmonės produkcija pavadinama brangia.
„Nors išties ji nėra brangi ir būtų daug pigesnė, jei gamintume taip pat kaip kiti. Vertinant pagal kainos ir kokybės santykį mūsų produkcija yra ypač gera“, – sakė jis.
Pigiausias variantas, verslininko skaičiavimu, tai vienkartinė investicija į tokius langus, kuriems suteikiama 15 metų eksploatavimo garantija.
Langų pramonės rinkoje besisukantis verslininkas įsitikinęs, kad ši pramonės šaka Lietuvoje – labai aukšto lygio. Anot jo, nei vokiečiai, nei skandinavai negali prilygti.
Protinguose namuose – protingi langai
„Doletos“ vardas ir išskirtinių sprendimų gaminiai įmonės darbuotojus įpareigoja langų kokybei kelti itin griežtus reikalavimus. Pasak verslininko, jie negali rizikuoti, nes per didelė prabanga siųsti nekokybiškus gaminius iki Kazachstano, Japonijos ar Rusijos, o paskui išgirsti, kad jų atsisakyta.
„Mūsų konstruktoriai nuolat kuria tokius produktus, kuriuos gaminsime tik po metų ar dviejų. Ne gyvenimas mums diktuoja madas, mes stumiame gyvenimą į priekį“, – juokiasi pašnekovas.
„Doletos“ konstruktoriai neseniai sukūrė langų sistemą energiškai efektyviems pasyviesiems namams. „Doleta 10 Thermo“ langai gaminami iš pušies, ąžuolo, šorėjos ir kitokios medienos.
Specialistai pastebi, kad minkšta mediena pasižymi geresnėmis šilumos izoliavimo savybėmis. Planuojama, kad energiškai efektyvių langų gamyba „Doletos“ produkcijos apyvartoje šiemet sudarys 5–7 proc.
„Kaip ir kituose gaminiuose, taip ir mūsiškiuose daugėja elektronikos ir jos daugės, bet ar ją verta dėti – kitas klausimas. Esame pagaminę tokių langų, kuriuos galima valdyti pulteliu, telefonu ar per atstumą“, – naujoves pristatė verslininkas.
„Doletos“ kaimelis Japonijoje
Apie 85 proc. produkcijos eksportuojančios įmonės vadovas V.Silevičius neslepia, kad vienoje pelningiausių įmonės rinkų – Rusijoje ypač stipriai jaučiamos krizės pasekmės. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį toje rinkoje pardavimas sumenko. Negeri signalai pasiekia ir iš Baltarusijos.
„Rusijoje turime daug partnerių, bet viskas stringa, nes jie psichologiškai negali apsiprasti, kad viskas dvigubai pabrango. Kita vertus, rusai kitaip stato. Neteko susidurti, kad prieš pradėdami statybas jie darytų pastato sąmatą. Užmojai dideli, o nutinka visko“, – teigia ne vieną nebaigtą namą, į kurį įdėti „Doletos“ langai, regėjęs verslininkas.
Jo žodžiais, kultūrų skirtumu ir požiūriu sudėtingiausia dirbti su japonais. Ypač uždara šalis, sauganti savo rinką.
„Tačiau japonai langų negamina, jie tiek tų atominių buvo prisistatę, kad energijos turėjo daugiau, negu reikia. Pakitus situacijai langų gamintojams atsivėrė nauja rinka. „Doleta“ gamino langus vienam Hokaido kaimeliui. Buvo šalta žiema, taigi kaimelio gyventojai pajuto skirtumą, suprato, ką reiškia europiniai langai. Net pavadinimą tam kaimeliui davė Doleta Jama Hama, nes jiems labai patiko mūsų įmonės vardas“, – džiaugėsi tolimojoje Japonijoje savo produkcijai nišą radęs verslininkas.
Jo požiūriu, „Doletos“ versle svarbiausia žmogus. Galima gaminti langus ir Mongolijai, ir Omanui, bet kol nėra tinkamo žmogaus, kuris tuo užsiimtų, su kuriuo sutaptų požiūris į verslą, žmones ir būstą, tol verslo svečioje šalyje pradėti neverta.
Langai, skirti laivams
Neslėpdamas pasididžiavimo V.Silevičius pasakojo apie dar vieną naują įdomų projektą. Metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis su laivų gamintoju iš Vokietijos. Laivuose bus montuojami „Doletoje“ pagaminti aliuminio langai – kiekviename po 15–25 vienetų.
„Vienas vokiečių verslininkas buvusiame žvejų uoste prie Baltijos jūros sugalvojo įdomią paslaugą-pramogą. Sutvarkytoje krantinėje jis stato nedidelius kelių miegamųjų laivelius ir nuomoja kaip viešbučius. Šie laivai labai populiarūs, ypač savaitgaliais“, – apie naują klientą pasakojo pašnekovas.
Vietoj nupjauto medžio sodinamas naujas
V.Silevičių žavi britų požiūris į statybas.
Tarkime, socialinį būstą, darželius, mokyklas 30 metų eksploatuoja statytojas, o savivaldybė jam moka nuomos mokestį. Tokiu atveju statytojas galvoja ne apie vienkartinę investiciją, bet kaip tuos tris dešimtmečius pigiau eksploatuoti statinius.
„Ar mes galime įsivaizduoti, kad į socialinį būstą būtų dedami medžio-aliuminio, o ne plastikiniai langai? Anglai įvertino, kad viena rimčiausių ligų, kuri tuoj kamuos išsivysčiusias šalis, bus alergija. Vieni svarbiausių jos sukėlėjų – cheminiai produktai. Turi būti kuo daugiau natūralumo“, – sakė verslininkas.
Beje, „Doleta“ negalėtų Anglijoje pardavinėti langų be tam tikro sertifikato, kuris liudija, kad vietoj bet kuriame pasaulio krašte nupjauto medžio atsodinamas naujas.
Faktai:
„Doleta“ įkurta 1992 m.
Įmonė orientuojasi į aukštos kokybės masinės produkcijos gamybą, taip pat įgyvendina unikalius ir sudėtingus konstrukcinius ir architektūrinius sprendimus. Didžiausią įmonės dalį sudaro elitiniai gaminiai, skirti privatiems namams ir biurams.
Įmonėje dirba apie 170 žmonių.
Eksportas sudaro 83–85 proc.
Praėjusiais metais 50 proc. eksportui skirtų gaminių keliavo į Rytus, 50 proc. – į Vakarus. Šiuo metu įmonėje gaminami 35 skirtingų konstrukcijų langai.
Vienas naujausių įmonės gaminių, kurį galima išvysti Vilniuje, yra iš aliuminio pagamintos langų konstrukcijos, kuriomis pasipuošė Žemuosiuose Paneriuose atidarytas „Volkswagen“ salonas.
