Šis kelias UAB „Klaipėdos mėsinė“ buvo sunkus – ir Rusijos blokada, ir ekonominė krizė, ir prekės ženklo pardavimas, ir gamyklą nusiaubęs gaisras.
Tačiau dabar įmonė gali pasigirti viena pažangiausių gamybos bazių ir tarptautiniais produkcijos kokybę patvirtinančiais International Food Standard (IFS) sertifikatais, atveriančiais Vakarų šalių bei Artimųjų Rytų rinkas.
O šiomis dienomis Klaipėdos krašto mėsos gamintojai gero skonio tradicijas apvelka nauju drabužiu – „Klaipėdos mėsinės“ produktai dedami į šūkiu „Man skaniausia!“ paženklintas naujas pakuotes, kuriuose atsirado šiuolaikiški motyvai, suprantami ir patrauklūs į parduotuves jau ateinančiai naujai pirkėjų kartai.
Rinka dingo per dieną
Įmonės šaknimis galima laikyti 1927-uosius, kai tarpukario Lietuvoje garsi AB „Maistas“ Klaipėdoje, dabartinio uosto teritorijoje, nusprendė atidaryti skerdyklą. Vėliau ji persikėlė į Liepų gatvę, po to, išplėtusi savo veiklą ir tapusi Klaipėdos valstybiniu mėsos kombinatu, 1966 metais įsikūrė didžiulėje teritorijoje Šilutės plente.
„Tuos laikus, ypač prieš Nepriklausomybės atgavimą, galima vadinti įmonės aukso amžiumi. Įsivaizduokite – du su puse tūkstančio darbuotojų, 70 000 kvadratinių metrų plotas, atskiras paukštyno cechas su triušių linija, didžiulė skerdykla su šaldytuvais, pajėgi per dieną paruošti 200 tonų kiaulienos ir jautienos skerdienų, dešrų cechas su žalios mėsos išpjaustymo skyriumi, galintis per dieną pagaminti 60 tonų įvairių dešrų bei 70 tonų mėsos pusfabrikačių, per metus 50 mln. dėžučių išleidžiantis konservų fabrikas.
Ir viso to neliko, galima sakyti, per vieną dieną, kai praradome kone 90 proc. pardavimo apimčių“, – teigia Gintaras Valančius, „Klaipėdos mėsinės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Savo karjerą maisto pramonėje būtent Klaipėdos mėsos kombinate 1983 m. pradėjęs G. Valančius esminiu lūžio momentu įvardina 1990-ųjų Lietuvos ekonominę blokadą – laikotarpį, kai Sovietų Sąjunga sustabdė energetinių resursų, žaliavų tiekimą mūsų šaliai bei prekių, tarp jų – ir maisto produktų – pirkimą. Tuo pačiu žlugo ir kombinato produkcijos tiekimas į Sovietų Sąjungą – didžiausią tuometinę Klaipėdos mėsininkų rinką.
Pieniškų dešrelių manija
Po valstybinio mėsos kombinato privatizavimo 1992 m. buvo įkurta akcinė bendrovė „Klaipėdos maistas“. Tais pačiais metais sukurtas ir produktas, išgarsinęs „Klaipėdos maisto“ vardą, o pats tapęs kone legenda – „Klaipėdos pieniškos“ dešrelės.
„Pagal unikalų, mūsų pačių sukurtą receptą gaminamos dešrelės tapo tokios populiarios, kad per dieną jų parduodavome po 20 tonų. Buvome pirmoji bendrovė Lietuvoje, ėmusi savo produkciją reklamuoti per televiziją. Vien į šių dešrelių reklamą buvo investuota apie 1,5 mln. litų“, – prisimena G. Valančius.
Tiek dėl pačių dešrelių populiarumo, tiek dėl sėkmingos rinkodaros „Klaipėdos maisto“ prekės ženklas tapo pirmuoju lietuvišku, prasimušusiu į mūsų šalyje labiausiai žinomų prekės ženklų penketuką, kuriame karaliavo tokie pavadinimai, kaip, pavyzdžiui, „Coca Cola“, „Marlboro“ ir kiti.
Pateko į vadovėlius
O įdomiausia tai, kad būtent prekinis ženklas išgelbėjo Klaipėdos įmonę nuo gamybos sustabdymo jau šio amžiaus pradžioje, kuomet vėl susidurta su ekonominiais sunkumais.
„2001 metais buvo priimtas iki tol Lietuvoje neregėtas sprendimas, beje, vėliau patekęs ir į universitetuose dėstomą ekonomikos kursą – parduoti prekės ženklą. Tai buvo priverstinis žingsnis, tačiau sandėrio su Suomijos mėsos perdirbimo įmone „HK Ruokatalo“ metu gauti pinigai mums leido tęsti veiklą. Pardavėme „Klaipėdos maisto“ prekės ženklą ir gaminių receptūras, bet išgelbėjome savo įmonę“, – aiškina G. Valančius.
Dabar „Klaipėdos maisto“ mėsos gaminiai su Lietuva beveik neturi nieko bendro – šį ženklą įsigiję suomiai dešrelių ir kitų mėsos produktų gamybą perkėlė į Estiją bei Latviją.
Beje, o koks likimas ištiko „Klaipėdos pieniškas“ dešreles? Jos ir toliau buvo tokios paklausios, kad panašų produktą, tik jau nebe pagal originalų klaipėdiečių receptą, ėmė gaminti ir kitos mėsos įmonės, kažkodėl „pamiršusios“ sugalvoti joms ir kitokį pavadinimą.
„Mes tebegaminame tikrąsias „Klaipėdos pieniškas“ dešreles, tik jos slepiasi po kitu pavadinimu. Dabar tai yra virtos dešrelės pažymėtos „Klaipėdos ekstra“ pavadinimu. Taip pasielgėme norėdami, kad pirkėjai nebūtų klaidinami“, – pasakoja G. Valančius.
Gaisras nesužlugdė
Gavusi išgyvenimui reikiamų lėšų, „Vilkės“, o vėliau „Klaipėdos mėsinės“ vardu pavadinta įmonė gamybą perkėlė iš uostamiesčio į Pagėgių savivaldybę – čia esančiame Šilgalių kaime pastatytas visiškai naujas mėsos perdirbimo fabrikas.
„Tapome pirmąja mėsos perdirbimo įmone Baltijos šalyse, gavusia Europos Sąjungos reikalavimų ir standartų atitikmenį žymintį veterinarinį ES gamintojo numerį, suteikiantį teisę eksportuoti produkciją į visas Europos šalis. Taip atsirado ir pagrindinės eksporto rinkos – Airija, Švedija, Jungtinė Karalystė, taip pat Rusija“, – sako G. Valančius.
Dar po kelerių metų „Klaipėdos mėsinei" teko patirti skaudų smūgį – 2008 metais gamykla nukentėjo nuo gaisro, sudegė pusė „Klaipėdos mėsinės“ pastatų ir visa jame buvusi įranga. Tačiau įmonė veiklos nenutraukė, pasinaudojusi ES parama susigrąžino, kas buvo prarasta gaisro metu, įsigijo naujos įrangos, modernizavo darbo vietas, dar labiau išplėtė „Klaipėdos mėsinės“ gamybinę bazę, padidino darbo našumą bei atnaujino technologiją.
Kartu sėkmingai plėtota veikla ir kaimyniniame Kaliningrade. Čia klaipėdiečių lėšomis pastatyta ir 1999 m. veiklą pradėjusi gamykla „Kaliningrado Delikatesas" tapo pirmuoju europietiškų investicijų šiame Rusijos anklave pavyzdžiu. Pavyzdžiu, kuris yra sėkmingas.
„Vien per paskutiniuosius dvejus metus į gamybą Kaliningrade investavome maždaug 12 milijonų eurų. 2011 m. atidaryta nauja gamykla, bazė ten smarkiai išplėsta – nuo 4 iki 12,5 tūkst. kvadratinių metrų gamybinio ploto su pačiomis naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis.
Tiesa, veikiant ekonominėms sankcijoms Rusijai specialios laisvosios ekonominės zonos pranašumai ženkliai sumenko, tuo pačiu pasunkėjo ir verslo sąlygos. Tačiau „Kaliningrado Delikatesas“ jau pergyvena antrą Rusijos krizę. Pirmoji buvo 1998 metais, kai rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo 4,5 karto, tad patirties turime. Tada susitvarkėme ir tapome Kaliningrado rinkos lyderiai, susitvarkysime ir dabar. Šiais metais planuojame Kaliningrade smarkiai padidinti gamybos apimtis ir toliau nemažinti augimo tempų išnaudojant naujos gamybinės bazės pajėgumus“, – teigia G. Valančius.
Investicijos modernizuoja veiklą
Investicijų į įrangą netrūksta ir Lietuvoje – per pastaruosius 5 metus jos, skaičiuojant senąja valiuta, siekė 25 mln. litų. Projektai buvo įgyvendinami su ES parama, kuri sudarė apie 40 proc. jų vertės, mat „Klaipėdos mėsinė“ nuolat aktyviai dalyvauja struktūrinių fondų konkursuose.
Taip buvo nuolat modernizuojama „Klaipėdos mėsinės“ gamybinė bazė, atnaujinama dešrų gamybos technologija, sukurtas naujas modernus kompiuterizuotas logistikos centras, kurio veikla yra robotizuota – užsakymai skenuojami automatiškai, todėl jų vykdymas yra tikslus ir greitas, o klaidos tikimybė – minimali.
„Po užsakymo gavimo produktas parduotuvės lentynoje atsiranda antros dienos rytą“, – inovatyvios technikos pranašumą įvardina G. Valančius.
„Klaipėdos mėsinė“ visada didžiulį dėmesį skyrė savo produkcijos kokybei. Dar 1998 m. pirmoji Lietuvoje įmonė įdiegė kokybės valdymo sistemą ISO 9001:2001 mėsos ir mėsos gaminių gamybos bei prekybos srityje, o 2011 metais jai suteiktas Tarptautinis saugios maisto produkcijos gamintojo sertifikatas IFS, patvirtinantis, kad produkcija gaminama laikantis griežtų tarptautinių reikalavimų.
Įmonės vadovas teigia, kad būtent IFS atveria duris į platesnes rinkas. Nemažos viltys siejamos su JAV, kuri planuoja pašalinti užkardus mėsos produktų tiekimui iš Lietuvos. Taip pat vis drąsiau žvalgomasi į Artimuosius Rytus, pvz., Iraną, taip pat Alžyrą.
Naujas produktų veidas
Turbūt ne vienas pirkėjas jau atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu „Klaipėdos mėsinės“ produktai dedami į naujas pakuotes – jose atsirado šiuolaikiški motyvai, suprantami ir patrauklūs į parduotuves jau ateinančiai naujai klientų kartai.
„Kalbant apie produkcijos turinį – jis išliko toks pat, tačiau formos prasme gaminiai keičiasi. Atsižvelgdami į pokyčius, dar labiau sustiprinome gamybos ir kokybės kontrolę – kad būtų užtikrintas pakuotėje esantis šūkis „Man skaniausia!“ – aiškina G. Valančius.
Būtent tokiu šūkiu iš naujųjų „Klaipėdos mėsinės“ vaizdo klipų bei reklaminių nuotraukų nuo šiol prabyla pirkėjai.
„Kodėl? Todėl, kad bendrovės klientai – ne išgalvoti animaciniai herojai ar nupiešti veikėjai. Tai gyvi, realūs šiuolaikinio pasaulio žmonės. Būtent jiems ir leidžiama būti naujojo įvaizdžio dalimi – juk jiems ir skirta įmonės produkcija“, – sako bendrovės vadovas.
Dar viena svarbi „Klaipėdos mėsinės“ žinia, nuo šiol puošianti įmonės gaminių pakuotes, – „Pagaminta Lietuvoje“. Tuo norima atkreipti pirkėjų dėmesį, kad jie „Klaipėdos mėsinės“ produktų nemaišytu su „Klaipėdos maisto“ produktais, pagamintais už Lietuvos ribų ir parduodamais Lietuvoje su „Klaipėdos maisto“ prekiniu ženklu.
„Vienas dalykas, kuris nekinta „Klaipėdos mėsinės“ istorijoje – tai gamybos šalis. Ji, skirtingai nuo kai kurių konkurentų, visada buvo ir yra ta pati – Lietuva.
Dažnai pasitaiko, kad įmonės savo gaminio pavadinime mini kurio nors Lietuvos miesto vardą, nors produkciją gamina Lenkijoje, Estijoje ar dar kur nors. Tikrai ne visi pirkėjai tą žino. Todėl „Pagaminta Lietuvoje“ yra tai, kas skiria „Klaipėdos mėsinę“ nuo kitų. Ir suteikia pranašumą“, – neabejoja G. Valančius.
