Žaliavalgiai, įkėlę koją į bendrovės „Kietaviškių gausa“ šiltnamius, juose ilgai užsibūna, nors nepuola plakti žaliųjų kokteilių ar pjaustyti agurkų. Juos ten tiesiog pakeri skaisti vazonėliuose auginamų salotų žaluma.
Žmogus ragauja akimis. Salotų lapai, kaip ir geltonais žiedais ir jau užmegztais vaisiais aplipę žalialapiai agurkų ūgliai, siunčia signalą: visa tai – ypač naudingas organizmui maistas.
Maitina ir saulė
„Kietaviškių gausos“ šiltnamiai – vieninteliai žiemos šiltnamiai Lietuvoje, kurie išliko, kai šią žemės ūkio sritį ėmė smaugti nuolat brangstanti šilumos energija.
Tad įmonės daržininkai iškart po Naujųjų metų į daiginti skirtus vazonėlius ima sėti ilgavaisių agurkų, pomidorų, o vėliau – salotų ir trumpavaisių agurkų sėklas.
Kasmet kovo pradžioje iš šiltnamių prekybos centrų link pajuda pirmieji ilgavaisių agurkų ir salotų prikrauti sunkvežimiai, o kovo viduryje pradedami skinti ir trumpavaisiai agurkai.
Pasak „Kietaviškių gausos“ direktoriaus Mindaugo Pupienio, šįmet agurkai keliomis dienomis vėliau pasiekė parduotuvių lentynas. Mat žiemą ir ankstyvą pavasarį buvo mažai saulėtų dienų.
„Šiemet saulėtų dienų buvo net keturiskart mažiau nei 2013 metais. O jų reikia tam, kad augalai gerai derėtų, kad ir megztų agurkus, ir juos užaugintų“, – užsiminė bendrovės vadovas.
Kuo arčiau, tuo geriau
Kodėl mūsų šalies gyventojai parduotuvėse turėtų pirmiausia tiesti rankas į Lietuvoje užaugintas daržoves, o ne į užaugintas piečiau esančiose Europos valstybėse?
Pasak M.Pupienio, ir Europos, ir kitose pasaulio valstybėse žmonės stengiasi valgyti kuo arčiau gyvenamosios vietos auginamas daržoves ar vaisius, kaip ir kitus netoliese gaminamus maisto produktus. Kuo arčiau žmogaus namų jie pagaminami, tuo šviežesni patenka ant lėkštės.
Pavyzdžiui, Kietaviškių šiltnamininkai agurkus nuskina iki 10 val. ryto, per porą valandų jie atvėsinami, po to išvežiojami po prekybos centrus.
Tad vakarop žmonės jau gali kuo šviežiausių agurkų nusipirkti parduotuvėse – logistikai sugaištama ypač mažai laiko.
Importuojamos daržovės gabenamos tūkstančius kilometrų, kelyje vilkikai užtrunka kone savaitę. Be to, gamintojai sandėliuose turi sukaupti didelį eksportuojamų prekių kiekį, nes daržovių tiekėjai pustuščių vilkikų po Europą negainioja.
Kita vertus, nors daržovininkai agurkus prieš kelią ir supakuoja į plėvelę, biologiniai procesai vis tiek vyksta – šios daržovės sensta, rūgštėja.
Nenaudoja jokios chemijos
Kietaviškių šiltnamininkai nedžiūgavo dėl to, kad šiemet nebuvo šaltos žiemos. Nebuvo speigų, vadinasi, sėkmingai peržiemojo ir augalų kenkėjai.
Todėl dabar nuo agurkų lapus puolančių voratinklinių erkučių ar minamusių tenka gintis biologiniais ginklais – ant kiekvieno agurko stiebo prisegama pakuočių su erkutes ar kitokius kenkėjus naikinančiais geradariais parazitais.
Šiemet kenkėjai ypač gyvybingi, tad daržovių augintojai biologinėms augalų apsaugos priemonėms turi išleisti gerokai daugiau pinigų, nei įprasta.
„Augalus užpuolusių kenkėjų nenaikiname cheminiais preparatais, nes jie pažeidžia augalus, ir šie prasčiau dera“, – paaiškino „Kietaviškių gausos“ agronomas Alvydas Tamošiūnas.
Tai svarbi žinia daržovių mėgėjams. Dažnai žmonės būgštauja, kad šiltnamiuose auginamos daržovės purškiamos chemikalais. Tačiau tai – nuo sovietmečio išlikusios nuostatos, kurios seniai prasilenkia su tikrove.
Cheminėmis medžiagomis nepurškiami ir jau nuskinti agurkai ar pomidorai. Pietų šalių eksportuotojai tai daro, kad daržovės ilgai nesentų ir gabenamos neprarastų prekinės išvaizdos.
„Mums nereikia naudoti jokių konservantų, nes mūsų užaugintos daržovės greitai patenka ant vartotojų stalo.
Jos šiek tiek brangesnės už importuotas, nes visada yra šviežios. Kadangi jos yra užaugintos mūsų klimato sąlygomis, todėl mūsų krašto žmonėms – pačios tinkamiausios“, – kalbėjo M.Pupienis.
Ne šiaip sau ir estai, kurie jau yra atnaujinę šiltnamius, agurkus augina ištisus metus. Estijos gyventojai tai vertina, nors estiškos šiltnamių daržovės yra kone keliskart brangesnės už, tarkime, ispaniškas.
„Nepaisydami kainos estai jų nuperka daugiau nei importuotų. Žmonės vertina tai, ką žemdirbiai užaugina arčiausiai jų namų“, – aiškino M.Pupienis.
Mityba – normuojama
Į praeitį laikas nugramzdinti ir mitą, kad daržovės šiltnamiuose auginamos chemikalų kibirėliuose, todėl jose – vieni nitratai. Agurkus ar pomidorus galima auginti ne tik dirvožemyje, bet ir įvairiuose organiniuose substratuose.
„Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose jie paprastai auga kokosų drožlių dembliuose. Juose augalų šaknys gauna daugiau oro, tad jos geriau pasisavina maisto medžiagas – azotą, fosforą, borą ir kitas. Be to, stiprius augalus mažiau puola kenkėjai.
Agronomams kompiuterių programos padeda stebėti ir valdyti daržovių auginimo procesą.
„Taikant šiuolaikines technologijas tręšiant naudojama kompiuterizuota sistema. Ji neleidžia kauptis trąšų pertekliui. Dažnai tiriame savo daržoves laboratorijoje – įvairių medžiagų kiekiai jose dešimtį kartų mažesni už leistinas normas“, – aiškino M.Pupienis.
Skonis ir veislės
Kodėl šiltnamiuose užauginti vieni pomidorai yra saldesni, jie kitokio skonio nei kiti? Pasak M.Pupienio, vaisiaus skoniui daugiausia įtakos turi sukauptos maistinės medžiagos, ypač cukraus kiekis, kurį lemia saulės šviesa.
Daržininkų šiltnamiuose pomidorai ima derėti vėlyvą pavasarį, kai saulės – į valias. Be to, skonis priklauso ir nuo pomidorų veislės.
„Gegužę mūsų šiltnamiuose ima derėti įvairių veislių pomidorai, tarp jų ir avietiniai. Jų ir skonis geras, ir luobelė plona. Vartotojams jie vieni skaniausių“, – sakė „Kietaviškių gausos“ vadovas.
Be to, žmonės vis dažniau žvalgosi naujovių – valgo akimis. Todėl parduotuvėse atsiranda ir geltonųjų, juodųjų pomidorų, slyvinių, vyšninių ir kitokių.
„Asortimentą galėtume didinti, bet kol kas užmojus stabdo ribotos šiltnamių gamybinės bazės galimybės“, – užsiminė M.Pupienis.
Šiltnamių modernizacija
Įmonė yra numačiusi modernizuoti esamus šiltnamius. Tam siekiama pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje numatytomis priemonėmis.
Šiltnamių modernizacija suteiktų įmonei galimybę užauginti ir pasiūlyti vartotojui daugiau šviežių, kokybiškų daržovių, padidinti jų asortimentą ir pailginti pasiūlos laikotarpį. Be to, atnaujinus šiltnamius atsirastų ir galimybė inovatyvioms technologijoms pritaikyti. Tai suteiktų galimybę padidinti veiklos efektyvumą, sukurtų didesnę pridėtinę vertę.
„Modernizacija suteiktų naują žieminių šiltnamių verslo plėtros postūmį“, – teigė M.Pupienis.
Daržovės – ir sau, ir kitiems
„Kietaviškių gausa“ per metus užaugina apie 6 tūkst. tonų agurkų ir pomidorų bei apie 1 mln. salotų vazonėliuose. Pirmieji agurkai ir salotos pradedami skinti kovo mėnesį, o pomidorai – gegužę. Paskutinė produkcija nuskinama lapkritį.
Daugiausia daržovių parduodama Lietuvoje, dalis išvežama į Latviją, Estiją, Baltarusiją. Įmonėje dirba apie 200 žmonių. Šiltnamiai užima 16 hektarų žemės plotą.
Šilumos energiją „Kietaviškių gausos“ šiltnamiams tiekia Elektrėnuose esanti bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ elektrinė.
