Nuo Seimo nario ir buvusio žemės ūkio ministro 58 metų K.Starkevičiaus šeimos namų Rokų miestelyje (Kauno r.) iki požemyje veikusio slapto kariškių objekto – vos keli šimtai metrų.
Politikas nepaliaudavo stebėtis, kad šį turtą perėmusi valstybė nepasirūpino jo parduoti anksčiau, kai statinys buvo nepalyginamai geresnės būklės.
„Galbūt aš būčiau įsigijęs statinius, galbūt kitas žmogus. Tačiau blogiausia, kad pastatai daugybę metų neturėjo šeimininko“, – kalbėjo praktiškumu garsėjantis kaunietis.
Prireikė stebėjimo kameros
Radiolokacinė stotis pastatyta labai patikimai – sienų storis siekia daugiau kaip pusę metro.
Naujasis statinio šeimininkas svarstė, kad jos turbūt nepraleidžia net radiacijos. Vaikštant po patalpą dingsta mobilusis ryšys. Ant tinko matyti išlikę kareivių užrašai rusų kalba.
K.Starkevičius gerai prisimena statybas – jos vyko 1970-aisiais.
Jį ir kitus paauglius kariškiai kartais įsileisdavo į uždarą teritoriją. Statybinės medžiagos buvo vežamos net iš Kaliningrado srities.
Šiuo metu ūkininkaujantis politikas viename angare įkurdino 24 angusus, kurie puikiai praleido žiemą ir netrukus bus paleisti ganytis į lauką. Dvi karvės visai neseniai atsivedė jauniklių.
Šeimininkas žadėjo netrukus angare įrengti vaizdo stebėjimo kamerą. Ji reikalinga ne dėl saugumo – juo pasirūpinta anksčiau.
„Būnant namuose bus galima sužinoti, kad prasidėjo veršiavimasis“, – aiškino kaunietis, mat netrukus turėtų apsiveršiuoti dar 20 karvių.
Tokiu metu joms reikalinga žmonių priežiūra, nors angusai yra visiškai nereiklūs ir jauniklius atsiveda labai lengvai.
Avelės tampa modeliais
„Mišrieji ūkiai yra labai perspektyvūs, nes dėl grūdų kainų svyravimo pajamos gali smarkiai nukristi“, – sprendimą imtis gyvulininkystės aiškino buvęs ministras.
Jis šioje srityje nėra naujokas. Anksčiau yra laikęs karvių, jaučių, taip pat apie 100 kiaulių, kurias teko išpjauti dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio.
Ištuštėjusiame tvarte dabar šeimininkauja būrys vištų.
Jos neįtikėtinai drąsios ir smalsios, artinasi net prie nepažįstamų žmonių.
Vienas aptvaras skirtas K.Starkevičiaus ūkio garsenybėms – avelei su dviem jaunikliais. Šias draugiškas švelniakailes turbūt pažįsta daugelis kauniečių, mat prieš Kalėdas ūkininkas jas laikinai įkurdina Kauno senamiestyje pastatytoje prakartėlėje.
Daugiausia džiaugsmo avys suteikia vaikams – jie tiesia rankas norėdami paglostyti mielus gyvūnėlius ir su jais nusifotografuoti.
Rinkoje – skerdienos stygius
„Naminiams gyvuliams labiausiai reikia tinkamos veterinarijos priežiūros“, – įsitikinęs K.Starkevičius.
Angusai yra puikiai žinoma mėsinių galvijų veislė. Itin kokybiška jų mėsa daugelyje Europos šalių tokia populiari, kad tiekėjai nesugeba patenkinti paklausos, o kilogramas išpjovos kainuoja apie 30 eurų. Vis daugiau Lietuvos ūkininkų taip pat imasi auginti angusus.
K.Starkevičius planuoja užveisti 200 angusų bandą, o pusę jos kasmet parduoti. Telyčias jis pirko maždaug po 1100 eurų, už bulių paklojo beveik 3500 eurų.
Suaugusių angusų veislės bulių svoris siekia iki 1000 kilogramų, karvių – apie 600 kilogramų.
„Kuo didesnis ūkis, tuo jis konkurencingesnis. Šio tikslo padeda pasiekti ir kooperacija“, – tikino ūkininkas, nuolat palaikantis ryšius su kitais angusų augintojais.
Jis neabejojo, kad, neatsiradus pirkėjų Lietuvoje, galvijus tikrai nupirktų skerdienos tiekėjai iš kaimyninės Lenkijos.
Paramos niekada neprašė
Šiemet pavasarį K.Starkevičiui jau teko atlikti rimtą darbą laukuose – patręšti rapsus, kuriais užsėti 98 hektarai žemės.
Rapsams praėjusi žiema buvo labai palanki, todėl ūkininkas tikisi iš hektaro jų prikulti ne mažiau kaip 4 tonas.
Kviečių jis paprastai prikulia daugiau kaip 8 tonas iš hektaro, miežių – apie 5 tonas.
Dar 190 hektarų apsėta žieminiais kviečiais, 14 hektarų – dobilais. Dar labiau atšilus orams 100 hektarų ploto sklypą ūkininkas ketina skirti miežiams.
Šiemet jo laukuose žaliuos ir žirniai, mat pagal naujausias taisykles 7 proc. deklaruotų plotų turi būti skirta žalinimui – juose galima sėti žirnius, pupas, dobilus.
Tokiu būdu siekiama pagerinti dirvą, o kartu užauginama ir vertingų pašarų gyvuliams.
K.Starkevičiui jau pavyko įsigyti beveik visą būtiną žemės ūkio techniką, tačiau už kai kuriuos pirkinius dar tenka mokėti paskolas bankui. Politikas tikina niekada nėra dalyvavęs jokiose paramos programose.
„Dirbdamas žemės ūkio ministru negalėjau prašyti fondų paramos nuosavam ūkiui, todėl ėmiau paskolų bankuose. Palūkanos nėra didelės, todėl jų mokėjimas nėra didelis finansinis smūgis“, – kalbėjo ūkininkas.
Jo būsimų pirkinių sąraše dar yra vienas traktorius, mėšlo kratytuvas, tačiau tai jau nebus didelės investicijos.
„Nebūtina pirkti technikos, kuri naudojama labai trumpai ir visą likusį laiką stovi angare. Tuomet protingiau reikalingą įrangą išsinuomoti“, – kalbėjo ūkio šeimininkas.
Iškart pamato klaidas
Dabar K.Starkevičius yra eilinis Seimo narys, todėl pirmą kartą ketina prašyti paramos gyvulininkystės ūkio plėtrai. Kita vertus, jis abejojo, ar gaus norimos paramos.
„Ūkininkai lyg ir skatinami plėsti gyvulininkystę, bet paramos taisyklės naujokams nėra itin palankios“, – įsitikinęs Seimo Kaimo reikalų komitete dirbantis žemės ūkio specialistas.
Pradedantys auginti gyvulius ūkininkai negauna papildomų balų, jeigu nėra dalyvavę ankstesnėse programose, todėl paramos intensyvumas jiems bus mažesnis.
Politiko nuomone, Lietuva galbūt galėjo anksčiau pradėti vykdyti naujojo 2014–2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos paramos programą. Kaimynai latviai taip ir pasielgė, todėl šios šalies ūkininkai anksčiau gaus fondų išmokas.
Pasak K.Starkevičiaus, šiemet vėluojama tvirtinti Pasėlių deklaravimo taisykles, todėl kai kam gali kilti sunkumų vykdant reikalavimus. Vienas tokių – dėl laukų žalinimo.
Seimo narys mano, kad šalies valdžia galėjo padėti ūkininkams dėl visoje Europos Sąjungoje panaikintų pieno kvotų.
Šis sprendimas labai nenaudingas šalims, kuriose nėra daug stiprių, šiuolaikiškų pieno ūkių.
K.Starkevičiaus nuomone, reikėtų pagalvoti apie nacionalinę programą, kuri padėtų išsilaikyti rinkoje pieno tiekėjams.
K.Starkevičiui darbas nuosavame ūkyje labai praversdavo dirbant žemės ūkio ministru, mat politikas savo kailiu patirdavo, ko iš tikrųjų reikia ūkininkams ir kokių klaidų padaryta reglamentuojant veiklą.
Hektaro kaina išaugo net 22 kartus
K.Starkevičiaus šeima ūkininkauti pradėjo, kai politikas paveldėjo 30 hektarų ploto žemės sklypą. Dar 12 hektarų paveldėjo žmona Rasa. Vėliau kaunietis smarkiai išplėtė valdas. Dabar jis valdo maždaug 400 hektarų žemės, iš kurių 100 hektarų yra nuosava.
Prieš du dešimtmečius hektaras žemės šiose vietose kainavo vos 580 eurų, o kai pastarąjį kartą K.Starkevičius įsigijo parduodamą sklypą, už hektarą teko mokėti 6950 eurų.
Kainai įtakos galėjo turėti ir pakeista žemės paskirtis. Prieš porą dešimtmečių aplink Rokus žaliavo tik javai, o dabar juose kyla ir gyvenamųjų namų kvartalai.
K.Starkevičiui 2008–2012 metais dirbant žemės ūkio ministru didžioji ūkio priežiūros rūpesčių dalis gulė ant žmonos Rasos pečių. Vis daugiau prisideda penkiolikametis sūnus Kazimieras. Jam tėvai nedvejodami patiki atsakingas užduotis.
Seimo nariui padeda dar du samdyti talkininkai. Vienas vyriškis dirba nuo 1992-ųjų, kai K.Starkevičius pradėjo ūkininkauti.
„Žiemą ūkyje mažiau darbo, todėl pastatėme šiltą ir erdvų būstą namų sargui“, – rodydamas didelį šuns voljerą pasakojo kaunietis.
