Tačiau bendrovės rezultatai labai priklauso nuo to, kiek galima jo įsigyti.
Todėl šiemet gelbėjimosi ratu verslininkams tapo lengvatinės paskolos, teikiamos per INVEGOS kontroliuojantįjį fondą.
Viltis susiejo su pakuotėmis
„Vestchemos“ pradžia – 2001-ieji, kai įmonė vertėsi gabendama į Rusiją tapetų klijus. Tos veiklos, kuria bendrovė užsiima šiandien, – prekybos popieriumi ir gaminiais iš jo – griebtasi tik 2007-aisiais.
Plėtojant šį verslą imta svarstyti, ką galima nupirkti Rusijoje, o parduoti Vakaruose, ir atvirkščiai.
„Nenorėjome vietos rinkoje pernelyg smarkiai konkuruoti su užsienio kapitalo įmonėmis, parduodančiomis populiarų popierių spaudai ir rašymui – ši rinka labai įtempta, o uždirbami procentai maži.
Todėl pasirinkome tokias kryptis, kurios labiau susijusios su pakuote“, – pasakojo įmonės vadovas Albinas Dambrauskas.
Tarp Rytų ir Vakarų
Apie trečdalį įmonės apyvartos sudaro prekyba lipniuoju popieriumi, iš kurio gaminamos etiketės. Toks popierius atgabenamas iš Italijos. Anot pašnekovo, būtent „Vestchema“ atsiriekė trečdalį etikečių popieriaus rinkos Lietuvoje.
Iš Rusijos į Vakarus įmonė gabena popierių maišams. Iš tokio rudo popieriaus gaminami maišai cementui, iš balto – pakuotės miltams, cukrui.
Gamyklų, gaminančių rudą kartoninį popierių, nėra daug. Vakaruose įsikūrę gamintojai, pasak A.Dambrausko, savo produkciją jau išdaliję užsakovams, be to, ir jų gaminių kokybė nėra geresnė.
O gamyklos Rusijoje ir reikiamą kiekį pagamina, ir jų produkcijos kokybė tenkina pirkėjus.
Apie 15–20 proc. „Vestchemos“ apyvartos sudaro prekyba kartonu, ofsetiniu, pergamentiniu popieriumi.
„Ieškome, kur pagal mūsų klientų užsakymus greitai ir pigiai nupirkti“, – apie šią veiklos sritį sakė įmonės vadovas.
Šios kategorijos produktų apyvarta „Vestchemoje“ įvairiais sezonais svyruoja. Daug ką lemia ir tai, kaip pavyksta gauti žaliavos.
„Pavyzdžiui, pakuotes alui gaminanti įmonė sezono metu popieriaus sunaudoja tiek, kad nerandame iš kur tokio kiekio atvežti“, – apie sezoninius svyravimus kalbėjo A.Dambrauskas.
Dar labiau tokio popieriaus paklausą išaugina prasidėjęs vaisių ar daržovių metas.
Bankų garbės reikalas
Įmonės veiklos rezultatai labai priklauso nuo galimų nupirkti prekių. Pernai per mėnesį „Vestchema“ galėjo nupirkti po 300 tonų popieriaus, o šių metų mėnesio rodiklis – 500 tonų.
Prie to dar reikėtų pridėti neribotą popieriaus kiekį ne sezono metu.
Tačiau kad per keturis mėnesius susikauptų pakankamai produkcijos, reikia turėti lėšų. Tai buvo viena priežasčių, kodėl „Vestchema“ šiais metais vėl kreipėsi į kredito įstaigą paskolos su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantija.
„Jos garantiją esame gavę ir prieš kone šešerius metus, kai tik vienintelis „Citadele“ bankas sutiko mums suteikti paskolą.
Kadangi tuo metu visai neturėjome pinigų, tik sandėlio atsargas, du mėnesius užtruko dokumentų tvarkymas. Dėl to mėnesį vėlavo mūsų mokėjimai, tai atsiliepė pirkimams.
O šiemet bankai žiūrėjo daug geranoriškiau, patys kreipėsi į INVEGĄ dėl garantijos. Mes tuo visiškai nesirūpinome“, – pasakojo A.Dambrauskas.
INVEGA administruoja ne vieną finansinę priemonę, skirtą smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui palengvinti.
Lengvatinės paskolos, teikiamos per INVEGOS fondą, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra reali paskata verslo pradžiai ar plėtrai.
Per krizę augo 30 procentų
Daugelis verslininkų „Vestchemai“ gali tik pavydėti: per sunkmetį, kai apie uždaromą verslą skelbė ne viena įmonė, ši fiksavo 30 proc. apyvartos augimą.
„Popieriaus rinkoje nebūna didelių svyravimų. Net ir per sunkmetį maisto gamybos apimtis juk negali sumažėti perpus.
Žmonės gal valgys mažiau, bet tikrai ne perpus mažiau. Kadangi mūsų pakuotės susijusios su maisto gamyba, neplanavome apyvartos kritimo, nors baimės dėl to, kaip susiklostys reikalai, buvo“, – prisimena A.Dambrauskas.
Tiesa, įmonei teko pavargti vieną po kito lankant bankus ir prašant suteikti finansavimą. Mat tuo metu bankai nesutiko kaip užstato priimti „Vestchemos“ prekių sandėlio.
Pašnekovas pasakojo, kad laukdamas teigiamo atsakymo apėjo visus tuo metu veikusius bankus. Ir tik viename jų – „Citadele“ – išprašęs to, ko norėjo.
„Per tuos metus augome nedaug, nes nebuvo finansavimo. Jutome nuolatinę įtampą tarp atsiskaitymų.
O vėluoti sumokėti partneriams rusams negalėjome – kelis kartus uždelsę, galėjome netekti tiekimo“, – teigė A.Dambrauskas.
Nei geriau, nei blogiau
O kaip įmonę veikia įtempta padėtis Rusijoje? Juk ji ir importuoja į šią šalį, ir eksportuoja iš jos.
„Rezultatai galėjo pagerėti, tačiau nepagerėjo. Bet ir nepablogėjo“, – sakė A.Dambrauskas.
Jis turėjo vilties, kad pavyks Rusijoje produkcijos įsigyti mažesnėmis kainomis, nei tai pavyko padaryti dėl kritusio rublio kurso. Jei planai būtų pavykę, „Vestchemos“ produktai būtų buvę gerokai pigesni, palyginti su Europos gamintojų.
Tiesa, pardavimas Ukrainos rinkoje, nors ji įmonei ir nėra itin reikšminga, krito perpus.
Vis dėlto jau pirmųjų šių metų mėnesių rezultatai rodo, kad įmonei šįmet pavyks pasiekti 20 proc. apyvartos augimą. Pernai per metus įmonė pardavė 8 tūkst. tonų produkcijos, o šiemet ketinama parduoti daugiau.
„Norinčiųjų pirkti ratas plečiasi. Juk ES direktyvos susijusios su ekologija, todėl popieriaus poreikis ne mažės, o didės.
Vakaruose popierinė pakuotė labai populiari, tik pas mus į celofaną dar daug kas pakuojama. Mums darbo ne mažės, o daugės“, – prognozavo įmonės vadovas.
Atidavė Lenkijos rinką
„Vestchema“ produkciją platina Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje, ES šalyse. Viena naujausių perspektyvų – Lenkijos rinka.
Vokiečių kompanija, kuri gamina skaidrią plėvelę, Lenkijoje nesugebėjo padidinti pardavimo, todėl paprašė lietuvių pagalbos.
„Kadangi neblogai pasirodėme Slovėnijoje pirkdami paprastą popierių, vokiečiai nusprendė, kad galime pardavinėti ir skaidrią plėvelę.
Produktas brangus, todėl itin didelio kiekio parduoti neplanuojame. Tačiau tikėtina, kad savo rinkos dalį ten išplėsime“, – pasakojo A.Dambrauskas.
