„Nuo pirmosios veiklos dienos laikiausi nuostatos nežeminti garbaus amžiaus sulaukusių ar ligos pakirstų žmonių“, – kalbėjo „Senjorų vilos“ direktorė Dalia Vansevičienė.
Šiuo metu Jonučių gyvenvietėje (Kauno r.) įsikūrusiuose namuose gyvena 32 neįgalūs žmonės, kuriems nustatyti specialieji poreikiai. Dalį jiems prižiūrėti reikalingų lėšų skiria valstybė.
Netrukus gretimame sklype duris atvers dar vieni namai. Jie bus skirti savarankiškai galintiems gyventi senoliams, kurie dėl įvairių priežasčių negali ar nenori rinktis kitokios pastogės.
Viešbučiui trūko klientų
Vos prieš kelerius metus D.Vansevičienė vadovavo nedideliam viešbučiui, tačiau 2009-aisiais užsakymų skaičius ir pajamos smarkiai krito, todėl šeimininkė nusprendė atsisakyti šios veiklos. Prieš trejus metus jai kilo idėja pastatą pritaikyti senjorų globos namams.
Tokiems pokyčiams buvo visiškai pasiruošta – įrengti kambariai ir bendrojo naudojimo erdvės, sustatytos lovos. Kiekviename kambaryje yra tualetas.
„Senjorų vila“ visiškai nepanaši į daugelį globos namų, viskas čia labiau primena viešbutį“, – kalbėjo D.Vansevičienė. Pasak jos, tai nėra verslas, kai galima nesunkiai uždirbti daug pinigų. Priešingai – senolių priežiūra yra sunkus ir atsakingas darbas.
Susimąsto užklupus bėdai
Mintis steigti socialinės globos namus D.Vansevičienei kilo tuomet, kai jos 72 metų mama patyrė sunkų insultą ir pateko į ligoninę. Kaunietė savo akimis išvydo, kaip atrodo gydymo įstaiga, kaip prižiūrimi sunkią negalią turintys žmonės.
„Pagalvojau, kad galbūt galima palengvinti žmonėms gyvenimo pabaigą“, – kalbėjo globos namų šeimininkė.
Pasak jos, dauguma žmonių apie tai susimąsto tik tuomet, kai patys susiduria su rimta bėda, todėl norinčių padėti globos namams verslininkų ar kitų rėmėjų gretos labai kuklios.
D.Vansevičienė įsitikinusi, kad bendradarbiavimo būdų yra gausybė. Vienas tokių – sutartys su didelėmis įmonėmis.
„Darbuotojų darbo našumas tikrai padidėtų, jeigu jie žinotų, kad senatvės sulaukę artimieji tinkamai prižiūrimi, bet kuriuo metu gali tikėtis pagalbos“, – mano „Senjorų vilos“ direktorė.
Savivaldybių įstaigos gali naudotis Europos Sąjungos fondų parama, o privačioms socialinių paslaugų įmonėms, norinčioms pagerinti gyvenimo sąlygas, beveik nebūna paramos programų. Nors pastato būklė dar nėra bloga, viduje labai reikėtų lifto, tačiau tai būtų didelė investicija.
Bendraujant atstumas išsitrynė
„Senjorų vilos“ gyventojais rūpinasi net 18 žmonių komanda. Daugiausia tai slaugytojo ir socialinio darbuotojo padėjėjai, senolius nuolat lanko gydytojas. D.Vansevičienė džiaugėsi savo pavaldinių atsidavimu darbui, nes ne visi specialistai nori nuolat bendrauti su ligotais garbaus amžiaus žmonėmis.
Galintys judėti senoliai išeina pasivaikščioti į kiemą, gali pasigrožėti žydinčiais augalais. Į visus namų gyventojus kreipiamasi vardu.
Negandų pakirsti žmonės turi visišką veiklos laisvę, nepatiria jokio streso. Jie gali bendrauti, žaisti stalo žaidimus, skaityti, fojė žiūrėti televizorių.
D.Vansevičienė prisiminė atvejus, kai sutvirtėję žmonės įsikūrė artimųjų namuose, o vienas vyriškis išvyko gyventi net į Angliją. Direktorė tikino per kelerius darbo metus jau išmokusi priversti žmones patikėti, kad jie gali pakilti iš ligos patalo. Tuomet jie tikrai pakyla.
„Su gyventojais bendraujame kaip su lygiaverčiais žmonėmis, jie man tapo tartum šeimos nariais“, – prisipažino globos namų vadovė D.Vansevičienė. Muzikuojanti kaunietė švenčių proga pagroja akordeonu, senoliai moteriai ir visam kolektyvui atsidėkoja dainomis.
Šiuo metu vyriausiai „Senjorų vilos“ gyventojai – 97-eri, jauniausiai globotinei – vos 25 metai.
Subrandino naujų sumanymų
Neseniai „Senjorų vilos“ direktorė nusprendė plėsti veiklą – visai greta įsigijo gyvenamąjį namą su sklypu, kuriame veiks dar vieni globos namai. Juose įsikurs žmonės, kurie geba tvarkytis savarankiškai ir gali gyventi be nuolatinės priežiūros.
„Tokiems žmonėms psichologiškai būtų sunku įsikurti po vienu stogu su neįgaliaisiais, kurie dažnai net negali pasikelti iš lovos“, – aiškino D.Vansevičienė.
Šiuose namuose galės gyventi 25 žmonės, jiems bus skirti ne mažesni kaip 15 kvadratinių metrų kambariai. Aplink pastatą veša didelis sodas, džiugina gražūs gėlynai, pastatytas net šiltnamis daržovėms auginti.
Gyvenamajam namui įsigyti ir jo rekonstrukcijai „Senjorų vila“ išleido beveik 200 tūkst. eurų. Gauti lengvatinę paskolą iš Atviro kreditų fondo padėjo garantiją suteikusi bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri taip pat grąžino 95 proc. bankui sumokėtų palūkanų. D.Vansevičienė neslėpė, kad tai – labai didelė paspirtis projektui.
INVEGA administruoja ne vieną finansinę priemonę, skirtą smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimui palengvinti. Minėtos lengvatinės paskolos iš Atviro kreditų fondo, kuris finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, yra reali paskata verslui pradėti ar jam plėtoti. Savarankiško gyvenimo namuose bus įdarbinti nauji specialistai, o kaunietei galvoje sukasi dar viena idėja – ketinama teikti socialines paslaugas žmonių namuose.
„Tokiai veiklai turime ir patirties, ir sugebėjimų rūpintis žmonėmis“, – kalbėjo D.Vansevičienė. Veiklos pradžiai reikia tik tinkamos transporto priemonės.
