Kai bus pensininkai, įsikurs Graikijoje prie jūros ir turės viešbutį. Šitaip juokaudami kadaise kalbėdavo vilniečiai Jurga ir Mindaugas Žilinskai.
Tada juodu negalėjo nė numanyti, kad tokia svajonė išsipildys kur kas anksčiau.
Juodu su trimis vaikais jau šeimininkauja viešbutyje ramybe alsuojančiame Kretos kampelyje.
Tėvynėje jie neturėjo jokios verslo patirties, tad čia viską teko pradėti kone nuo nulio. Bet dabar 38 metų Žilinskai gali kiek lengviau atsikvėpti.
Nuošaliame Almiridos miestelyje Vakarų Kretoje, ant kalno su stulbinamu vaizdu į jūrą ir kalnus, pirmąjį sezoną svečius jie priima apartamentuose „7 Olives“.
Pokyčiai – dėl ligos
Į Kretą su trimis atžalomis Žilinskai išvyko palikę darbus Lietuvoje: Mindaugas dirbo „Peugeot“ atstovybėje, Jurga – Ūkio ministerijoje.
Ryžtis permainoms dabar, o ne po kelių dešimtmečių juos pastūmėjo nelinksma priežastis – vidurinėlį sūnų kamavo alergija, ta pati bėda ištiko prieš trejus metus gimusią Liepą.
„Jeigu ne Liepa, mūsų čia greičiausiai nebūtų“, – svarstė moteris. Kretoje jie viešėjo per atostogas, kai laukė gimstant trečiosios atžalos.
Kai paaiškėjo, kad ir mergaitę kamuoja alergija, J.Žilinskienė nusprendė paklusti gydytojų patarimams pakeisti klimatą, maistą. Moteris susirinko daiktus, pasiėmė abu mažuosius vaikus ir išvyko į Kretą trims mėnesiams. Vyresnysis sūnus liko su tėvu Vilniuje.
Namą netoli tos vietos, kur ir dabar įsikūrę, J.Žilinskienė susirado internetu. Bendraujant su vietiniais jai gelbėjo tai, jog anksčiau ji su vyru jau buvo pramokusi graikų kalbos.
Taip supami tik laukinių paplūdimių, ožkų ir avių moteris su vaikais ir gyveno. Netrukus, panorę apžiūrėti greta besiganančių gyvulių, susipažino su graikų šeima. Manolis ir Popi, iš pradžių tik mandagiai sveikinęsi ir šnekučiavęsi, dabar – vieni artimiausių žmonių.
„Taip čia yra, iš pradžių pratinasi, o paskui jei jau priima į savo būrį, tampi jiems šeimos nariu.
Mano mama dėkojo jiems, kad jos duktė turi antruosius tėvus“, – pasakojo J.Žilinskienė.
Siunčia graikų produktus
Trijų šeimos narių po dviejų mėnesių atvykęs aplankyti šeimos galva nustebo – vaikų nebekamavo alergija. „Vyras pasakė, kad gyvensime čia. Laužiau galvą kelias paras, ryžtis visai išvykti iš Lietuvos buvo nelengva“, – pasakojo J.Žilinskienė.
Jurga tuomet buvo išėjusi motinystės atostogų, tad jai nekilo keblumų. Mindaugo darbdaviai ėmėsi pokyčių įmonėje, tad jis nutarė, jog tai yra ženklas ką nors keisti.
Pernai pavasarį šeima su dviem daiktų pilnais automobiliais išriedėjo į Kretą ir išsyk pradėjo dairytis, iš ko galėtų pelnytis duonai.
Jau išmėginę graikų ūkininkų produktus, jie nutarė pamėginti juos tiekti į Lietuvą. Iš pradžių jų pasiūlė išmėginti draugams, vėliau garsas nusirito iš lūpų į lūpas, todėl klientų sąrašas nusidriekė beveik iki tūkstančio.
„Mėsą perkame tik iš ūkininkų, žuvį irgi valgome tik draugų pagautą tiesiai iš jūros, sūriai – ekologiški, pagaminti iš pajūryje kalnuose besiganančių ožkų pieno“, – vardijo J.Žilinskienė.
Sukantis produktų tiekimo į Lietuvą verslui, sutuoktiniai nepaliovė mąstyti ir apie viešbutį.
J.Žilinskienė, apžiūrėjusi keletą namų, viename suprato – tiks tiktai šitas. Apleistame pastate buvo įkurdintas kito viešbučio darbuotojų bendrabutis.
Užtarė įtakingas žmogus
„Su namo šeimininku graiku derėjomės tris mėnesius. Jau atrodo viskas gerai, jau sutarėme, kitą rytą jis skambina ir sako nenuomosiantis“, – apie klampias derybas pasakojo J.Žilinskienė.
Perprasti graikiško verslo subtilybes padėjo draugai Manolis ir Popi. Kai derybos įstrigo, jiems šovė dar viena mintis: paprašyti užtarti lietuvius nuomotojo kaimyną, gerbiamą restorano savininką. Pastarojo žodis buvo lemiamas.
Lapkričio pabaigoje sukirtę rankomis su šeimininku ir kelias savaites praleidę Lietuvoje, Žilinskai strimgalviais puolė ruoštis būsimam sezonui.
Balandžio pradžioje jie jau sutiko pirmuosius svečius. Bet iki tol jiems teko įveikti nemažai kliūčių. Dažytojui vis trukdė nesiliaujantys lietūs. Vienas griežtai nesutiko dirbti ir išvažiavo.
Bet vėliau atsirado kitas meistras, o elektrikas netgi sutiko padirbėti, nors lietuviai tuo metu jam neturėjo iš ko mokėti: patikėjo pažadu, kad viską atiduos sulaukę pirmųjų svečių.
„Sutartą dieną skubėjau jam skambinti, kad tik nesusigadinčiau įvaizdžio. Kai atvažiavo pinigų, apžiūrėjo namą, paspaudė ranką ir pridūrė netikėjęs, kad mums tai pavyks“, – pasakojo J.Žilinskienė, apžvelgdama namą, į kurį sudėjo visas santaupas.
Mokėsi kloti lovas
Kai didieji darbai buvo baigti, į Almiridą atkeliavo baldai iš Lenkijos „Ikea“. Tačiau tuo rūpesčiai nesibaigė: teko išmokti tinkamai, kaip viešbutyje, kloti lovas. Į pagalbą taip pat suskubo bičiulė Popi, kadaise dirbusi tokį darbą.
„Dažnai tvarkomės abu su vyru. Taip lengviau, nes vienam dirbant nugara paskausta. Bet mes abu čia jaučiamės laimingi“, – sakė moteris.
Tarp „7 Olives“ svečių – daugiausia lietuviai, tačiau buvo atvykėlių iš Šri Lankos, Pietų Korėjos, taip pat Vokietijos, Estijos, kitų Europos šalių.
Žilinskų viešbutyje – viso labo penki kambariai. Čia pat įsikūrę ir jie patys. „Svajojome, kad pirmą sezoną užimtumas siektų bent 50 procentų, tačiau matau, kad šis rodiklis bus didesnis“, – džiaugėsi J.Žilinskienė.
Tiesa, šeima neslėpė, kad rūpesčių pakanka. Sunkiausia diena – trečiadienis, mat tuomet tenka į Chanijos oro uostą vežti daugelį svečių, atvykusių iš Lietuvos, per kelias valandas vikriai viską sutvarkyti ir vėl važiuoti atsivežti kitų poilsiautojų.
Bet nerimo nebeliko. Graikai, įsileidę į savo šeimą, jau ir žuvingas vietas lietuviams parodo, ir vaikai pusiau laukines ožkas padeda melžti.
„Kartu renkame kaparėlius, marinuojame juos, kartu sodiname pomidorus, renkame alyvuogių derlių, spaudžiame kojomis vyną.
Smagu taip greitai perprasti kitą kultūrą, kai tave moko tikri Kretos gyventojai.
Gera ir savo svečiams aprodyti tiktai graikams žinomas vietas“, – ką per metus patyrusi, pasakojo lietuvė.
Gimtinės neketina pamiršti
Ar visa tai ilgam? J.Žilinskienė sakė į tokius klausimus nebeieškanti atsakymų. Namą Almiridoje jie išsinuomojo dešimčiai metų, per tiek laiko tikisi atgauti tai, ką investavę. Namo Vilniuje sutuoktiniai nepardavė – mąsto apie vaikų ateitį.
„Sakau jiems, kad studijuos universitete, nebus Kretos kaimiečiai. O kur jie mokysis – Lietuvoje ar kitur, teks rinktis patiems“, – sakė trijų atžalų motina.
Abu sūnūs jau metus lanko vietos mokyklą, nepriekaištingai kalba graikiškai, o po pamokų sėda prie lietuviškų mokslų. Kad galėtų ateityje įgyti išsilavinimo dokumentus Lietuvoje, jiems reikia mokytis lietuvių kalbos ir gamtos pažinimo gimtąja kalba.
Atėnai toliau rodo visišką nepagarbą
Užvakar vykęs euro zonos finansų ministrų susitikimas truko neilgai: paaiškėjo, kad graikai neparengė jokių naujų pasiūlymų, kaip būtų galima susitarti dėl tolesnės paramos nemokiai ir skolintojams paklusti nenorinčiai šaliai.
Euro zonos lyderių posėdyje nutarta leisti Graikijai iki ketvirtadienio pateikti naują reformų planą.
Sekmadienį vyksiantis visos ES viršūnių susitikimas buvo įvardytas kaip paskutinė galimybė sudaryti susitarimą dėl finansinės pagalbos Atėnams, kuris leistų Graikijai išlikti euro zonoje.
Europos Komisija jau nedviprasmiškai užsiminė parengusi veiksmų planą, pagal kurį Graikija galėtų būti išmesta iš euro zonos, paskelbė agentūra BNS.
Europos Parlamente vakar pasirodęs Graikijos premjeras Alexis Tsipras vienų buvo sutiktas džiaugsmo šūkiais, kitų – švilpimu. Čia jis išdidžiai aiškino, kad įsipareigojimų ir reformų planas bus pateiktas laiku, o graikai netaps našta Europos mokesčių mokėtojams.
Tačiau A.Tsipras nesusilaikė neįgėlęs šalį gelbėjusiems skolintojams. „Nebus perdėta, jei pasakysiu, kad mano tėvynė pastaruosius pusšeštų metų buvo tapusi taupymo politikos bandymų laboratorija“, – rėžė radikaliai kairiųjų partijai „Syriza“ priklausantis graikų premjeras.
