Moteris, turinti 3,3 mlrd. dolerių (2,99 mlrd. eurų) turto, gyvena Angoloje, kurioje statistinis pilietis per dieną išgyvena už mažiau nei du eurus. Nemažai laiko ji praleidžia Portugalijoje.
Vyriausiai šalies prezidento Jose Eduardo dos Santoso ir jo pirmosios žmonos rusės Tatjanos Kukanovos dukteriai I.dos Santos Angoloje priklauso 25 procentai mobiliojo ryšio operatoriaus „Unitel“ akcijų, taip pat ji yra čia veikiančio banko „Banco BIC“ bendraturtė.
Įsitvirtino ir Portugalijoje
Portugalijoje I.dos Santos valdo beveik 7 proc. naftos ir dujų įmonės „Galp Energia“ (kartu su portugalų milijardieriumi Americo Amorimu) ir apie 19 procentų „Banco BPI“ – tai ketvirtasis pagal dydį Portugalijos bankas.
Šiai afrikietei priklauso ir pagrindinis Portugalijos televizijos „Zon“ akcijų paketas.
42 metų I.dos Santos augina tris vaikus. Jos vyras – verslininkas ir meno kolekcininkas iš Kongo Respublikos Sindika Dokolo.
Dar 2013-aisiais „Forbes“ I.dos Santos pavadino pirmąja Afrikos milijardiere moterimi.
Lydi tėvo globa
2012-ųjų gruodį I.dos Santos surengė prašmatnų savo dešimties metų santuokos su verslininku iš Kongo S.Dokolo vakarėlį. Moteris sukvietė į šventę giminaičius ir draugus iš viso pasaulio – nuo Vokietijos iki Brazilijos.
Kartu su keliais šimtais svečių iš pačios Angolos kelias dienas jie prabangiai pramogavo Šv.Mykolo tvirtovėje Luandoje. Kvietimas į šį vakarėlį svečiams buvo išsiųstas žvilgančioje baltoje dėžutėje su užrašu: „Dešimt metų aistros, dešimt metų draugystės, dešimt metų, kurie prilygsta šimtui“.
Kaip svarsto „Forbes“, tiksliau būtų pasakyti „dešimt metų, kainavusių per 3 mlrd. JAV dolerių“.
Kaip ši moteris susikrovė turtus? Anot „Forbes“, dėl to ji turėtų būti dėkinga savo tėvui. Mat jis, naudodamasis savo galia, perleido savo atžalai Angolos valstybines įmones ar jų dalį.
I.dos Santos anksti tapo Angolai strategiškai svarbių įmonių dalininke – jai dabar priklauso bankai, cemento, telekomunikacijų bendrovės ir, žinoma, deimantai.
Kai 2013 m. „Forbes“ ją įtraukė į savo milijardierių sąrašą, Angolos vyriausybė pranešė apie tai kaip apie šalies pasididžiavimą, kaip įrodymą, ką pavyko pasiekti šaliai, kurioje per 19 mln. gyventojų.
Tiesa, atsirado ir kritikų.
„Neįmanoma pateisinti tų turtų, kuriais be gėdos puikuojamasi. Jokių abejonių, jog šį turtą jai sužėrė tėvas“, – „Forbes“ publikuotame interviu sakė buvęs Angolos premjeras Marcolino Moco.
I.dos Santos į tai nereagavo, tiesa, po kurio laiko išplatino pranešimą: „Isabel dos Santos yra nepriklausoma verslininkė ir investuotoja. Jos investicijos į Angolos ar Portugalijos bendroves yra skaidrios, tam buvo pasitelkti nepriklausomi partneriai, tarp jų – bankai ir teisinės įmonės.“
J.E.dos Santosas savo pirmąją žmoną T.Kukanovą sutiko studijuodamas Azerbaidžano naftos ir chemijos institute. Šios šalies sostinėje Baku gimė ir Isabel.
Būdama šešerių mergaitė jau augo prezidento rūmuose Angoloje. Ir nors šalies vadovo šeima, palyginti su kitais Afrikos diktatoriais, gyveno ne taip prašmatniai, prabangos čia nestigo: naujametės eglutės atkeliaudavo iš Niujorko, šampanas už 500 tūkst. dolerių (453 tūkst. eurų) – iš restorano Lisabonoje. To pakako, kad ūgtelėjusi mergina šalyje būtų vadinama princese.
Kai I.dos Santos buvo vaikas, Angolos ekonomika išgyveno krizę – į ją šalį įstūmė ir pilietinis karas, ir prezidento valdymas.
„1980-aisiais užėjęs į parduotuvę rasdavai tik makaronų. Ir nieko daugiau“, – sakė buvęs Pietų Kalifornijos universiteto profesorius Geraldas Benderis, tyrinėjęs Angolą nuo 1968-ųjų.
Tačiau nuo aplinkinio pasaulio atskirtai I.dos Santos ši realybė neegzistavo. Užaugusi ji įstojo į Londono Karališkąjį koledžą ir įgijo inžinerijos bakalauro laipsnį. Didžiojoje Britanijoje dabar gyvena ir jos motina.
J.E.dos Santosas buvo vedęs 3 kartus ir šiose santuokose susilaukė 7 vaikų, prezidentas turi ir vieną nesantuokinę atžalą.
Pirmasis verslas – restoranas
J.E.dos Santosas prezidentu tapo 1979-aisiais – ketveri metai po to, kai buvusi Portugalijos kolonija Angola atgavo visišką nepriklausomybę. Nuo 1975-ųjų iki 2002-ųjų su pertraukomis Angoloje vyko pilietinis karas.
Pastaruosius keliolika metų šalies ekonomika įgauna vis didesnį pagreitį. Nuo 2002-ųjų iki 2011-ųjų bendrasis vidaus produktas išaugo 11,6 proc., valstybės biudžetas nuo 6,3 mlrd. dolerių (5,3 mlrd. eurų) padidėjo iki 69 mlrd. dolerių (62,5 mlrd. eurų). Tačiau vis dar dauguma angoliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
Esant tokioms aplinkybėms, į Angolą iš Londono sugrįžo I.dos Santos. 1997-aisiais, būdama 24 metų, ji sostinėje Luandoje įsigijo restoraną „Miami Beach“. Jo šeimininkas taip sukosi iš bėdų – jam nuolat priekaištų turėdavo mokesčių ir sanitarijos inspektoriai, tad vyras nutarė pasiūlyti I.dos Santos tapti partnere, mat buvo įsitikinęs, kad jos pavardė apsaugos nuo patikrinimų.
Pamoką, kad pavardė atveria vartus, išmoko ir pati I.dos Santos. Ji tuo kliaunasi jau ne pirmą dešimtmetį.
Beje, restoranas sėkmingai veikia iki šiol – per poilsio dienas čia nerasi laisvos vietos.
Atrado aukso kasyklas
1997-aisiais prezidentas J.E.dos Santosas išleido įstatymą, kuris buvo svarbus besikuriančiam telekomunikacijų sektoriui: vyriausybė turėjo surengti viešą aukcioną, kuriame būtų parduoti mobiliojo ryšio dažniai. Tačiau, prabėgus dvejiems metams, šis dokumentas buvo atšauktas ir įsigaliojo nauja tvarka: licenciją valdžia gali išduoti tam, kas įkurs bendrą su valstybe įmonę.
Po 11 mėnesių bendrovė „Unitel“ tapo pirmuoju privačiu Angolos mobiliojo ryšio operatoriumi. Valstybinė naftos bendrovė „Sonangol“ įgijo 25 proc. operatoriaus akcijų, lygiai tiek pat atiteko I.dos Santos. Dar vienu „Unitel“ dalininku po metų tapo korporacija „Portugal Telecom“, už 25 proc. akcijų sumokėjusi 12,6 mln. dolerių (11,4 mlrd. eurų).
Tai buvo itin sėkminga investicija. Mobilieji telefonai pakeitė Afriką. Dabar „Unitel“ yra vienas iš dviejų Angolos mobiliojo ryšio operatorių ir turi 9 mln. abonentų. Analitikai „Portugal Telecom“ turimą „Unitel“ dalį vertina 1 mlrd. dolerių (0,91 mlrd. eurų).
Angoloje įkūrė banką
2005-aisiais I.dos Santos žengė dar vieną žingsnį. Tuomet jos akiratyje atsirado portugalų milijonierius A.Amorimas, valdantis 4,3 mlrd. dolerių (3,9 mlrd. eurų) turtą ir besidomintis nekilnojamuoju turtu, turizmu ir nafta.
Pasibaigus pilietiniam karui Angoloje, jis stengėsi patekti į Afrikos rinką.
Dos Santosų šeima, A.Amorimas ir dar vienas portugalų bankininkas Fernando Telesas Angoloje įkūrė „Banco Internacional de Credito“, žinomą kaip BIC.
Žinoma, tam prireikė I.dos Santos tėvo rankos – jis leido, kad banko kapitalo dalį sudarytų užsienio investicijos. Kaip vyko šis sandoris, mažai žinoma, mat jokie dokumentai viešai neskelbiami. Tvirtinama, kad A.Amorimas valdo 25 procentus akcijų banko, tiek pat priklauso I.dos Santos.
I.dos Santos partnerio interesai Angoloje banku nesibaigė. 2005-aisiais jis įsteigė bendrovę „Amorim Energia“. Jam priklauso 55 proc. šios bendrovės, likusi dalis – „Sonangol“. O tų pačių metų pabaigoje „Amorim Energia“ įsigijo 33,3 proc. Portugalijos naftos įmonės „Galp Energia“ akcijų už 1 mlrd. dolerių, vėliau nusipirko dar 5 proc.
Sąsaja su prezidento dukterimi – „Amorim Energia“ direktorių taryboje yra ir I.dos Santos vyras S.Dokolo. I.dos Santos dalis šioje bendrovėje siekia veik 7 proc., o tai vertinama šimtais milijonų. Šiai moteriai priklauso ir 24,5 proc. deimantų įmonės „Ascorp“ akcijų.
Aruodą sutvirtino cementu
Dar vienas I.dos Santos turto šaltinis – cementas.
Vienintelio Angoloje cemento fabriko valstybės dalis 2004 metų viduryje siekė 39,8 proc., bankui „Sonangol BAI“ priklausė 9,5, o Šveicarijos įmonei „Scanang“, kurią valdė portugalų cemento gamintoja „Cimpor“, – 49 proc. akcijų.
Vyriausybė pareikalavo didesnės kompanijos dalies paaiškinusi, kad cemento gamykla yra strategiškai svarbi atstatant šalį po pilietinio karo.
2006 metų rudenį Angolos vyriausybė nurodė už 74 mln. dolerių išpirkti dalį, priklausiusią „Cimpor“. Tuos pinigus išskyrė BIC bankas, kurio bendraturčiai – I.dos Santos ir A.Amorimas.
Po sandorio valstybė savo dalį perleido Angoloje įregistruotai bendrovei „Ciminvest“, kurios reali savininkė – I.dos Santos.
2013-ųjų sausį, kai „Forbes“ paskelbė I.dos Santos milijardiere, valstybei priklausančiame laikraštyje „Jornal de Angola“ buvo paskelbta: „Darome viską, kad Angola išbristų iš skurdo, tad didžiuojamės, kad verslininkė Isabel dos Santos tapo autoritetu finansų pasaulyje. Tai gerai Angolai, ir angoliečiai tuo didžiuojasi.“
Pagal užsienio spaudą parengė
Aida MURAUSKAITĖ
