Skatina ir ūkininkus
Neįprastą aukcioną „Kėdainių aruodai“ sumanė surengti ūkininkams, siekdami ne tik juos paskatinti daryti gerus darbus, bet ir aktyviau skleisti socialinės atsakomybės idėjas. „Visi esame paskendę savo kasdienybėje – rūpinamės verslais, ūkiais, savo darbuotojais, partneriais ir kartais per tą nesibaigiantį bėgimą pamirštame, kad šalia mūsų yra ir tokių žmonių, kuriems labai sunku, kuriems reikia pagalbos.
Būtent į tai norėdami atkreipti dėmesį ir pasiūlėme ūkininkams dalyvauti kilnią misiją turinčiame aukcione. Juk mūsų visų gerumo niekada nebus per daug, o jei susirinkę pasidžiaugti geru derliumi galime dar ir gerą darbą padaryti, tai galime sakyti, kad tas džiaugsmas net ir dvigubas. Mes visi privalome būti socialiai atsakingi ir nepamiršti padėti tiems, kuriems galbūt nesiseka taip gerai, kaip mums patiems“, – sako bendrovės „Kėdainių aruodai“ valdytojas Valdas Šarūnas.
Pardavė vyriškus ir moteriškus batus
Ūkininkai itin geranoriškai sutiko tokį V. Šarūno pasiūlymą. Žinodami, kad dalyvaudami aukcione ne tik nusipirks dizainerio batus, bet ir paaukos pinigų E. Mildažytės fondui, jie dosniai kėlė statomas sumas. Patys atkakliausi ir dosniausi visgi buvo kėdainiečiai.
Vyriškų batų porą aukciono rengėjams pavyko parduoti už 330 eurų, o moteriškų – už 510 eurų. Vyriškų batų porą įsigijęs Kėdainių rajono Gudžiūnų seniūnijos ūkininkas Valdemaras Raščiauskas sakė, kad sprendimas dalyvauti aukcione buvo spontaniškas: „Vos tik sužinojau, kad pinigai bus paaukoti Editos Mildažytės labdaros ir paramos fonui „Bėdų turgus“, nedvejojau – norėjosi padėti.
Būtų puiku, jei būtų organizuojama kuo daugiau tokių švenčių, ir dar daugiau lėšų paaukojama tiems, kuriems jos labai reikalingos. Gerus darbus daryti – labai gera.“
Už moteriškus batus 510 eurų aukcione paklojęs kėdainietis Dainius Šepetys tikino, kad negalima nieko gailėti nei savo mylimai žmonai, nei tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Aukciono laimėtojams Ž. Maslauskas batus pagal jų individualius pageidavimus pasius per mėnesį, o „Kėdainių aruodai“ pinigus E. Mildažytės fondui perves jau visai netrukus.
V. Šarūnas paklaustas, kodėl ūkininkams pasiūlė įsigyti aukcione ne kokius žemės ūkio padargus, o dizainerio sukurtus batus, tik mirktelti: „Juk ūkininkas be batų – nei į laukus, nei į svečius.“
Šventės rengėjai ūkininkams pasiūlė ir kitokių įvairiausių atrakcijų bei smagių rungčių, kurioms įveikti reikėjo ir jėgos, ir rankų miklumo, ir proto aštrumo, tad žemdirbiams tai buvo vienas iš smagiausių pasibuvimų.
Temų pokalbiams – apstu
„Kėdainių aruodų“ organizuotoje šventėje dalyvavęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajono ūkininkas Jonas Talmantas tikino, kad tokie susibūrimai artina ūkininkus: „Susirenkame, bendraujame vienas su kitu, dalijamės patirtimi.
Esu įsitikinęs, kad įmonės, organizuojančios šventes ūkininkams, su jais bendrauja kur kas darniau – juk tokių renginių metu gali tiesiogiai pasikalbėti su vadovais ar kolegomis ūkininkais. Tokiu būdu ir bendravimas komerciniais tikslais tampa kur kas paprastesnis. O kai tokie susibūrimai dar ir kilnią misiją turi, tai tikrai turime kuo pasidžiaugti.“
Vienas pirmųjų į ūkininkų šventę atskubėjęs Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas sakė: „Skirtingose vietovėse gyvenantiems ir ūkininkaujantiems žmonėms susitikti labai sudėtinga – įprastai susitinkame laukdami eilėje prie elevatoriaus, kai nėra laiko šnekučiuotis.
Tačiau įdomu aptarti, kokia kitų ūkininkų javų kokybė, kokie derliai užderėjo, kokia technika dirbama, kokios veislės javus augino kolegos ir kada sėjo. Daug ko turime paklausti vieni kitų. Ūkininkai – visai kaip moterys, aptarinėjančios viską iš eilės, tik tarp mūsų, ūkininkų, kiek kitokios temos“, – juokėsi V. Ivanauskas.
Rankomis trina grūdininkai
Paklaustas, kokie šiemet metai buvę Kėdainių rajono ūkininkams, V. Ivanauskas ūkininkus pagal sėkmę skirstė į tris grupes: „Pienininkams metai labai prasti, ūkininkams – irgi nebuvo labai gerai, mat cukriniai runkeliai šiemet nerodo įspūdingų derlių, o grūdininkams šie metai tikrai puikūs – tiek kiekybės, tiek kokybės atžvilgiu. Na, gal tik žemos kainos šiek tiek liūdina. Tačiau svarbiausia, kad grūdų prikulta daug, ir tikrai yra, ką parduoti.“
Kartu ir juokiasi, ir ašarą braukia
Ūkininko darbas – labai sunkus. Šis žmogus privalo būti buhalteris, ekonomistas, mechanikas, agronomas, iš dalies – ir bankininkas bei grūdų rinkos pokyčių stebėtojas viename asmenyje. Jis turi paisyti sėjomainos taisyklių, pildyti įvairiausias paraiškas ir krūvas dokumentų.
Todėl pagaliau galėję lengviau atsipūsti džiaugėsi ūkininkai Erlenda bei Laimis Turskiai.
„Vienoje vietoje susibūrę visos šalies ūkininkai kartu gali ir ašarą nubraukti, ir pasijuokti. Įprastai vienų rajonų ūkininkai pabendrauti su kolegomis iš kitų rajonų progų neturi. O šįvakar čia susirinko visos šalies ūkininkai. Susiėjimas – labai reikalingas, ypač – po visų rudens darbų.
Pasirinktas puikus laikas, parengta nuostabi programa“, – kalbėjo prie vieno stalo su kitais Surviliškio seniūnijos ūkininkais susibūrę jau dvidešimt trejus metus ūkininkaujantys Turskiai.
