Kėdainių rajone – ekologiškas galvijų rojus

Kėdainių rajone ekologinio ūkininkavimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Daugiau nei dešimt metų ekologinį ūkį Pernaravoje puoselėjantis Feliksas Vaitelis – ne vienas. Šalia įsikūrė abu jo sūnūs – jaunieji ūkininkai Mantas ir Donatas. Prie tai ką turi šiandien labai prisidėjo Europos Sąjungos (ES) bei valstybės suteikta parama. Ūkininkas jos kreipėsi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.

Daugiau nei dešimt metų ekologinį ūkį Pernaravoje puoselėjantis Feliksas Vaitelis.<br>Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nei dešimt metų ekologinį ūkį Pernaravoje puoselėjantis Feliksas Vaitelis.<br>Algimanto Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2015-11-21 13:00, atnaujinta 2017-10-03 13:01

Keliami aukštesni reikalavimai

„Ekologiniam ūkininkavimui reikia pasiryžti, nes čia keliami aukštesni reikalavimai. Dirbti žemę ir auginti gyvulius ekologiškai kainuoja brangiau. Bet ūkininkauti kur kas lengviau, kai ūkiui skiriama ES ir valstybės parama. Be paramos būtų galima tiesiog išgyventi, tačiau tai neteiktų malonumo. Abejoju, ar tuomet mano sūnūs būtų likę kaime“, – sako ūkininkas.

Baigęs zootechniko specialybę F.Vaitelis ūkininkauti pradėjo dar 1992 metais, kai paveldėjo 8 hektarus tėvų žemės. Vyras iš pat pradžių susidomėjo limuzinų veislės galvijais. Dabar limuzinus augina ir jo sūnūs.

F.Vaiteliui ūkyje padeda žmona Virginija ir keletas pagalbininkų. Daugiau nei pusę ūkio ploto, kuris viršija 300 hektarų, užima ekologiškai auginamos grūdinės ir ankštinės kultūros, tad ūkininkai patys galvijams ruošia pašarus. Ūkis veikia beveik uždaru ciklu.

Produkciją eksportuoja į užsienį

Lietuvoje ekologiška produkcija dar nėra tokia paklausi, todėl ūkininkas didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienį. Grūdai vežami į Vokietiją, Olandiją, o galvijai daugiausia parduodami Italijoje. Nors ES ir valstybės parama leidžia smarkiai nedidinti produkcijos kainų, Lietuvoje ekologiškai užaugintos mėsos paklausa nėra tokia didelė, kaip Vakarų Europoje.

„Šiek tiek gaila, kad jautienos negalime parduoti kaip ekologiškos, nors galiu pasakyti, kad pats juos užauginu ekologiškai. Tam, kad taip paženklinta mėsa pasiektų vartotoją, reikia atitinkamai sertifikuotų skerdyklų, mėsos apdorojimo įmonių. Svarbu net ir tai, kokiu atstumu mėsa vežama iki vartotojo. Be to, Lietuvoje vartotojai už ekologišką mėsą dar nėra pasirengę mokėti tikrosios kainos“, – pasakoja F.Vaitelis.

Feliksas prisimena, kad parama ekologiniams ūkiams pasinaudojo ir 2004–2006 metų periodu, kai perėjo prie ekologinio ūkininkavimo. Ūkininkas sėkmingai dalyvavo ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje. Už paramą ūkininkas įsigijo traktorių, įvairių padargų, investavo į statinius ir ūkio valdų plėtrą. Ekologiniu ūkininkavimu jis ketina užsiimti ir toliau.

Ekologinis ūkininkavimas – populiarėjanti niša

Per visą paramos teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ patvirtinta daugiau kaip 12 tūkst. paraiškų, paramos gavėjams išmokėta per 165 mln. eurų paramos.

Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones – www.nma.lt, zum.lrv.lt. Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk www.facebook.com/nacionalinemokejimoagentura.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.