Vienišius, paslaptinga asmenybė, turinti turto už 17 mlrd. eurų. Nepaisant milžiniško turto, jis, rodos, gyvena kukliai ir pritaria, kad turtingieji būtų apmokestinami dideliais mokesčiais.
Jau daugelį metų niekam nepavyko padaryti net šiuo metu 76 metų Dieterio Schwarzo nuotraukos – jis atkakliai saugo savo privatumą, rašoma laikraščio „Gazeta Wyborcza“ interneto svetainėje wyborcza.biz.
Lenkai čia paskelbė dešimties turtingiausių Vokietijos žmonių sąrašą.
10 vieta: Herzų šeima („Tchibo“)
8 mlrd. eurų. Niekuo neišsiskiriančią „Tchibo“ bendrovę Güntheris Herzas paveldėjo iš savo tėvo Maxo, kuris turėjo paprastą verslo idėją: jis norėjo pardavinėti kavą paštu.
Būdamas 30-ies Güntheris bendrovę smarkiai išplėtė, „Tchibo“ tapo gigantiška, jos apyvarta išaugo iki 4 mlrd. eurų per metus.1980 metais jis nusipirko tabako kompaniją „Reemtsma“, kurią 2002 metais pardavė bendrovei „Imperial“ už 6 mlrd. eurų.
Herzų šeima taip pat turi kosmetikos koncerno „Beiersdorf“ akcijų, Güntheris turėjo ir daugiau kaip ketvirtadalį sporto prekių gamintojos „Puma“ akcijų, kurias 2007 metais pardavė Pranzūzijos prabangos prekių gamintojai – grupei „PPR“ – ir uždirbo apie pusę milijardo eurų. Jam dar priklauso 44 proc. Italijos restoranų tinklo „Vapiano“ akcijų.
9 vieta: Würthų šeima („Würth-Gruppe“)
8,8 mlrd. eurų... iš varžtelių. 1945 metais Adolfas Würthas įkūrė savo įmonę. Jis nekėlė sau kažkokių ypatingų tikslų: tiesiog norėjo prekiauti varžteliais.
Po kelerių metų A. Würthas bendrovę padovanojo tuomet 19-mečiui savo sūnui Reinholdui. Dėl nepaprasto Reinholdo aktyvumo netrukus paaiškėjo, kad aukštos kokybės varžtai, paprasti ir deramai neįvertinti gaminiai, reikalingi visame pasaulyje.
Šiandien „Würth“ grupėje dirba apie 60 tūkst. žmonių, jai priklauso apie 400 kompanijų, ji net turi savų muziejų. Kaip prekybos bendrovė „Würth“ daug investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą – 2007 metais grupė tapo 60 naujų patentų savininke (nuotraukoje: Reinholdas Würthas).
8 vieta: Otto šeima(„Otto Versand“)
Didžiausias nelaimėlis iš pirmojo turtingiausių vokiečių dešimtuko. Prieš 15 metų „Otto Versand“ apyvarta siekė 24 mlrd. eurų, šiandien – „tik“ 12 mlrd. Prekyboje paštu Vokietija jau daug metų užima tvirtas pozicijas. „Quelle“ jau nebėra, kitos parduotuvės persikėlė į internetą, kur turi konkuruoti su tokiomis kompanijomis kaip „Amazon“.
Otto šeima krovėsi turtą, kol prekyba paštu vyko pagal senąją tvarką. Nepaisant to, kad į prekybą internetu šeima investavo gana anksti, ji praranda vis daugiau ir daugiau – per pastaruosius metus net 300 mln. eurų.
Dabartinis Otto šeimos turtas vertinamas maždaug 9,2 mlrd. eurų. Turtingiausių priešakyje ji išlieka dėl diversifikacijos – šeimos nariai yra daugiau nei 100 prekių ženklų savininkai , įskaitant logistika užsiimančios kompanijos „Hermes“.
7 vieta: Heinzas Hermannas Thiele („Knorr-Bremse“)
9,5 mlrd. eurų. Ir kalbama čia ne apie dehidratuotų sriubų mišinių ir pagardų gamintoją – „Knorr-Bremse“ grupė užsiima riedmenų ir komercinių automobilių stabdžių sistemų gamyba. Vien tik per pastaruosius metus Thiele uždirbo apie 6 mlrd. eurų, dėl ko tapo vienu iš turtingiausių žmonių pasaulyje pagal „Forbes“ reitingą (94 vieta).
Heinzo Hermanno Thiele turtų krovimosi istorija nėra įspūdinga: dirbti bendrovėje „Knorr-Bremse“ jis pradėjo būdamas 28 metų.
Per keliolika metų lis pamažu kilo karjeros laiptais. 1985 metais Thiele perėmė (paėmęs paskolų) beveik bankrutavusią įmonę, tapo didžiausiu jos akcininku, ir per keliolika metų bendrovė padidino savo metinę apyvartą nuo 254 mln. iki daugiau kaip 5 mlrd. eurų.
Thiele taip pat yra kito geležinkelių koncerno – „Vossloh“ – didžiausias akcininkas (nuotraukoje: Heinzas Hermannas Thiele).
6 vieta: Theo Albrechto šeima („Aldi Nord“)
16,9 mlrd. eurų, arba „ tai blogesnis“ „Aldi“. „Aldi Nord“ – tai nuolaidų parduotuvės, kuriose metų metus niekas nesikeičia, todėl šis prekybos tinklas praranda klientus, kurie eina pas konkurentus – ypač nelygi „Aldi Nord“ kova su „Lidl“.
Norėdama likti versle, šeima turės atgaivinti prekės ženklą ir, sekdama „Aldi Süd“ ir „Lidl“ pėdomis – pradėti investuoti. Tyliai kalbama, kad atsiliepdamos į iššūkius, su kuriais tenka susidurti prekybos rinkoje, po metų kitų bendrovės „Nord“ ir „Süd“ gali susilieti.
5 vieta: Dieteris Schwarzas. Šeimos neturi („Lidl“)
Paslaptinga asmenybė, turinti turto už 17 mlrd. eurų (2,5 mlrd. eurų daugiau nei pernai). Nepaisant milžiniško turto, jis, rodos, gyvena kukliai ir pritaria, kad turtingieji būtų apmokestinami dideliais mokesčiais. Jau daugelį metų niekam nepavyko padaryti net šiuo metu 76 metų Dieterio Schwarzo nuotraukos – jis atkakliai saugo savo privatumą.
Neseniai jis vis dėlto pasidavė ir savanoriškai papozavo „Lidl“ logotipo fone. Schwarzo koncerno metinė apyvarta siekia 80 mlrd. eurų. Artimiausių metų planai? 100 mlrd. per metus. Raktas į sėkmę?
Nenutrūkstamos naujų prekybos tinklo parduotuvių statybos. Už ką? Tarp kitko, ir už lėšas, gautas iš Rekonstrukcijos ir plėtros banko pigiam maistui tiekti šalyse, vykdančiose politinę pertvarką.
4 vieta: Reimannų šeima („Coty“)
„Chemiškos“ tradicijos šeimoje yra senos – jau XIX amžiuje Reimannų protėviai turėjo fabriką, kuriame gamino vyno rūgštį, citrinos rūgštį ir fosfatus. Šiandien jų turtas yra 17,6 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusiais metais Reimannai šiais metais uždirbo gerokai daugiau – net 3,6 mlrd. eurų.
Šeima laikosi paprastos taisyklės: jei verslas perspektyvus – reikia į jį investuoti. O jei jis nelabai pelningas – reikia jį parduoti be sentimentų. Iki šiol, vadovaujantis šia filosofija, Reimannams puikiai sekėsi. Neseniai savo imperijai „Coty“ jie pripirko iš „Procter & Gamble“ prekės ženklą „Wella“ už 12,5 mlrd. dolerių.
Reimannai turi taip pat 11 proc. bendrovės „Reckitt Benckiser“ akcijų (ji yra prekės ženklų „Calgon“ ir „Clearasil“ savininkė). 3 vieta: Karlo Albrechto šeima („Aldi Süd“)
19 mlrd. eurų. Aldi imperiją, arba nuolaidas taikančių maisto prekių parduotuvių tinklą, sukūrė Karlas ir Theo Albrechtai. Laikui bėgant įvyko skilimas: Karlas ėmė vadovauti bendrovei „Aldi Süd“, Theo – „Aldi Nord“. Šiandien abu jau yra mirę, o atskiroms bendrovėms vadovauja jų šeimos. Jos pasuko skirtingais keliais.
Bendrovei „Aldi Süd“ vadovauja Karlo žentas – Peteris Heisteris. Ir kol kas jis laimi tylioje konkurencinėje kovoje – „Aldi Süd“ parduotuvės laikomos mielesnėmis klientams ir, visų pirma, geriau susidoroja kovoje su agresyviu Dieterio Schwarzo tinklu „Lidl“ (5-oje vietoje) (nuotraukoje: Karlas Albrechtas).
2 vieta: Schaefflerių šeima („INA-Holding Schaeffler“, „Continental“)
Tai, kad Schaefflerių šeima atsidūrė aukštoje antroje vietoje daug ką stebina. Jų turtas yra maždaug 20 mlrd. eurų – apie 2,5 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus, o dar neseniai buvo prognozuojamas jų žlugimas. Tai pasiekta, kadangi Maria-Elisabeth Schaeffler ir jos sūnus Georgas nusprendė išplėsti pagrindinę veiklą (guolių gamybą) ir investuoti į „Continental“ – padangų ir automobilių dalių gamintoją – įsigyjant 46 procentus akcijų.
Nepaisant to, kad bendrovei grėsė bankrotas, šeimai pagaliau pavyko atsispirti nuo dugno ir palaipsniui pradėti įgyvendinti planą grąžinti skolas. Tačiau tai gali užtrukti.
Panašiai kaip Quandtams, Schaeffleriams gali atsiliepti skandalas, susijęs su „Volkswagen“. Nepaisant to, Schaeffleriai neseniai paskelbė, kad jie ketina ryžtis viešajam akcijų siūlymui (nuotraukoje: Maria-Elisabeth Schaeffler ir sūnus Georgas).
1 vieta: Quandtų šeima (BMW)
Dabartinių Quandtų protėviai vertėsi audimu. Per Antrąjį pasaulinį karą Quandtai palaikė ryšius su nacių režimu, apie kuriuos šiandien šeima nenori prisiminti. Iškart po karo broliai Quandtai – Herbertas ir Haraldas – pradėjo didinti šeimos turtą svaiginančiu tempu.
1960 metais Herbertas surizikavo – investavo į beveik bankrutuojančią bendrovę BMW, kuri, kaip buvo prognozuojama, neturi jokios ateities. Šis rizikingas manevras davė vaisių: pernai jo vaikai Stefanas ir Susane (turintys 46,6 proc. koncerno akcijų) galėjo išsimokėti sau 815 mln. eurų dividendų, o jų turtas yra daugiau kaip 26 mlrd. eurų.
Taigi jie išsaugojo pirmąją vietą turtingiausių vokiečių reitinge, nors nuo praėjusių metų ir prarado net 5 mlrd. eurų. Priežastis? Dėl „Volkswagen“ kilęs skandalas, kuris rikošetu smogė prekės ženklo BMW rinkos vertei.
