Tačiau čia augantys ir tūkstančius metų skaičiuojantys alyvmedžiai bei iš jų vaisių spaudžiamas alyvuogių aliejus tapo ne tik pačios Palestinos vizitine kortele, bet ir sukrovė didelį kapitalą šį aliejų eksportuojantiems verslininkams.
Alyvuogių aliejus, muilas, datulės, įvairūs Rytų virtuvėje populiarūs kviečių ir kruopų mišiniai, prieskoniai, žolelės – kompanijos „Al Ard“ (vert. iš arabų k. „Žemė“) į Jungtines Amerikos Valstijas, Europą ir net tolimąją Japonija eksportuojamos produkcijos iš Vakarų Kranto sąrašas.
Imperija išaugo iš daržovių parduotuvės
Šiandien itin sėkmingai produkciją eksportuojanti ir į pažangias žemės ūkio produktų perdirbimo technologijas investuojanti „Al Ard“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1963-iųjų.
Šeimos verslas prasidėjo nuo mažos daržovių parduotuvės, atidarytos nedideliame Nabluso mieste Vakarų Kranto teritorijoje.
„Mano tėvas parduotuvėje prekiavo šviežiomis daržovėmis. Ten užsukdavo vietos gyventojai nusipirkti vietos ūkininkų užaugintos produkcijos. Vėliau verslas plėtėsi, ėmėme bendradarbiauti su tabako gaminius gaminančiomis kompanijomis, tačiau šios veiklos atsisakėme. Tokia buvo mano tėvo valia ir ją gerbiu. Jis pats mirė nuo vėžio“, – šeimos verslo istoriją pasakojo Ziadas Anabtawi.
Sėkmingas verslininkas prisipažino, kad daugiausia verslo paslapčių ir siekti sėkmės išmoko iš savo tėvo, o žinios, gautos studijuojant užsienyje, tik padėjo jam greičiau susigaudyti nuolat besikeičiančioje rinkoje.
„Daugelis verslininkų gali papasakoti istorijas, kai pradėjo nuo labai mažų parduotuvėlių ir sėkmingai išsiplėtė. Tačiau kai aš perėmiau verslą iš savo tėvo, tai jau buvo didelė kompanija su įspūdinga metine apyvarta, tad ir suvaldyti tokią didelę organizacija tapo iššūkiu“, – kalbėjo jis.
Pakvietęs apsilankyti aliejaus gamybos ir fasavimo ceche Z.Anabtawi pasakojo, kad beveik visos gamybos procesui reikalingos technologijos atvežtos iš užsienio, o „Al Ard“ kompanija yra gavusi visus reikiamus tarptautinius sertifikatus, leidžiančius eksportuoti produkciją į tokius regionus kaip JAV ar ES.
„Mūsų produkcija keliauja ne tik vietines parduotuves, bet esame vienintelė šio regiono kompanija, eksportuojanti alyvuogių aliejų į Japoniją. O tai rinka, taikanti itin griežtus ir specifinius standartus“, – kalbėjo įmonės vadovas.
Kompanijos „Al Ard“ veikla neapsiriboja tik eksportu, mat bendrovė dirbdama su tarptautinėmis kompanijomis importuoja į Vakarų Krantą jų gaminamus maisto produktus.
„Uždirbti galime, tik leiskite dirbti“
„Iki antrosios intifados (palestiniečių pasipriešinimo kovos. – Aut.) buvo visai kitos verslo sąlygos, bendradarbiavome ir su Izraeliu, bet 2000–2009 metų laikotarpis buvo tikrų tikriausia apsiaustis“, – pasakojo Z.Anabtawi. Tačiau ir šiandieninėmis rinkos sąlygomis plėtoti verslą sudėtinga. Daug keblumų kelia politinė situacija, be to, Artimųjų Rytų regione esama didelės konkurencijos tarp aliejaus spaudėjų ir eksportuotojų.
„Itin dideliu iššūkiu tampa kultūrinė aplinka, šešėlį meta okupacija, nes itin aktualus saugumo klausimas. Net kalbant apie finansinius atsiskaitymus, čia verslo aplinka reikalauja už preke ir paslaugas atsiskaityti tuojau pat, nes nežinai, kas gali nutikti rytoj. Jokių mokėjimo atidėjimų, kurie yra įprasti kituose regionuose, čia būti negali“, – apie ypatingas darbo sąlygas pasakojo verslininkas.
Jis pabrėžė, kad dažnai klaidingai manoma, jog Vakarų Krante nėra jokių sąlygų kurti verslą, mat jį esą maitina JAV ir Europos įvairių programų pinigai. „Mūsų kompanijos pavyzdys rodo, kad paramos mums nereikia. Galime dirbti patys ir uždirbti, tačiau leiskite mums dirbti. Verslas čia patiria didelį spaudimą ne tik dėl saugumo situacijos, bet ir judėjimo bei eksporto galimybių apribojimo. Pasigendame mūsų vyriausybės iniciatyvos gerinant padėtį“, – pečiais gūžtelėjo verslininkas.
Atsisakė mechanizuoto sodinimo ir GMO
Nors Jordanija laikoma palestiniečių verslininkų vartais į užsienio rinkas, pati šalis taip pat itin aktyviai plėtoja šią žemės ūkio šaką, tad ir sudaro didelę konkurenciją.
„Siekdami išsaugoti aliejaus grynumą atsisakome tam tikrų metodų, kuriuos aktyviai naudoja kiti alyvmedžių augintojai. Mūsų ūkininkai nesodina medžių eilėmis, kaip tai daroma Graikijoje ar Ispanijoje, taip pat atsisakome ir mechanizuoto sodinimo. Atsisakėme ir genetiškai modifikuotų augalų, nes tik mūsų produkto grynumas ir kokybė gali mums užtikrinti vietą rinkoje“, – pasakojo įmonės vadovas.
Anot Z.Anabtawi, natūraliai auginamas alyvmedis pirmuosius vaisius ima duoti po maždaug 30 metų, tačiau šių dienų ūkininkai sodina tokias rūšis, kurios pirmąjį derlių subrandina jau po dvejų metų.
Kalbėdamas apie ūkininkus, iš kurių jo vadovaujama bendrovė superka produkciją, pašnekovas sakė: „Ūkininkai, iš kurių superkame aliejų, savo žemėse vis dar augina vadinamuosius romėnų alyvmedžius, kurie skaičiuoja kelis šimtus ar per tūkstantį metų, tad galite įsivaizduoti, kaip skiriasi šių alyvmedžių derlius ir tų, kurie vaisius ima duoti vos po dvejų metų.“
Dirba moterų „ragautojų“ komanda
Nors „Al Ard“ gaminamas alyvuogių aliejus tiriamas itin modernioje laboratorijoje ir kompanija turi produkcijos kokybę patvirtinančius sertifikatus, vis dar neatsisakoma seno, bet laiko patikrinto kokybės patikros būdo.
„Aliejus pas mus atkeliauja ne iš kompanijų, bet iš vietos ūkininkų, todėl vis dar naudojame ir seną kokybės nustatymo būdą – ragavimą. Nors aliejaus kokybė kruopščiai tikrinama laboratorijoje, vis dėlto norime apsidrausti, tad tik atvežtą į gamyklą produkciją patikrina ragautojų grupė. Ją sudaro moterys, kurios puikiai išmano, kokio skonių ir kvapo turi būti šio regiono aliejus, tad ši kontrolė taip pat padeda siekti kokybės“, – pasakojo Z. Anabtawi.
