Jis sukūrė savo vardo prekės ženklą ir startuolį, vardus „David Bowie“, kurio vertė interneto amžiuje siekia šimtus milijonų dolerių, rašo „Quartz“ ir „Bloomberg View“ tinklaraštininkai Leonidas Bershidsky ir Markas Gilbertas.
Sausio 10 dieną miręs D.Bowies sukaupė 230 mln.dolerių turtą vien todėl, kad daugelyje sričių buvo pirmas. Daugelį dalykų iš šios gausos – neskaitant muzikos- yra įdomu prisiminti. Štai penki D.Bowie verslo pasiekimai.
1. Prekės ženklas anksčiau produkto
D.Bowie nusprendė sukurti savo paties prekės ženklą ne tik todėl, kad tai buvo įprasta muzikantų ir pramogų verslo atstovų praktika, bet ir tam, kad pats taptų produktu. Roko muziką jis pasirinko sąmoningai – bent jau taip jis kalbėjo, duodamas interviu:
„Aš nenorėjau būti tik madingu, aš norėjau būti naujų idėjų kurstytoju. Ar norėjau priversti žmones atsigręžti į naujas idėjas ir į naują požiūrį. Pradžiai nusprendžiau panaudoti pačią paprasčiausią terpę, kuria buvo rokenrolas, ir papildyti jį fragmentais ir gabalėliais, kad viso šito pabaigoje būčiau savo aplinkoje. Štai todėl aš tai darau – kad tapčiau pats sau aplinka.“
2. Socialinis tinklas ir interneto paslaugų teikėjas
1998 metais D.Bowie, siekdamas sukurti vietą, kurioje „ne tik gerbėjai, bet ir visi muzikos fanai galėtų tapti vienos bendruomenės dalimi, kur būtų saugomos didelės muzikos ir informacijos apimtys, išsakytos nuomonės, keičiamasi idėjomis“, įkūrė kompaniją „UltraStar“.
Už 19,99 dolerių per mėnesį interneto svetainė teikė prenumeratoriui „BowieNet“ interneto paslaugas, siūlė 20 megabaitų savo interneto svetainės sukūrimui ir suteikė galimybę susikurti elektroninį adresą „yourname@davidbowie.com“ bei klausyti naujausią muziką ir skaityti išskirtinius interviu. Tiems, kam nebuvo reikalingas interneto paslaugų teikėjas, galėjo mokėti tik 5,95 dolerio.
Tokiu būdu D.Bowie sukūrė socialinių tinklų prototipą dar likus keliems metams iki „Friendster“ ir „MySpace“, kurie, savo ruožtu, laikomi „Facebook“ pirmatakais. Piko metu, 10 dešimtmečio pabaigoje, „UltraStar“ buvo vertinamas daugiau kaip 500 mln. dolerių (818 mln. – to meto pinigais, arba 1,2 mlrd. – dabartiniais).
3.Skaitmeninė revoliucija muzikoje
2002 metais – tada, kai vien tik JAV buvo parduota kompaktinių diskų už 12 mlrd.dolerių (palyginkite su 2014 metų pardavimais: 1,9 mlrd. dolerių) – D.Bowie pareiškė „The New York Times“, kad etikečių laikas suskaičiuotas.
„Aš nemanau, kad etiketės ir pardavimų sistemos po kelių metų funkcionuos taip pat. Per artimiausią dešimtmetį įvyks visiška transformacija visko, ką mes kada nors siejome su muzika ir niekas to nesustabdys. Aš nematau absoliučiai jokių priežasčių apsimetinėti, kad to neįvyks.
Aš, pavyzdžiui, visiškai tikras, kad autorinės teisės po dešimtmečio neegzistuos, autorystės ir intelektualinės nuosavybės laukia smūgis. Muzika pati savaime tekės kaip vanduo ar elektra. Taigi naudokitės šiais paskutiniais metais, nes netrukus viso šito greičiausiai nebus.“
4. Bowie obligacijos
D.Bowie buvo ne tik muzikos, bet ir finansų pradininkas. 1997 metais, padedant roko investuotojui ir bankininkui Davidui Pullmanui jis išleido finnasinį instrumentą, kuris leido iš investuotojų gauti pinigus užstačius ateities įrašų pardavimus.
Šis instrumentas buvo pavadintas „Bowie bonds“ vardu. „Jis turi dainų, kurios parduodamos 25 metus ir dar bus parduotos“, – tuomet komentavo D. Pullmanas. Savo ateities honorarų teises Davidas Bowie investuotojams pardavė už 55 mln. dolerių, 10-ies metų obligacijos atnešė 7,9 proc. pelną (didesnį, nei to meto JAV Iždo vertybiniai popieriai) ir netgi iš „Moody’s“ analitikų gavo aukščiausią ААА reitingą.
Vėliau britų muzikanto pėdomis pasekė daugybė įžymybių, tarp kurių – Jamesas Brownas iš „The Isley Brothers“, tačiau nei vieno obligacijos nebuvo parduotos taip brangiai, kaip Davido Bowie.
5. Internetinė bankininkystė
Ne visi Davido Bowie verslo sumanymai buvo tokie pat sėkmingi – pavyzdžiui, idėja bendradarbiaujant kartu su amerikiečių banku sukurti „pirmąjį asmeninio prekės ženklo interneto banką“ buvo nesėkminga.
1999 metais įkurtas „Bowiebanс.com“ išleido čekius ir plastikines korteles su muzikanto portretais, tačiau šiek tiek daugiau kaip po metų – 2001 susidūrė su JAV Federalinio Rezervų Banko pretenzijomis ir galų gale nutraukė savo veiklą. Tačiau svarbu tai, kad savo laiku jis buvo pionierius – finansinių technologijų industrija prasidėjo tik praėjus dešimtmečiui.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
