Pasižvalgykime po Pabradę. Nedideliame miestelyje įsikūrusi Jungtinės Karalystės bendrovė „Intersurgical“ įdarbino beveik 2000 darbuotojų. Tai vos ne trečdalis visos Pabradės.
Ekonominė gerovė Pabradėje matosi plika akimi: miestelio centre viena šalia kito atsidarę keli nemaži prekybos centrai, butų kainos daug didesnės nei kituose rajono savivaldybės miesteliuose.
Taip pat tiek įmonės vadovas, tiek vietiniai gyventojai pripažįsta, kad visi, kas tik norėjo ir galėjo dirbti – turėjo tokią galimybę.
Antroji istorija – Šiaulių ir Panevėžio. Daugeliu socialinių aspektų tai labai panašūs miestai. Tačiau Panevėžio apskrityje sukauptųjų investicijų yra trečdaliu daugiau nei Šiauliuose, todėl jame mažesnis nedarbo lygis, o vidutinis darbo užmokestis didesnis 5 proc.
Konkuruodamos dėl kvalifikuotų darbuotojų Panevėžyje veikiančios bendrovės gerina darbo sąlygas, diegia aukštesnius vadybos standartus, padedančius klestėti.
Šios dvi istorijos parodo, kad užsienio investicijos nenuskurdina vietinių įmonių, bet neša akivaizdžią naudą ir darbuotojui, ir pasitempti skatinamoms regiono įmonėms, ir miestui.
Be to, gamybos srities investuotojai noriai žvalgosi už Vilniaus ir Kauno ribų ir ten investuoja į ilgalaikį turtą, jo išlaikymą ir į aplinkinę infrastruktūrą, sukuria darbo vietas ne tik savo bendrovėje ar padalinyje, bet ir duoda darbo vietiniams verslams: nekilnojamo turto vystymo ir statybų bendrovėms, žaliavų tiekėjams, logistikos bendrovėms, konsultacines paslaugas teikiančioms įmonėms.
Skaičiuojama, kad be 1010 pačių investuotojų sukurtų darbo vietų, apie 2000 laisvų etatų turėtų atsirasti kaip „šalutinis efektas“.
Plėtros projektai sudaro didelę dalį užsienio investicinių projektų. Tai rodo, kad kai kurios vietinės administracijos sugeba sukurti pakankamai gerą verslo aplinką, sprendžia problemas, su kuriomis susiduria ne tik užsienio investuotojai, bet ir vietos verslininkai.
Bet būna visokių kuriozų. Daugelis savivaldybių vis dar reaguoja lėtai, biurokratinės procedūros ilgos, į užklausas atsakoma ne per 24 valandas kaip reikėtų, o yra ir atvejų, kada iš potencialių investuotojų prašoma kyšio.
Investuotojo dokumentai turėtų būti svarstomi prioriteto tvarka, nes kiekvienas mėnuo, kai delsiama išduoti, pavyzdžiui, statybos leidimą, bendrovei reiškia nepagamintą produkciją, gyventojui – neuždirbtą atlyginimą, o savivaldybei negautą gyventojo pajamų mokestį.
Namų darbus reikia pasidaryti iš anksto. Pavyzdžiui, ne visi investuotojai kuriasi Laisvosiose ekonominėse zonose, todėl kiekvienoje administracijoje turėtų būti atsakingas asmuo, žinantis, kur yra pramonei tinkamų sklypų ir pastatų su reikalinga infrastruktūra, kad nereikėtų ieškoti informacijos, kai potencialus investuotojas jau beldžiasi į duris.
Specialistas galėtų palaikyti ryšį tarp savivaldybės ir lietuviško bei užsienio kapitalo verslo, padėti spręsti iškylančias problemas, numatyti, kur bus reikalingos valstybės investicijos į infrastruktūrą, būtiną besikuriančioms bendrovėms.
Kad atsirastų dar daugiau „pabradžių“ reikia atnaujinti valstybės biudžeto valdymo ir perskirstymo sistemą. Ji nekuria paskatų ar motyvacijos savivaldybėms pritraukti investuotojus ir kapitalo investicijas, kurti darbo vietas.
Kai kurios pažangios Vakarų pasaulio valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė karalystė, kuriose biudžetas yra centralizuotas ir mažai perskirstoma regioniniu lygmeniu, jau išmoko šią pamoką ir aktyviai eksperimentuoja diegdama įvairius motyvacinius mechanizmus.
Pavyzdžiui, jei regionas ar savivaldybė surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei numatyta, ji yra „apdovanojama“ sugrąžinant dalį pinigų.
Lietuvoje reikia imti Vakarų valstybių pavyzdį ir galvoti, kaip savivaldybę motyvuoti surinkti daugiau pajamų. Juo labiau, savivaldos lyderiais dažnai tampa verslo atstovai, kuriems konkurencija gerąja prasme, orientacija į rezultatą ir noras būti apdovanotiems už jį yra veiklos variklis.
Tik gera motyvacija ir teisingas požiūris į užsienio investuotojus padėtų savivaldybių administracijoms geriau suprasti, kokią įtaką turi uždelsimas su dokumentais ar procedūrų vilkinimas.
Rugilė Andziukevičiūtė yra „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros grupės vadovė
