Aktyvūs abiturientai pasakojo, kad BAFF projektas pakeitė jų gyvenimus, praplėtė pažįstamų būrį ir leido susivokti, ko jie iš tiesų nori gyvenime. Dalyviai turėjo galimybę ne tik lavinti verslumo bei lyderystės įgūdžius, bet ir progą pakeliauti po JAV bei pažinti šios šalies kultūrą. Projekto metu dalyviai neturėjo laiko mėgautis vasarišku oru, nes BAFF lyderystės akademija pažėrė sumaniems abiturientams daugybę iššūkių.
– Kokie jūsų įspūdžiai po BAFF projekto?
G.Mušeikytė: Galiu drąsiai teigti, kad dalyvavimas BAFF lyderystės akademijoje pakeitė mano gyvenimą. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių ir esu be galo laiminga, jog turėjau galimybę dalyvauti šiame projekte.
Susipažinau su daug talentingų žmonių, įgijau tarptautinės bendravimo patirties, patobulinau anglų kalbos įgūdžius, pažinau naują kultūrą, o svarbiausia – supratau, kokiu keliu toliau noriu eiti, bei išsirinkau studijų kryptį.
Prieš programą buvau viena iš jaunuolių, kurie nėra tikri, ką nori studijuoti bei kokia veikla užsiimti baigus mokyklą. Pabuvusi projekte supratau, kad verslas, marketingas, komunikacija yra sritys, kuriose jaučiuosi geriausiai. BAFF lyderystės akademija man buvo tarsi raktas į sėkmę – programos metu įgyti įgūdžiai buvo naudingi tolesniuose projektuose, kitoje veikloje. Ši patirtis paskatino siekti dar daugiau, niekada nepasiduoti ir nieko nebijoti – juk nėra nieko neįmanoma.
A.Volčokas: Tai buvo viena iš nuostabiausių patirčių mano gyvenime, palikusi neišdildomą įspūdį. Ten išmokti dalykai ir įgūdžiai įstrigo ilgam ir stengiuosi juos pritaikyti kiekvieną dieną. Taip pat susipažinau su nuostabiais žmonėmis iš Latvijos, Estijos ir JAV. Visi programoje dalyvavę jaunuoliai yra gabūs ir gerai išmanantys savo domėjimosi sritis, todėl su kiekvienu iš jų buvo lengva rasti apie ką pašnekėti. Vis dar palaikome ryšius ir organizuojame susitikimus. Šie prisiminimai yra labai malonūs ir brangūs.
– Ko išmokote projekto metu?
A.Volčokas: Dar prieš prasidedant programai, pildydamas anketas, išmokau rašyti apie save ir prisistatyti, o tai išties nėra lengva, bet būtina. Pati programos esmė buvo verslumo ir lyderystės įgūdžiai, todėl paskaitos buvo skirtos būtent šiems dalykams.
Pirmiausia didelė dalis pamokų buvo skirta viešojo kalbėjimo įgūdžiams lavinti, todėl turėjome parengti keletą mažų ir du didelius viešus pristatymus. Didieji pristatymai buvo realios problemos sprendimo būdų pateikimas vietinei įmonei ir savo sugalvoto verslo pristatymas. Būtent rengiant antrąjį projektą, tai yra, kuriant savo verslo idėją, turėjome integruotas ekonomikos pamokas, per kurias susipažinome su pagrindiniais ekonomikos dėsniais ir praktiniais pelno ir išlaidų skaičiavimo būdais. Be šių paskaitų buvo komandinio darbo ugdymo užsiėmimai, reikėjo dalyvauti įvairiose vietiniuose renginiuose, pavyzdžiui, savanoriauti „Tri for a cure“ bėgime, kurie taip pat buvo programos dalis.
Taigi šios programos metu išmokau daug teorinių dalykų, kaip pasiruošti kalbą, į kokius aspektus kreipti dėmesį, kaip sudominti publiką ir t.t. Geriausia buvo tai, jog viską galėjome praktiškai patikrinti programos metu. Taip pat verta paminėti patobulintus anglų kalbos įgūdžius ir pakeistą požiūrį į kai kuriuos gyvenimo aspektus, kaip, pavyzdžiui, savo tikslo siekimą.
– Kas jus labiausiai nustebino projekto metu?
G.Mušeikytė: Kiekvienas dalyvis buvo unikalus bei stiprus tam tikroje srityje, tad šaunu, kai turi galimybę būti tokios komandos dalis. Turėjome progą daug vienas iš kito išmokti ir manau, jog tai yra vienas didžiausių tokių programų privalumų. Dirbdami kartu, mes tapome dar stipresni bei padėjome vienas kitam tobulėti. Nuostabu, kai dar mokykloje besimokantys jaunuoliai gali nuveikti tiek daug – nemažai jų jau yra įkūrę ir savo įmones, sėkmingai užsiima įvairia veikla bei stebina vis naujais laimėjimais.
– Ką veikėte projekto metu?
A.Volčokas: Projekto metu tikrai netruko veiklos. Visas laikas buvo suplanuotas ir nebuvo nė valandėlės atsipūsti. Užsiėmėme akademine veikla, taip pat vyko įvairios ekskursijos: vykome aplankyti vietinių gamtos rezervatų, važiavome į Harvardo universitetą, kur bendravome su jo alumnais, išmokome žaisti beisbolą, taip pat žiūrėjome profesionalias rungtynes.
O programos pabaigoje vykome pirmiausia į Niujorką, kur lankėme istorines vietas – Laisvės salą, „Empire State“ dangoraižį ir Taimso aikštę, po to vykome į JAV sostinę Vašingtoną, kuriame matėme daugybe garsių paminklų. Iš tikrųjų man tai buvo labiausiai įsiminusi kelionės dalis, nes aplankiau miestus, kuriuos norėjau pamatyti nuo mažų dienų.
G.Mušeikytė: Duris mums atvėrė Pietų Meino koledžas, kuriame ir vyko didžioji mūsų programos dalis. Mus sutiko mokytojai ir organizatoriai. Kiekvieną rytą mūsų laukė sotūs bei saldūs pusryčiai, tad ne tik merginoms, bet ir vaikinams tai tapo kova su kilogramais. Energiją eikvodavo ne pramogos paplūdimyje, apsipirkimo maratonai, sportas, o intensyvus mokymosi kursas, kurio metu nuo ankstyvo ryto iki pat vakarienės vykdavo pamokos ir susitikimai su savo sričių profesionalais.
Siekėme perprasti sėkmingo verslo paslaptis, produkto kūrimą, mokėmės nagrinėti klientų poreikius, aiškinomės verslo plano struktūrą, išmokome profesionaliai parengti gyvenimo aprašymą ir dar daug įdomių ir vertingų dalykų. Įgijome ne tik teorinių žinių, bet turėjome ir be galo daug praktinių užsiėmimų bei užduočių.
Pirmąją programos savaitę gavome užduotį padėti vietinei beisbolo komandai „Portland Sea Dogs“. Buvome padalinti į komandas, visoms teko skirtingos užduotys: vieni turėjo siūlyti idėjas, kaip skleisti reklamą socialiniuose tinkluose, kiti – kaip organizuoti gimtadienio vakarėlius vaikams, na, o mano komanda galvojo, kaip paskatinti žiūrovus įsigyti daugiau „All You Can Eat Seats“ sektoriaus bilietų. Norėdami išsiaiškinti klientų poreikius, atlikome rinkos tyrimą – apklausą pačioje Portlando širdyje. Žmonių atsakymus panaudojome teikdami idėjas ir siūlymus savo pristatyme.
Antrąją ir trečiąją savaitę mūsų laukė dar didesnis iššūkis – turėjome sukurti savo pačių verslo idėją.
Naujai suskirstytos komandos gavo užduotis skirtingose verslo srityse: maisto produktai, suvenyrai, apranga ir rankinės. Šį kartą taip pat atlikome rinkos tyrimą, nagrinėjome, kas yra paklausu Portlande, kalbinome ir vietinių verslo įmonių savininkus. Baigiamoji pristatymo diena buvo viena įsimintiniausių visos programos metu – kiekviena grupė turėjo daugybę unikalių idėjų, kurias jau šiandien būtų realu įgyvendinti!
Programos pabaigoje visi buvome pakviesti į organizatorių CIEE (Council on International Educational Exchange) biurą, kur bendravome su organizacijos atstovais, dalinomės patirtimi, įgyta programos metu, įspūdžiais. Dalyviai buvo apdovanoti sėkmingo programos baigimo sertifikatais ir padėkos raštais.
– Kokia buvo atranka į BAFF lyderystės akademiją?
A.Volčokas: Atranka buvo gana įprasta: pirmoje dalyje turėjome parašyti kelis trumpus tekstus apie save atsakydami į pateiktus klausimus, o antroje dalyje vyko interviu su BAFF atstovėmis iš trijų Baltijos šalių ir Jungtinių Valstijų.
– Kokia šio renginio išliekamoji vertė?
A.Volčokas: Manau, svarbiausia, kad išliks tai, ko išmokome ten. Ši programa ne tik pakeitė joje dalyvavusius žmones, bet ir išmokė juos keisti savo aplinką, tai yra, savo valstybes. Tai ir buvo šios programos esmė, kaip ir kiekvienas tokio pobūdžio renginys, ji suteikia šansą jaunuoliams pamatyti galimybes ir atskleisti savo potencialą, o tai iš dalies yra investicija ir į pačią valstybę, tokią kaip Lietuva, kurios didžiausias turtas yra ne ištekliai, o žmonės.
– Kokią naudą Lietuvai atneša tokie renginiai?
G.Mušeikytė: Tarptautinės patirties įgijęs moksleivis sugeba į viską žvelgti kur kas plačiau, o tai reiškia, kad į gimtinę jis gali parsivežti daugybę naujų idėjų ir taip prisidėti prie jos augimo. Taip pat tai puiki galimybė padėti tobulėti ir savo bičiuliams: dalijimasis patirtimi, įspūdžiais dažnai paskatina ir kitus išmėginti save tokiuose projektuose ir motyvuoja siekti dar daugiau. Na, o svarbiausia, užmezgamos naujos pažintys ir tai stiprina ryšius tarp skirtingų tautų bei suteikia galimybę kitiems sužinoti apie Lietuvą, jos žmones.
– Susipažinote su JAV kultūra – ar labai skiriamės nuo amerikiečių? Ko galime iš jų pasimokyti? Dėl ko džiugu gyventi Lietuvoje?
G.Mušeikytė: Amerikiečiai – pozityvūs, tolerantiški žmonės, jie mažiau suvaržyti stereotipų. Žinoma, mėnuo – per trumpas laikas susidaryti nuomonę apie visą tautą, o pasimokyti vieniems iš kitų visuomet yra ko. Džiaugiuosi, jog užaugau Lietuvoje. Tai gražus kraštas su didinga istorine praeitimi, viena seniausių pasaulyje kalbų bei unikaliomis tradicijomis, kultūra. Čia gyvena mano šeima, draugai ir esu čia laiminga.
A.Volčokas: Nepasakyčiau, kad mūsų, ypač jaunimo, kultūra stipriai skiriasi. Humoro jausmas yra truputėli kitoks, ir dėl to kartais kildavo keistų situacijų. Galbūt vyresni žmonės ten atrodo laisvesni ir entuziastingesni.
Amerikiečiai stengiasi išlikti politiškai korektiški ir tolerantiški bet kokio pokalbio metu (na, bent taip pasirodė būnant ten). Net kai jų pozicija nesutampa su pašnekovo, jie savo įsitikinimus stengiasi pateikti nieko neįžeisdami. Kitaip tariant, taktiškumo mes galėtume pasimokyti. Smagu gyventi valstybėje, turinčioje gilias šaknis ir ilgą istoriją, kurioje skatinama vertinti savo tautinį identitetą ir laisvę.
– Ar dalyvautumėte renginyje vėl? Kodėl?
A.Volčokas: Žinoma! Kol kas, tai buvo geriausia vasara mano gyvenime ir mielai norėčiau tai pakartoti, susipažinti su dar daugiau nepakartojamų žmonių ir pasivažinėti po JAV.
G.Mušeikytė: Tikrai taip. Tokios programos yra tarsi išėjimas iš komforto zonos, tai įvairiapusiškai lavina asmenybę bei suteikia kasdienybei naujų atspalvių. Tai buvo vasara, kurios niekada nepamiršiu. Išmokau be galo daug naujų dalykų, susipažinau su nauja kultūra bei žmonėmis.
– Ar planuojate savo ateitį Lietuvoje? Kodėl?
G.Mušeikytė: Niekada negali žinoti, kur gali nuvesti gyvenimas, tačiau šiuo metu savo ateitį įsivaizduoju Lietuvoje. Pabaigusi studijas Anglijoje, planuoju grįžti į Lietuvą ir įgytus įgūdžius, žinias pritaikyti mūsų šalyje.
A.Volčokas: Aš planuoju studijuoti fiziką Anglijoje, tiek dabar tikrai žinau.
– Esate vieni gabiausių Lietuvos jaunuolių, buvote atrinkti į šį projektą. Jei reiktų pasidalinti vienu patarimu su tais, kurie nori išbandyti savo jėgas projekte, ką jiems pasakytumėte?
A.Volčokas: 4 valandos miego yra per mažai, kad būtum produktyvus.
G.Mušeikytė: Svarbiausia yra nieko nebijoti ir tikėti savimi. Gyvenime vadovaujuosi tuo, kad nėra nieko neįmanoma, yra tik neįprasta. Tad linkiu drąsiai priimti iššūkius ir siekti svajonių bei padaryti viską, kad vėliau netektų gailėtis. Pati esu iš gimnazijos, kuri nėra didmiestyje, tad iš pradžių tai kiek baugino – atrodė, jog daugiau pranašumų atrankoje turi jaunimas iš miestų (vis dėlto veiklos ten yra daugiau nei mažuose miesteliuose). BAFF suteikia galimybę kiekvienam, nesvarbu, ar tu didelis, ar mažas. Taigi kviečiu moksleivius ir iš mažesnių miestelių nepabūgti bei dalyvauti konkurse – tai unikali patirtis.
