Jaunai lietuvei karjeros pavydėtų milijonai moterų

Nuolatinės kelionės po pasaulį, bendravimas su garsiausiais grožio industrijos atstovais – tokio darbo 29-erių klaipėdietei Rasai Stulpinaitei pavydėtų daugybė moterų. Nors lietuvaitės sėkmės istorija šiek tiek primena pasaką apie pelenę, vis tik karjeros laiptais padėjo kilti ne gražuolis princas, o sunkus darbas ir užsispyrimas.

R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
R.Stulpinaitė įsitikinusi, kad tik sunkiu darbu galima pasiekti puikios karjeros.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Mar 30, 2016, 9:59 PM, atnaujinta May 31, 2017, 2:35 AM

Ekonomikos studijas sostinėje baigusi mergina pirmą kartą tarptautinės kompanijos „L'Oreal“ duris pravėrė 2009-aisiais. Tuomet ji ieškojo vietos, kur galėtų atlikti profesinę praktiką, o dabar jauna ir ambicinga lietuvė dirba „L'Oreal“ profesionalių produktų rinkodaros departamento vadove Baltijos šalims.

Latvijos sostinėje gyvenanti R.Stulpinaitė namuose reta viešnia, o ir Rygoje neužsibūna – darbas verčia nuolat keliauti. Jau netrukus ji krausis lagaminus kelionėms į Filipinus, Australiją ir Japoniją. Anglų, rusų, vokiečių ir latvių kalbas mokanti lietuvė šiuo metu randa laiko ir portugalų bei ispanų kalbų pamokoms ir šypteli, kad negalinti žinoti, kada šių žinių prireiks.

– Kuo norėjote būti vaikystėje?

– Labai norėjau būti stiuardesė. Pamenu, darželyje populiariausios buvo dvi profesijos – stiuardesių ir astronautų. Anuomet kelionės lėktuvu atrodė kažkas nepasiekiamo. Noras ir keliauti, ir pažinti pasaulį niekur nedingo, ir dabar galiu džiaugtis gyvenimu be sienų.

Šiandien lėktuvais keliauju labai daug ir kartais nuo to truputį pavargstu. Kai keliauji atostogauti, tai kelionės būna kupinos malonaus jaudulio, kad pavyks pamatyti, atrasti ką nors naujo. Deja, kelionės darbo reikalais dažai turi labai aiškų maršrutą oro uostas–viešbutis–biuras ir atgal.

– Darbe jums tenka daug keliauti. Kuri šalis nustebino labiausiai?

– Mėgstu atrasti naujas virtuves. Jei noriu save palepinti, tai darau ne pirkdama rankines ar batus, bet pasilepinu geru maistu. Kartais pagalvoju, kad tiek apkeliavusią mane jau sunku kuo nors nustebinti, bet neseniai besilankydama Kinijoje patyriau kultūrinį ir kulinarinį šoką. Tikrai ne visko, ką mačiau, išdrįsau paragauti.

Žinoma, Kinijoje nustebino ir vietinė grožio industrija. Kinės labai daug dėmesio skiria veido odai, o kasdien naudoja apie 15 skirtingų grožio produktų. Vietinės kompanijos gamina ne tik daugybę įvairių grožį puoselėjančių miglų, garų ir serumų. Neseniai viena kompanija pristatė labai unikalų, kūno kvapą keičiantį produktą: suvalgius saldainį net prakaitas ima kvepėti rožėmis.

– Ką savo darbe vertinate labiausiai?

– Dažnai tenka vykti į Paryžių, kur yra mūsų centrinis biuras. Ten kartais pagaunu save sėdinčią viename kambaryje su žmonėmis iš Peru, Argentinos, Kanados, Japonijos ir Malaizijos. Tai unikali galimybė semtis žmonių patirties, juk tai, ką žmonės sėkmingai įgyvendino kitame žemyne, gali būti labai aktualu čia, ir atvirkščiai. Tokie susitikimai įkvepia ir norisi kuo daugiau įdomių idėjų pristatyti ir tokiose mažose šalyse, kaip kad Lietuva, Latvija ar Estija.

– Ar pamenate dieną, kai pirmą kartą pagalvojote, kad norėtumėte dirbti tarptautinėje kompanijoje?

– Universitete vyko karjeros kontaktų mugė, į kurią atvyksta įvairių kompanijų atstovų ir dalyvauja geriausi universiteto studentai. Šis renginys vyksta užsienyje labai populiariu „greitųjų pasimatymų“ principu, kai kiekvienas studentas su kompanijos atstovais bendrauja vos penkias minutes. To renginio metu ir susipažinau su „L'Oreal“ atstovais.

Studijuodama ekonomiką svajojau apie darbą banke, bet vėliau, kai teko atlikti kelias profesines praktikas šioje srityje, supratau, kad tai ne man. Iš šios kompanijos buvau gavusi užduotį suplanuoti vieno iš produktų pardavimo strategiją, tai buvo labai įdomi užduotis, į ją įsijaučiau. Mano tikslas buvo parduoti plaukų priežiūros produktą, tad pabrėžiau, kad įvaizdžiu galima žaisti: sėkmingai juo varijuoti nuo vienuolės iki roko žvaigždės.

– Kitaip tariant, prekiavote emocijomis?

– Taip, iš tiesų šiais laikais būtent emocijos ir yra produkto pardavimo sėkmę lemiantis veiksnys.

– Ar sėkmingai suplanuota pardavimo kompanija ir lėmė sėkmę?

– Ne visai. Vėliau buvo kviečiama grupė atrinktų žmonių ir jiems skirta daugiau užduočių. Įdomu tai, kad iš dvylikos pakviestų žmonių visi kiti dalyviai buvo vaikinai, tad akivaizdu, kad kompanija ieškojo vaikino, bet galiausiai darbas buvo pasiūlytas man. Karjeros pradžioje pradėjau dirbtis su „Elvital“ prekės ženklu, o laikui bėgant mano atsakomybės didėjo ir taip kilau karjeros laiptais.

Šiuo metu mano darbas apima labai daug sričių: nuo prekių ženklų pristatymo rinkoje, reklamos ir vizualizacijos salonuose ir prekybos vietose, pačių produktų parinkimo Baltijos šalių rinkai, komunikacijos strategijos pritaikymo ir pan.

– Ar buvo tokių dienų, kai norėjosi viską mesti ir imtis kitos veiklos?

– Taip, tokių dienų būta, bet nedaug. Dažniausiai tokios mintys aplanko tada, kai kažkas nepasiseka. Kartais tenka darbuotis taip intensyviai, kad kokias dvi savaites apie asmeninį gyvenimą pamiršti, bet tada, kai savo darbo rezultatus reikia pristatyti, dingsta visas nuovargis, sugrįžta energija ir motyvacija.

Tokiame darbe turi atrasti tam tikrą sinchroniškumą tarp to, ko siekia kompanija, ir to, ko sieki pati kaip asmenybė. Man patinka, kai aplink daug veiksmo, kaitos, kai jauti šiokį tokį kvėpavimą į nugarą – toks adrenalinas skatina judėti į priekį.

– Kokia kita grožio industrijos pusė? Juk atrodytų, kad visą dieną būti tarp gražių žmonių ir gražioje aplinkoje anoks čia darbas?

– Daug kam atrodo, kad tik geri kavą, vartai žurnalus ir bandai naujus lūpų dažus. Kartais būna ir taip, bet tai daugiau stereotipas. Iš tiesų kasdien reikia nudirbti kalnus darbų ir tokio „glamūro„ ten tikrai nėra tiek daug, kaip daug kam gali pasirodyti.

– Jums tik 29-eri, bet juk kompanija, kurioje dirbate, siūlo produkciją brandžioms moterims. Kaip jūs sužinote apie jų poreikius?

– Vykdome įvairius projektus, kurių metu susitinkame su vartotojomis, lankomės pas jas namuose, daug kalbamės, jei neprieštarauja, net užsukame ir į jų vonios kambarius. Ar kada nors pagalvojote, kodėl žmogus renkasi raudoną ar žalią to paties produkto buteliuką? Naudoja stangrinamąjį kremą ar tą, kuris nuo raukšlių? Juk atrodytų, kad poveikis yra labai panašus... Mūsų užduotis išsiaiškinti, kas šiuo atveju yra svarbiau mūsų klientei.

– Kokia svarbiausia pamoka, kurią išmokote savo darbe?

– Kartais reikia nusileisti ant žemės ir būti paprastesniam. Kartais bandoma išvedžioti kokius nors gilius konceptus, bet juk dienos pabaigoje žmogui svarbiausia tai, ką jis iš tiesų gavo.

Žmonėms turi būti malonu bendrauti ir būti kartu, o tik vėliau tampa svarbūs kiti dalykai. Karjera – svarbi, bet ji gali baigtis per vieną akimirką, o juk svarbiausi dalykai yra tie, kurie lieka, nepriklausomai nuo to, kas tu esi be savo karjeros. Jei šalia yra žmonių, su kuriais tu išlaikei gražų ir svarbų ryšį, net ir praradus visus profesinius pasiekimus, tai nebus dideli praradimai.

– Ar tai, kad kosmetikos kompanijos bando sukurti jaunystės eliksyrą, nėra kova su vėjo malūnais?

– Fizinis senėjimas egzistuoja ir žmonės ieško priemonių, kaip tai atitolinti.

– Kuo skiriasi požiūris į darbą tarptautinėse kompanijose nuo lietuviškos darbo kultūros?

– Pradėjus dirbti mane stebino tai, kad vietoje įsakmaus tono, čia naudojama kita strategija – „Kaip aš galiu tau padėti?“ Įsivaizdavau, kad tarptautinėse kompanijose esama ne visuomet gražios konkurencijos, kai palypėjus kolegai ant sprando galima lengviau pasiekti savo tikslų, bet taip yra tikrai ne visuomet. Lietuvos šioje srityje dar laukia labai ilgas kelias, nes turime daug sovietmečio palikimo mūsų darbo kultūroje.

– Kaip pasikeitė lietuvių moterų supratimas apie grožį nuo tų laikų, kai mūsų močiutės suko plaukus metaliniais suktukais?

– Dar ir dabar yra moterų, kurios atlieka jūsų minėtą grožio procedūrą, bet jaunoji karta kitokia. Jaunos moterys gali be vargo sužinoti, kas šiuo metu populiaru Amerikoje, Japonijoje ar kur kitur, ir tai keičia jų suvokimą apie tai, kas yra gražu, ir jos gali paklausti savęs – „Ar tas grožis tinka man?“ Juk vienoks grožio idealas yra Prancūzijoje, o visai kitoks Japonijoje ar Pietų Amerikoje.

– Koks yra lietuviškasis grožio idealas?

Lietuvės yra pusiaukelėje nuo Prancūzijos iki Rusijos. Moterys yra skirtingų tipų. Dalis lietuvių nori būti gražios ir kosmetiką naudoja tik pabrėždamos kai kuriuos bruožus, kitos yra įsitikinusios, kad sveika oda ir sveiki plaukai yra būtent tai, ko reikia, kad atrodytum graži. Žinoma, tam tikra dalis mėgsta labai dideliu kosmetikos kiekiu pabrėžti savo išvaizdą – tai slaviškoji tendencija.

– Ar manydami, kad Lietuva yra išskirtinai gražių moterų kraštas, nemeluojame sau?

– Ne. Man grožis yra simetrija, o tai susiję su genais. Mūsų regiono moterys turi šį geną. Padalinus veidą tiesia linija pusiau, mūsų krašto moterų veiduose matyti labai akivaizdi simetrija, veidas yra labai proporcingas. Vienam žmogui labiau patinka išryškinti, kitam – natūralūs bruožai, ir viskas yra gerai, nes juk kiekvienas pirmiausia turime patikti pats sau.

– Ar kada nors teko domėtis, kiek statistinė Lietuvė per mėnesį vidutiniškai išleidžia savo grožiui?

– Ši suma gali svyruoti nuo gana nedidelės sumos iki tikrai įspūdingo skaičiaus, bet manau, kad vidutines pajamas gaunanti lietuvė savo grožio puoselėjimui kas mėnesį išleidžia apie 50-60 eurų.

– Dirbate Baltijos šalių regione. Kuo skiriamės nuo kaimynų latvių ir estų?

– Lietuviai yra tarsi Baltijos šalių pietiečiai – atviri, mėgstantys bendrauti, nebijantys fizinio kontakto, nuoširdūs, visuomeniški. Latviai yra daug uždaresni. Pavyzdžiui, kalbant apie verslo sritį, jie susitiks, padarys, ką pažadėjo, bet niekada nesileis į asmeniškumus ar draugystes. Estai save laiko skandinavais. Jie dar uždaresni, siekia išlaikyti asmeninę erdvę, mėgsta, kai jiems viskas paaiškinama neskubant, kruopščiai suderinant.

– Kokių klaidų daro jauni žmonės siekdami karjeros tarptautinėse kompanijose?

– Didžiausia klaida – atviras ambicijų ir arogancijos demonstravimas. Reikia nepamiršti, kad reiks dirbti su žmonėmis ir ieškoti būdų su jais sutarti. Jauni žmonės įsitikinę, kad jei rankoje laiko diplomą, tai būtinai turi uždirbti tris tūkstančius eurų, ir dar prideda: „Prašom man duoti darbą, kuris man patiktų, o ne šiaip bet ką.“ Kai pradedi vertinti tokį žmogų, ką jis gali duoti kompanijai, paaiškėja, kad tai nėra taip jau daug. Pirmiausia reikia įrodyti, kad gali kažką padaryti, ne pradėti nuo reikalavimų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.